You are currently browsing the tag archive for the ‘rasos perliukai’ tag.
[Velnias,] kaip man labai patinka Kalėdos ir aš tikrai myliu Lietuvą! Jei ir jūs nuo Naujųjų iki Kūčių kantriai gyvenate be apdovanojimų su krūva įsipareigojimų, tai gal jau laikas užsikabinti medalį-ordiną-karolius? 😉
O taip, čia Laukės fabrikėlio širdies žemėlapis, kuris švies atlape ir lyg veidrodis atspindės pokyčius šalyje. Tuos geruosius, kuriuos ne visada įvertiname, bet dėl kurių savimi ir Tėvyne didžiuojamės. Kas tokie bebūtume…
Jolia kadaise buvo KOKONO debiutantė. Augo užaugo, bet svajoti nepamiršo. Mugėje jos svajonių apyrankės bus ar tik ne pati tinkamiausia dovana tiems, kas jau lyg ir viską turi, o nudžiuginti vis tiek norisi. Nors… tas “medalis“ už visus gyvenimo nuopelnus sau irgi gi gali būti raudonu siūlu ant riešo pažymėtas, na, kaip priminimas: “gyvenu puikiai, o svajonės virsta planais ir pildosi!“
Trečioji šios vieno stalo trijulės narė – Nice Idea ir jos firminiai meškučiai irgi apie meilę sau ir artimui, draugystę, rožinį gyvenimą, visur matant ir užuodžiant rožes, šviesiąją būties ir buities pusę. Kai širdy esi karalius, karūna visai netrukdo ir nieks netrikdo 😉
****
Rasos perliukai ištikimi sau ir žalvariui, o “įšaldyti“ vasaros prisiminimai žiemą ypač šildo. Gal tai vienintelis būdas amžinai gyventi vasarą?
****
Na, gerai, laikas rimtesnei “artilerijai“. Cheche Handmade varis ir “nevaris“ visai ne chi chi… Griežtos formos, universalus stilius tinkamas ir moterims, ir vyrams. Kaskart prieš Kalėdas pamačiusi žiedus, prisimenu visokius šventinius filmus ir romantiškas piršlybas po amalo šakele byrant gal ir ne visai tikram sniegui ant laimingų galvų. Šįkart visos nesaldžios Snieguolės turėtų suklusti arba/ir saviškius į mugę atsiųsti 😉
****
Subtilioms ir elegantiškoms sieloms. Toms, ne su vilkais, o kokiais elniais, danieliais bėgančioms…
Beata Deco portretų galerija – savotiškos modernios kamėjos, spėju, įkvėptos A. Modigliani, o jų herojes realiame gyvenime sutiksite kur nors Mmo muziejuje, teatro kavinėje arba “operhause“ per antraktą elegantiškai laižančias karštą šokoladą. Be šių mūzų miesto kultūrinis gyvenimas neįsivaizduojamas. Gal tai apie jus? 🙂
*****
Ak, kaip dabar tas mūzas nuleisti ant žemės? Beeet… jei jau tiek priverta, prikalta, pritapyta grožio, tai KD design papuošalų dėžutės būtinos! Ažuolas, uosis, linų aliejus, jūros akmenys, rankomis nušlifuotos ir nuglostytos, lyg vėjo nugairintos – tik palieskite ir suprasite, kad jos vertos jūsų perlų…
Ramiai apžiūrėkite, susitiksime jau labai greitai!
Pirma mintis buvo pavadinti įrašą “Papuošalų dėžute“, bet apsigrabaliojau, kad sėdžiu ant visų kalno “perlų, deimantų ir aksomo“, prireiks visos skrynios…
Nors… “Baltus box“ dėželių toookia kolekcija, kad tikrai tilps viskas: ir sapnai, ir norai (tam jos pirmiausia skirtos), ir materialesni reikalai.
(Foto: Mindaugas Žiukas, www.fotoforma.lt)
Jolita ant dėžučių piešia akrilo dažais. Sunku patikėti, bet ta simetrija — rankų darbas, ne kompiuterinė grafika. Jos laiškelis patvirtina — čia tikra terapija: “ Viskas prasidėjo prieš keletą metų, norėjau Kalėdoms padovanoti ką nors mielo savo draugams. Pabandžiau piešti dėžutes. Nuostabus jausmas piešti brangiems ir mylimiems žmonėms, kiekvienam tik jam skirtą, vienintelę. Piešiniai įmantrėjo, technika tobulėjo, aptikau, kad tai savotiška meditacija, mandalų piešimas, kai paleidi protą, įsiklausai į sielą, o tada lyg išgirsti tylią muziką, kuri vedžioja tavo ranką, o tu mėgaujiesi nenusakoma vidine ramybe, tarytum vaikščiotum po žydintį sielos sodą su meile ir dėkingumu…“ Skambanti ramybė — būtų puiki Kalėdų dovana, ar ne?
