You are currently browsing the tag archive for the ‘rankų darbo žaislai’ tag.

“Mažmožių dievas“ (buvo tokia knyga., t.y. yra tokia) – pagalvojau, pamačiusi savo pašte štai ką:

Nors šį kartą čia Smulkmenų Deivė ;), o paslaptingi grožiai – eglutės “varvelkiukai“, knygų skirtukai ir auskarai.

Gyvi.

O gal iš pirmojo sniego sutverti. Tikrai nežinau. Bet nuotaikos ir nuojautos neapgauna – tylūs mažmožiai gyvenime gali labai daug… Nes niekad nežinai, kaip maži daiktai, darbai, žodžiai keičia kiekvieno gyvenimą – dar prieš šventes organizuojamas toks kalėdinės dvasios įkvėptas seminaras tėvams apie tai,… kas svarbiausia 🙂 .

O čia – Trys Retro Dvasios :

Ir net su tikra istorija – “atlėpausiai“ buvo pradėti siūti beveik prieš… 15 metų!!! Noriu juos pačiupinėti, gal tai – pliušinė laiko mašina? :). Kažkodėl įsivaizduoju įmitusius trisdešimtmečius, randančius po eglute tokią originalią dovaną. Šmaikštu, ar gi ne?…

Ir dar keletas vardinių personų:

Steponas iš kitos pusės:

Ferdinandas:

Ir dar mugėje turėtų pasirodyti jų draugužė Grytė. Turbūt irgi meilutė ir mielutė.

Ką gi, laukti liko visai visai mažai, jau rytoj bandysim kažkaip kai kuriuos mugės gyventojus sutalpinti darželiukyje (juk vietos tiek, kiek įprasto darželio grupėje, tik patalpų išplanavimas nestandartinis). Įdomu, ar ir žaislai per Kalėdas naktimis “moka“ kalbėti? Ką pvz. Ferdinandas Teodorui papasakotų? 😉

Viskas, baigiu suvaikėti nuo tokio kiekio simpatiškų žaislų realybėje (jau supakuoti laukia maišuose vaiko kambaryje) ir virtualybėje. Penktadienio popiete laukite paskutinio įrašo mugės gėrių tema. Apie aukciono fėjas ir elfus, antroji dalis…

Kokios Kalėdos be žaislų? Perkam, siuvam, mezgam vaikams, saviems ar šiaip brangiems, gal net nepažįstamiems. Gaunam patys, jei dūšioj esam vaikai ar dar prisimenam koks tai jausmas. Hm… Kažkodėl suspaudė gerklę – prieš tokias šventes yra proga prisiminti savo vaikystės žaislus ir visas į širdį įstrigusias Kalėdų Senelio dovanas. Ir neišsipildžiusius norus, surašytus ant languoto popieriaus paprastame voke be pašto ženklo, bet stropiai iškeverzotu adresu: “Į Šiaurės ašigalį…“ Apie kokį žaislą svajojot vaikystėj? Gal rasit jį čia

Siūtą pliušių Mataušiuką

Megztą “frantą“ raudonu švarkeliu

Egzotišką lėlę iš … Šiaurės ašigalio, Kalėdų Senio kaimynę 😉

Zuikių šeimyną

ar kitokį vaikystės priminimą…

(į šitą šeimyninę nuotrauką ramiai žiūrėti negaliu – akys rasoja…  ar čia jau man protelis nuo tokio kiekio gėrio skystėja? :))

Bet jei jau ne nuo sentimentų, tai dėl šitų prabangių retro auto “lietais ratlankiais“ galvas tikrai ne gėda pamesti:

O spėkit, kas čia?

Ką tiksliai turės, medinių stebuklų pardavėjas nesakė, bet juk ir “tikri“ kalėdiniai seniai apie dovanų asortimentą nutyli…

Pavadinimas – visiškas kratinys? Tuoj paaiškinsiu, apie ką čia ;).

Prologas. Pernai vyro kontora žaidė kalėdinį slapto draugo žaidimą (spėju, čia populiari kontorinė pramoga – išsitrauki kolegos vardą, patampi jo “kalėdiniu angelu“ ar “slaptu draugu“ – visaip vadina – ir ėmiesi jį “šefuoti“, dovanikes dovanoti, staigmenomis pamaloninti ir pan.). Tai va, kai visi dangoraižyje jau buvo apdalinti meduoliais, šokoladiniais besmegeniais ir visokiais blizgučiais-niekučiais, maniškis staiga neteko kantrybės – jo slaptas draugas pasirodė besąs visiškas tinginys: nė vieno siurprizėlio, nė jokio šokoladėlio ar kitokio dėmesio ženklo (kai tuo tarpu pats ir puodelių pripaišė, ir arbatos prinešė, ir saldainiais klaviatūrą nubarstė). Supyko. Įsižeidė. Ir skelbimų lentoj prikalė tokio turinio raštelį:

“Ieškau savo SLAPTO DRAUGO. Rasiu, ausis nukąsiu. G.“

Grįžęs po pietų ant monitoriaus rado prikabintas… rūkytas kiaulės ausis. Šmaikštūs kolegos žinojo, kad “draugelis“ iš kito miesto, filialo, ir dar komandiruotėse prapuolęs. Tik pamiršo, kad mano vyras vegetaras… O gal ir ne…

Epilogas. Ir aš gavau mugei visom prasmėm fantastinių žaislų iš “slaptų draugų“.

Pirmoji draugė iš Anglijos, nepanorėjusi atskleisti savo tapatybės, net du kartus siuntė į Lietuvą rausvą siuntinį (jį grąžino dėl netikslaus adreso). Bet angliškosios koalos (Phascolarctos anlicus) vis tiek mane pasiekė:

Kailis – lininis, akutės – medinės, viduriai – grikių lukštų (spėju pagal visiškai ekologišką čiuženimą)

Šarūnė pavadino koalų ferma. Taigi, fermoje užaugo 4 vnt. koalų. Neįsivaizduojamo fainumo…

Slaptas draugas Nr.2 – Sonata iš “Mezgimo zonos“. Čia kaip filmo scenarijus: paskambino, pasiūlė, pažadėjau atbėgti, susirgau, užstrigau, ėjo pirkti siūlų sesuo, netyčia pataikė į šitą parduotuvę, rado simpatišką mezgėją-pardavėją, atsitiktinai paaiškėjo, kad megzti žaislai sudėti šalia prekystalio skirti mugei, kad mugė ta pati, KOKONE rasta… Baigėsi istorija turkio spalvos siūlais sesers vyro šalikui ir didžiuliu maišu žaislų mugei. Tyčia viso maišo turinio nerodysiu. Dramblį, katinus, meškius ir beždžionę rasit gruodžio 19d. darželiuky.

Dvynukai. Prisipažinsiu, jų fizionomijos mane įkvėpė ir nesusilaikiau: nugaroje įsiuvau po sagą ir prisegiau ryškius veltinio sparnus. Kaip angelai. Bet su galimybe nusegti sparniukus, jei nori, kad jei neišskristų 😉

Trijulė. Dvynių draugo vardas – Grynavėjus (Greenaway)   

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com