NAIVE. Chocolate Naive…

Pernai įrašas apie šį šokoladą ir jo vadą Domantą buvo baisingai asmeniškas ir labai kaimiškas. Šiemet manufaktūra persikėlė į kitas patalpas tuose pačiuose Giedraičiuose, bet mūsų vasara kažkaip prabėgo taip ir neužsukusi prie Kiemento ežero. Laikas, atkaklus darbas ir informacijos priemonių galia padaro savo ir dabar kaimiečių nė kvapo tuose steriliuose buteliukuose. Prabangus minimalizmas. Išgrynintas vaizdas ir skonis. Iki nukritimo kokybiški produktai, iš kurių gaminamos šios pagundos, absoliučios pagundos…

Pasididinkite nuotrauką ir išsinagrinėkite stropiai.

Tada nusišluostykit seiles ir sužinokite apie viską nuosekliai:

Garsusis “BEATOS VIRTUVĖS”

Chocolate Naive, Beatos Nicholson ir TV3 Išsipildymo akcijos bendras gamybinis-kūrybinis-labdarinis susivienijimas. Rūšinio 100% šokolado drožlės, skirtos karštajam šokoladui, šokoladiniams triufeliams ar šokolado sausainiams ruošti. Indelio turinio užtenka 8 rajūnams. Dar rasit čili pipirus, cinamonus, gvazdikėlius. Nenusikąskite liežuvio!

KAKAVOS PUPELĖS IŠ PERU
Šviežios kakavos pupelės džiuto maišuose jūrų keliais pasiekia Lietuvą iš Peru. “Naive“ atidžiai atrenka ir paskrudina pupeles, po to jas švariai supakuoja. Ar kada ragavote kakavos pupelę? Ją galima valgyti kaip riešutą, naudoti desertams, pyragams, sausainiams, meduoliams…

KONJAKE (!!) MIRKYTOS FIGOS, IŠSIMAUDYTOS NAIVAME ŠOKOLADE

Lietuvė, Siera Nevadoje ekologiškai auginanti figas, tiekia džiovintus vaisius tiesiai iš savo sodo! “ Naive“ tris paras mirko figas konjake (ohooo! laikykitės, negriūkit!), o vėliau padengia jas Naive šokolado plutele. Figos viduje – migdolinis siurprizas. Pikantiška ir nepamirštama. Atsiranda priklausomybė! 2012 m. rugsėjo derlius.

KARAMELIZUOTI MIGDOLAI su NAIVIU ŠOKOLADU

Saldieji migdolai iš Graikijos ūkių, lupami rankomis, o vėliau karamelizuojami. Karamelizuoti migdolai padengiami Naive šokoladu, o po to voliojami kakavoje ir cukraus pudroje. Visiškai pižoniškas, l.gardus užkandis, tikram pižonui labai sunku migdolams atsispirti, todėl paprastai net nebando.

MIGDOLAI
Balti ir saldūs branduoliai, sąžiningai auginami ir rūšiuojami ūkininkų kooperatyve, krizės purtomoje Graikijoje. Įspūdingas migdolų branduolių dydis parodo kad dirvožemis, saulė ir ūkininkų meistriškumas veikia išvien. 2012 m. rugsėjo derlius.

LAZDYNO RIEŠUTAI
Aliejingi lazdynų riešutai taip pat auginami ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. Sąžiningas auginimo būdas užtikrina riešutų švarumą ir ekologiškumą. Būdami maistingi, šie riešutai puikiai numalšins alkį. Jie taip pat gardžiai paskanins patiekalus ar desertus! 2012 m. spalio derlius.
PISTACIJOS
Žalia arba purpurinė – štai tokia turi būti pistacijų riešutų spalva. Saldžios, nesudegintos, sveikos pistacijos, kurių skonis neužgožtas pigia akmens druska. Pistacijos auginamos ir renkamos ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. 2012 m. rugsėjo derlius. Chocolate Naive komandai istorijos (ar istorija?) – svarbus dalykas (arba svarbi sritis).. Žydų kilmės amerikietis, turintis biodinaminį ūkį Kosta Rikoje, mūsų gaminiams augina cinamoną, juoduosius pipirus ir… vanilę. Ar žinote, kad vanilė gaminama iš orchidėjų anksčių? Ar žinojote, kad vanilės ankščių verslas pagal pavojingumą yra prilygintas pogrindinei ginklų prekybai? Kaip ten bebūtų, tai yra vienas aromatingiausių augalų pasaulyje: egzotinis, užburiantis ir valdantis žmonių likimus.

