Vilnoniai

Prisnigo. Pašalo. Traukit vilnas. O jei neturite ar pernykštės nusibodo, ateikite į mugę – mamyte, kiek čia šiemet turto!!! Įdomu, kokią bandą avinų šiųmečiai vilnoniai mugiautojai suvėlė, sumezgė, sunėrė visi kartu?

Pirmoji gausybės skrynia – JUMI Jurgitos. Net nežinau nuo ko pradėti, nes veliama čia viskas nuo suknelių iki sagelių. Ar atvirkščiai… Yra net nuveltų… parodų! Pradėsiu nuo šilkų, rožių ir snieguolių:

Dabar praktiški reikalai. Šalikai:

Kepurės ir riešinės:

Pirštinės:

Rankinės:

Ir papuošalai:

Vabalai 😉

Jei atrodote taip kaip aš – atvipusiu žandikauliu, tai žinokite, kad čia tik menkutė dalis iš turtingo JUMI archyvo ir lentynų. Aš vos valdausi nesukabinusi KOKONE visų jų vaizdų. Bet jūs patys patikrinkite www.jumi.lt , paskaitykite, ką Jurgita sako apie save:

“Mūsų (dirbame kartu su vyru) visi darbai gaminami iš vilnos, šilko, lino. Viską darome patys. Mugėje pristatysime daugiausia smulkius daiktus: sages, karolius, aksesuarus plaukams ir pan. Gal šiek tiek pirštinių ir riešinių.“

… ir jeigu iš karto įsimylėjote kokį nors kūrinį, rašykite komentaruose, gal Jurgita ir tai prigriebs šešdadienį.

******

Sija Felt irgi velia vos ne kailinius stilingoms rudeninėms nuotakoms, mugėje dalyvaus su aksesuarais, pvz. šiltomis apyrankėmis:

Gražu, taip gražu, kad net sąnarių neskauda…

*******

O dabar apie mezgėjas. Vieną, Sonatą iš “Mezgimo zonos“, neakivaizdižiai pažįstu nuo pirmosios mugės. Tuomet ji užvertė pusę daržiuko megztais ir nertais žaislais. Subėgę vaikai išsidalijo meškinus ir katinus, tėveliams beliko sumesti pinigų į “stiklainį“ arba pasimainyti: meškis į medinę mašinėlę, rankų darbo stalo žaidimas į zuikių porikę – liko patenkinti visi. Ji ir dabar dosniai atvilko maišą gėrybių, visa, ką parduosim atiteks muziejaus fondui, o kas liks, sakė, mielai mainytų į kitų kuriamus grožius. Todėl žiūrėkite akis išpūtę, mugiautojai, gal kas į tas akis kris iš pirmo karto ir natūrinių mainų “programą“ bus galima įgyvendinti ;).

Beveik juvelyrika:

Ir tiesiog juvelyrinės kojinės…

Tapybiškos kojinės:

Šmaikšti grafika: pirštinės galėtų vaidinti teatre. Ir net ne lėlių teatre…

Romantika. Apie pavasarį…

Jaukumas, voverės ir drugiai apie Kalėdas ir meduolius:

Žalias optimizmas:

Retro Raudonkepuraitė (mm… Violet-kepuraitė) – originalios formos ir mezgimo.

Ir dar skaros. Lengvos kaip dūmas neblaškomas vėjo…

Ir dar glėbys čia netilpusio šilto gėrio, kuris numegztas iš puikių siūlų, šmaikščiai ir, sakyčiau, ieškant iššūkių ir kūrybinių polėkių.

*****

Taip, kita grožio porcija iš Vokietijos. WoolLab Giedrė labai dailiai mezga, paskui fantastiškai supakuoja, o tada siunčia dovanų su linkėjimais muziejui. Argi gali būt geriau? Gražiau ir mieliau irgi sunkiai gali… 😉

Čia šildukai kišenėse rankas žvarbią žiemą pasišildyti. Ta plastiko pagalvėlė pripildyta tokio klampaus spec. skysčio, jame plaukioja metalinė plokštelė, ją palamdžius prasideda cheminė reakciją ir pagalvėlė šyla. Oi, kaip neblogai šyla! Rankų darbo megzti meilūs briedžiai (hm…) saugo tą šilumą ir jūsų rankas. O gal nuo šalčio paraudusias nosis. Labai šilta (net karšta) dovana tiesiogine prasme. Šildyklė daugkartinė, pridedama naudojimo instrukcija.

Tik 3 vnt., nežiopsokit!

Kepurės nertos, vilnonės ir pusiau, šildo jau vien nuo grožio….

Vien nuo grožio tų naminių avinukų 😉

Taigi, fokiška kokybė, meine Damen. Su šiltais linkėjimais iš “netoli Kiolno“!

*****

Ir Neringa mezga. Nežinau tiksliai, ką turės mugėje, net panašu, viskas bus su polėkiu:

Dar pažadėjo aprengti vaikus.

Nuo galvos iki kojų:

Kieminėtojai nesušals, ką manot?

******

Ir paskutinė įšokusi į vilnonį traukinį – Jolanta su minkštučiais šalikais-gobtuvais. Tai tik pati veiklos pradžia, tik vienas pirmųjų prisistatymas tautai. Tikiu, kitais metais nuotraukų kiekis bus įspūdingas, nes ir pradeda teisingai – apmezti visas nuo galvos 😉

Pirmiausia, savi raiteliai:

Hm…“Žiema, žiema, jau dabar bėk iš kiemo! Ir anginą su savim pasiimk…“

*****

Uf… viskas. Aš einu molių rūšiuot, o jūs grožėkitės. Iki!