******
Mmm… Kalėdoms labai tinka ir “faufainiai“. O jei dar imbieriniai…
Dzy Dzy design kepa tokius (ne)valgomus papuošalus, kad teks juos palaižyti mugėje pamačius ir įsitikinti patiems. Valgomas čia tik cukrus.
Bet užtai saldu, net širdis dainuoja —> let it snow, let it snow…
Meniu toks nemenkas, kad išsirinks net ir žaliavalgiai. Arba “francūzai“: prašau – le batonas!
Och, čia – le makaron(s)ai…
Klasika –“gaidelis“. Žodžiu, atsineškit šakutes, ragausim…
******
“Rasos perliukai“ ištikimi mechanizmams:
… ir pievų gėlėms:
Turbūt bus ir naujienų, žiū, kiek turto rūšiuojama:
********
Ignė veria tikrai ne vieno karolio papuošalus. Aš negaliu ramiai žiūrėti, nes sukasi galva ir tik vienas klausimas toj galvoj: “Iš kur tiek kantrybės???“ Jau kad dribtelėjo Dievulis dalindamas, tai dribtelėjo… Bandau suskaičiuoti tuos “pikselius“ ir suvokiu, man kantrybės neduota visai! O va turėti tokių žemčiūgų dabar gali beveik kiekviena panorėjusi. Mugėje, aišku.
Labai žieminės apyrankės ir aukštoji matematika:
Dirželis su kutais:
Koljė su geltona gėle:
O čia galėtų būti ir Hanoverio princesės diadema! Bet yra kaklo papuošalas, kuris man ilgesingai primena vaikystę ir šv. Onos atlaidų saldainių karolius. Tik anie buvo žali, net kaklą nudažė ir paliko kažkokią nenusakomą asociacijų žymę: dabar visi panašiai susukti bumbulai užlieja tokia šilta sentimentų banga…
*****
O va Monikos Mo papuošalai tokie renesansiški, kad nejučia pradedi svajoti apie kalėdinį kontoros vakarėlį… Valdovų rūmuose. Mmmmm… mo…
Barbora Radvilaitė, karališko kraujo aksomas…
…perlai, šleifai…
…ultramarinas, Karaliaučiaus mėlis, deimantai ir Neapolio smėlis…
…indigo ir purpuras
…Genuja ir Venecija, šilkai ir sienų apmušalai…
Gerai, grįžkime į Gedimino prospektą — visa tai PUIKIAI atrodys prie trikotažinių suknelių ar megztinių.
******
Irados lobių čia tik maža dalis: perlų, stiklo, akmenukų, sidabro…
****
Uf… Negi įveikiau? Ateikit. Pamatykit. Pasipuoškit!
Tiksliau, “Sekretai“. Taip vadinosi pirmoji Rasos darbų paroda ir šitaip kažkas kadaise “pakrikštyjo“ tuos po kieme rasta stiklo šuke suspaustus ir slapta kur po alyva užkastus grožius: YPATINGUS blizgius ar šiaip retus saldainių popierėlius, spalvingas gėles, smulkius lapus ar žoles. Prisimenat? Jei ne, tada esat arba užuomarša, arba… per jaunas (-a) tokiems sentimentams.
Manau, tų sekretų tikroji paskirtis buvo visai ne slėpti grožį, o išmokti jį pastebėti aplink save. Visur ir bet kur. Detalėse. Smulkmenose. Mažmožiuose. Gal net niekniekiuose, dailiame šlamštelyje.
Rodos, Rasa tą pamoką išmoko pirmūniškai.
Man baisiai smagu stebėti kūrybos evoliuciją, tobulėjimą ir turtingėjimą, beatsirandančią meistrystę, savo kelio: dominuojančių spalvų, formų, medžiagų ir filosofijos pradžią. Rasa gi KOKONO mugių veteranė (medalių nedalinam, teks susiverti pačiai ;)), taip jos kūryba atrodė prieš porą metų. Dabar iškojimai nuvedė toli miško takeliu.
O aš tai šventai įsitikinusi, kad po tais stikliukais ji pavožia ir dalį savo prigimtinės ramybės, todėl šie papuošalai taip traukia, net nesvarbu ką žadėdami – nėriniuotą gėlėtą, caro laikų puošnumą ar beveik modernią sugedusių laikrodžių eleganciją, tiesiog laiką be streso…
Visi Rasos turtai čia – www.rasosperliukai.eu, o nemenka dalis gyvai – mugėje.
kokonas.wordpress.com 