JŪROS DRUSKA  „IL SALE DI PAPI“ – Popiežiaus druska

Turbūt daug kam bus netikėta, kad nedidelis Italijos miestelis Červas (ital. Cervo)yra vienos geriausių pasaulyje druskų gimtinė. Jau 2000 metų šis miestelis yra žinomas savo druska, netgi miestelio pavadinimas yra kilęs iš lotyniško žodžio „acervus“, t.y. baltasis auksas.
Ši Adrijos jūros pakrantėje išgaunama druska yra vadinama „Il sale di Papi“ – „Popiežiaus druska“, nes yra tiekiama popiežiui, jo patiekalams sūdyti.
Italijos kulinarinis paveldas.

MEDUS SU KAKAVOS PUPELĖMIS

Nenaudoti jokių cheminių medžiagų, žalojančių bites. Gydyti bites tik ekologiškomis gydymo priemonėmis. Nežudyti bičių motinėlių. Sukti medų atsižvelgiant į mėnulio padėtį danguje. Ar kada ragavote šiais biodinaminiais principais prižiūrimo bityno medaus?
Mindaugas – ypatingas bitininkas, kuris laisvu nuo darbo Molėtų astronomijos observatorijoje laiku augina bites. Jo aviliai stovi pamiškėje, todėl medus visada sodrus, tamsus ir gilaus skonio.
Chocolate Naive tiki Mindaugu ir jo bitininkystės principais, todėl Mindaugą pakvietė prisijungti prie “išskirtinių augintojų–gamintojų klubo“.  Jo medus yra gardinamas traškiomis kakavos pupelėmis – negirdėtas, neregėtas derinys!

*****

Ir čia dar ne viskas, ką turi “Naive“. Gal ir gerai, kad ne viskas, nes vien nuo žiūrėjimo galima susirgti diabetu ;). O šeštadienį tai bus balius smaližiams. Vilkitės smokingą ir skubėkite į mugę!

Šokoladinis gėris nelietuvišku pavadinimu

Gal dar reikėtų pridurti, kad kilęs iš anapus Atlanto. Bet dabar jau populiarus visame pasaulyje. Aha, tai brownie. Įdomu, kaip ji pavadintume lietuviškai – rudžiukas? rudukas? Che che, skamba tikrai patraukliai 😉

Pavyzdžiui, smoothie tapo smučiu. O ką rašo mūsų coffeinai ant brownio? Turbūt šokoladinis sausainis. O bet tačiau, tai ne sausainis ir ne pyragas, o kažkas tarpinio. Apie visą jo atsiradimo istoriją galite paskaityti wikipedijoj. O ką man belieka pridurti? Kad tai labai vertas dėmesio tokiem kulinarams kaip aš kepinys, nes labai skanus ir labai lengvai pagaminamas. Cukrus kala į kraują, šokoladas ramina nervus, riešutai ilgam suteikia darbo skrandžiui. Vat taip vat, valgykit ir jauskitės gerai. Kažkaip vasarą tokių dalykų nesinori, o dabar pats tas pasiskanint šildymosi sumetimais litrais pliaupiamą karštą arbatą.

Šį receptą atsitiktinai radau dviejų metų senumo rudeniniame “Country living“ numeryje. Po to, kai pirmąkart pagaminau ir paragavau, nusistebėjau: ir kodėl aš jų nekepiau anksčiau?..

Reikės:

• 75 g kartaus juodo šokolado, sulaužyto gabalėliais
• 125 g sviesto, supjaustyto gabalėliais
• 250 g cukraus
• 2 kaiušinių, išplaktų šakute
• 100 g miltų sumaišytu su 1 arb. š. kepimo miltelių (arba tiek kiek siūloma gamintojo 100 g miltų)
• 100 g pakepintų ir išlukštentų lazdyno riešutų

Šokoladą su sviestu ištirpinti dubenyje ant garų. Nukelti, leisti truputi atvėsti. Tuomet nuolat maišant eilės tvarka sudėti cukrų, kiaušinius, miltus ir riešutus. Masė turi išeiti vientisa ir tekanti.

Į 20×20 cm (arba atitinkamo ploto) sviestu išteptą skardą aukštais kraštais supilti masę, paskirstyti tolygiai. Kepti apie 25 min, 190 laipsnių karštumo orkaitėje. Ištraukus, supjaustyti gabalėliais. Viduje, gali pasirodyti dar neiškepę, bet nesijaudinkit, atvėsę bus kaip tik tinkamos tekstūros.