Žvėrynas

Atsiprašau ir už vėlavimą, ir už gal keistoką pavadinimą, bet suprasit kodėl taip ilgai sirpo šis įrašas, kai susipažinsit su visais jo gyventojais:

Ne, jums nesidvejina, nesitrejina ir nesiketurgubina akyse (man irgi buvo kilęs toks įtarimas) – žvėrių čia tikrai visa banda. Ir jų mugėje bus tiek, kad laisvai galima pavadinti zoologijos sodo draugija. Iš tikrųjų, Kotryna – šių veltų sagių autorė – atsiuntė vos kelias kuklias nuotraukas, bet atidarius jos pridėtą nuorodą, mane ištiko nevaldomo cypimo ir kaukimo priepuolis – nesu, mačiusi TOOOOKIO kiekio katinų-meškinų-lapinų-žiurkėnų ir dar dievai žin’ kokios veislės gyvulių vienoje vietoje! O dabar įsivaiduokit visą savo (draugės, sesers, brolio, bet kieno…) paltuką ar švarkiuką nusagstytą šita gyvūnija! Jei išdidžiai žingsniuojant senamiesčiu niekas neiškviestų sanitarinės tarnybos, tai garantuotai 18 kartų nufotografuotų japonų turistai, kas nors pakviestų į pasimatymą ar nupaparacintų “mados infekcija“. Žodžiu, nesumeluotas dėmesys garantuotas.

Lyg to būtų maža, Kotryna užsiundė dar ir draugės Ugnės sūtais meškinais:

Ir kaimene lininių arklių:

Tiesa, pridėjo ir piemenaitę. Ir jas Ugnė siuva.

******

Lininiai ir vilnoniai, mieli, šilti, siūti, velti…  O būna elegantiški, iš organinio stiklo. Hm… Nors čia greičiau laukinukai. Fabrikiniai laukinukai. Dėl to, kad iš Laukės fabrikėlio.

Tarkim, šis kalėdinis briedis, kuris neišeina iš mados ir po švenčių. Jis apskritai kartą atėjęs jau niekur neišeina 😉

Labai veisliniai šunyčiai. Vadoje būna kelių spalvų.

Esama ištikimų paukštukų. Labai ištikimų…

Yra romantiškai nusiteikusių zuikių (rugiagėlė turbūt jau nuvyto…)

Yra zuikių šmaikštuolių ir auksinių žuvyčių. Pildo norus. Ir vieni, ir kiti.

Yra irgi ūsuotų svajonių jaunikių (turbūt iš Žvėryno anapus Nėries). Apie tokius svajojama bet kokiu oru, merginos…

Nes jie nepamiršta gėlių:

Myli naminius gyvūnėlius:

Tereikia tik tokį jaunikį prisijaukinti. Ir jis būs jūsų AMŽINAI 😉

******

Eglės pasakų veikėjai. Man primena V.Haufo pasakas (ne kažin kiek jų ir teskaičiau, bet tose, kurias teko, vis kas nors į ką nors virsdavo. Arba užstrigdavo tame virtime… mu-ta-bor!).

Zuikis su obuoliu. Taikus.

Pilkų ir rožinių žirnių prisirijęs meškius. Ilgaausių giminės.

Žydraakė beždžionaitė. Iš prigimties miela.

Visa kompanija ant sofutės. Yra ir katinų.

Nė kiek neabejoju, kad visi šie žvėreliai seka pasakas vakarais. Iš akių matau, turi daaaaug ką pasakyti…

******

Erikos žvėrija tokia siurealistinė, kad nesiimu sufleruoti, ką matote: kiškį, katiną ar mešką. Spėju, tai jau aukštesnė padarų padermė. Pažinau tik visažinį BRĖDĮ. Taip, brĖdį. Jo toks vardas. O gal pavadinimas. Kaip bebūtų, sklinda legendos (per “Bug 2 hug“ feisbuką), kad jis VISKĄ žino. Ateikit į mugę ir įsitikinkit.

Ir tie kiti neklasifikuojami padarai tikrai ne pėsti. Pvz. yra drąsūs – nebijo spalvų,…

…asimetrijos ir savų emocijų. Net senamadiškų nėrinių. O gal atvirkščiai – ultra madingų…

Nebijo klonavimo.

Ir net raudonų ragų…

Ši šutvė irgi laukia mugėje. Tupės ant kokios nors palangės ir stebės praeivius per langą. Ir tik pabandykit neužsukti…

********

Na, ir pabaigai  – Agnės iš “DEBESY“ Zuikūnai ir Meškūnai. Postmodernas, ponai! Ką čia dar liežuviu malt….

Čia Zuikūnas. Negi nesimato…

O čia Meškūnas.

Jis lankstus, puikiai adaptuojasi visur ir visaip.

Ir nesvarbu, kad nieko neraukiat apie moderną ir visa, kas buvo ir yra po jo. Ne suaugėlių reikalas čia 😉

*****

Uf…. Rodos, baigiau tam kartui. Juk tikras ŽVĖRINČIUS, a’nia? Tiesiog žvėrinių žaislų antologija (o gal chrestomatija), žodžiu muziejaus verta apžvalga “nuo – iki“.

Ir jei vaikai šiemet zyzia Kalėdoms šuniuko, drąsiai žadėkit bet ką. Net konceptualų ponį…