Niam niam.

Plastilinas?

Na, ne, ne visai plastilinas… Čia valgomas “reikalas“. Tikra legenda. Konditerinis stebuklas. Prabangos sinonimas nuo “Tūkstančio ir vienos nakties“ laikų. Čia –

Istorijos ir pavadinimo kilmės hipotezių galima prisiskaityti Wikipedijoj. Trumpai: marcipanas (lot. “martius panis“ -“ kovo (mėn.) duona“) kilęs iš “šiltų kraštų“, iš kur tiksliai, ginčijamasi, labiausiai tikėtina, kad iš Persijos, greičiausiai turkų “užneštas“ senojon Europon, o gal per arabų valdymo Andalūzijoje erą išpopuliarėjęs plačiau į šiaurę. Bet kokiu atveju, šaltiniuose minimas ir Ramadanas, ir Šeherezados pasakos, ir vienuolynų virtuvės, ir afrodiziako “šlovė“…   Kaip gi kitaip, juk toooooks skoooonis, toooks vargas trinant (viduramžiai, jokių mikserių!!), tooooks brangumas – reikia legendom apipinti ;).

Konditerine prasme čia “tik“- karčiųjų ir saldžiųjų migdolų (kitur pistacijų ar kitokių riešutų), cukraus (kitur – medaus) ir vandens (senajame recepte – rožių vandens) masė. Tiek ir žinojau, kai sykį, sovietmečio saulėlydyje turbūt “Burdoje“ prisižiūrėjusi spalvotų velykinių zuikių, susirūpinau, iš kur čia to marcipano gavus. Buvau ragavusi vietinių saldainių su marcipanu – kažko bjauriai sprangaus ir saldaus, nė iš tolo nepanašaus į minkomą masę. Sugadinau kelias saujas sunkmečiu išlaikytų migdolų, primaliau kavamale cukraus ir pudros pripyliau, bet… Vientisos tešlos išgauti nepavyko: vanduo bjauriai skiedė, viskas arba tižo, arba trupėjo.  Marcipaniniai zuikiai tolo gero gyvenimo rūkuose… Ech… Dabar taip nebesikamuoju, marcipano galima nusipirkti ir čia. Tuomet niekas nepasakė, kad malti tuos migdolus reikia iš karto su cukrumi, o ne atskirai, kad vandeniu skiesti po truputį, kad riešutai būtinai turi būti žali, be žievės ir labai švieži, aliejingi, ne išdžiuvę, kad dar ir kelių rūšių tų migdolų reikia… Aną dieną mačiau per “History“ kanalą filmuką apie Tiudorų laikų vaišes. Gamino auksuotą marcipanų pyragą. Visą dieną vargo, TIKRA prabanga. Bet prabanga, jei gaminamas pagal tradicijas, iš kokybiškų produktų, o ne minkomas cukrus su riešutų “pėdsakais“ ir sintetine migdolų esencija. Marcipano skonis priklauso ir nuo kilmės. Amerikėnai mėgsta nusaldinti, paprastai jų marcipane cukraus daugiau, o t.y.  – mažiau vertingų migdolų (būna, kad vos 28 %), Europoje teisė arba amžių tradicija labai skrupulingai apibrėžia marcipano sudėtį ir cukraus-migdolų santykį: bent 50% riešutų (Mazapan de Toledo – ispaniškosios tradicijos puoselėtojai), o garsusis Liubeko marcipanas privalo būti net 66% migdolinis. Beje, Vokietijos šiaurė garsi šituo skanėstu. O kad ir Rytprūsiai, Karaliaučius kažkada pagrįstai didžiavosi savo marcipanais, man buvo naujiena…

Oh, nuslydau į istorines lankas. O juk pirminė mintis buvo tiesiog Jus palinksminti valgomais “balvonais“. Beje, siūlau kalėdinių meduolių “bumo“ modifikuotą tęsinį: marcipaninių “komiksų“ galeriją KOKONE. Siųskite savo “žvėriukus“ su istorija (ar be), o mes čia juos publikuosim ;).

Va, vienas Krokodilas, vardu Krokas...

… turėjo draugelį  – Drambliuką Rozalijų.

Ši spalvota draugystės istorija gal būtų buvusi ilgesnė, bet  Krokas– dar žalias vegetaras – nebesusilaikė ir apsirijo…

(Laukiame tęsinio…) 😉