You are currently browsing the tag archive for the ‘rankų darbo muilas’ tag.
Ilgiausiai kybantis juodraštis… Bet negendantys čia gėriai : D. Kita vertus, žinau, kad hidrolatus ruošia ir dabar, jei tik yra iš ko (eglučių, pvz.,..), tai šviežumas visur svarbu.
Jonas iš ForWellness viskuo pasirūpino laiku, nes iš kur gi dabar gauti žydinčių liepų? Man liepos — vaikystė+vasara+laimė — viskas viename ir tokiame gerume, kad ketinu pasinaudoti tarnybine padėtimi ir paprašyti Jono kur nors po prekystaliu paslėpti man butėlaitį šito gėrio. Tssss….
Levandos mane iš karto nuneša į Kroatijos Hvar salą — ten pirmą kartą jas pamačiau, o pamačius net akyse fioletava pasidarė, to stipraus aromato nenupūtė nei jūros vėjas, nei žuvies pardavėjas. Tiesą sakant, išlipusi iš kelto ne iškart supratau, iš kur tas “vaistinės“ kvapas. Visiška vėpla… Dabar levandos visokiais pavidalais apgyvendintos visuose namų kampuose. Jei ir jūsų meilės istorija panaši, mugėje gaudykit Joną, jis papasakos, kur augo šios levandos.
Čia saulės bučkis pajuodusio dangaus realybėje: gretimo darželio medetkos…
…ir lietuviški šlamučiai.
Jonai, o čia kas žydi? Mėtos? Vasara buvo taaaaip seniai, kad jau nebepažįstu.
Būtinai ilgėliau sustokite prie žolininkų, muilininkų, aliejininkų! Na… Nepralėkite vėju ir pro visus kitus, bet šie YPAČ mėgsta pakalbėti ir TIKRAI turi ką pasakyti, naudokitės proga, retai kur galima už skvernų nučiupti ir pakamantinėti gamintojus, augintojus.
Rasoklė pernai debiutavo, o šiemet štai kiek pripakavo:
Tiesiog kalėdinis altorius!! Taip ir traukia užgiedoti. Gal net visi Trys Karaliai čia dovanų rastų 😉
Čia — kalėdiniai rinkiniai: plaukų grožiui (dilgėlių ir beržų lapelių aliejinės ištraukos), visai šeimai (jonažolių žiedų aliejinė ištrauka ir hidroliatas), vyrams po skutimosi (kraujažolių žiedų aliejinė ištrauka ir hidroliatas) ir brandžiai odai (šlamučių žiedų aliejinė ištrauka ir hidroliatas).
O čia pernykštis mano atradimas — sirupėliai. Ideali dovana vaikystės draugui, su kuriuo kadaise kartu laižėte pertusiną be gydytojo recepto, vaistininko patarimo ir be jokios įtikinamos priežasties.
Na štai, dovanomis visai giminei pasirūpinta…
*******
Marmozel‘ė Vilma — viena iš tų mugiautojų, apie kurias rašant iš karto į galvą lenda mintis — “…o prieš penkerius metus“. Iš tiesų, ištikimybė — ta pati tyliausia vertybė mano sąrašėlyje — užima per svarbią vietą, kad nepradėčiau ašaroti ir dėkoti. Ištikimybė savai idėjai, savo mūzai — Marmozel’ės vizitinė kortelė. Šiemet www.marmozel.lt keičia “sukneles“, bet ne viziją.
Naujovės ir eksperimentai, tobulinimai ir vėl bandymai. Ir, vualia!
Dar pora metų praktikos ir eksperimentai virsta klasika.
Och, vis dėlto koookios gražios tos gėlėtos marmozelės suknelės!
Kosmetinio stalelio gyventojų daugėja…
…ir randa savo šeimininką, kas jis bebūtų.
Nes dabar tai — nedidelis, bet jau žinomas ir turtingas įvairove prekės ženklas.
O prieš penkerius metus 1-ojoje mugėje Vilma turėjo steriliai gražų violetinį kampelį, dėžutę ir SIAUBINGAI per mažai lūpų balzamo — raudančių, kad nebegavo, buvo jau po pusvalandžio nuo mugės pradžios…
*******
Šitaip vadinasi Ingos namai. Ji rašo, kad čia verda muilas ir tikras gyvenimas. Dar muilinėje gyvena Ugnius, save nekukliai “įdarbinęs“ komercijos direktoriumi. Dar šuniukai Bachas ir Sausainis, mamos, tėčiai, sesės, broliai, draugai… Žodžiu, ten linksma, o čia bus labai naudinga susipažinti ir išbandyti visokias Muilinės daržo…
…ir sodo gėrybes:
Bus proga išsirinkti savą derinį ir…
…gyvenimo prieskonius.
******
Na, ar jau pasirūpinote DIDELIAIS Kalėdų Senio maišais? 😉
Prisipažinsiu, pamačiusi ŠITĄ, maniau, kad žiūriu į koralus ir gintarus. Pasirodo, į molį ;). Ir viskas man įtartinai priminė paveldėtus močiutės karolius. Irgi manėm, kad gintariniai, trynėm į vilnas, uostėm, ieškojom kanifolijos (sakų) kvapo ir… ir taip ir nesupratom, ką paveldėjom, chi, chi…
Viktorija iš “Pienių pievų“ sakė turinti ir “normalų darbą“, karoliukais yra apsėsta beveik metus ir čia pat užvertė mane gražiomis nuotraukomis:
“Kažkas tarp priešistorinių fosilijų ir cukrinės karamelės, kurią belaižant atsiveria tokios oro burbuliukų skylutės.“ – pagalvojau. O paskui bandžiau atspėti, kas slypi po – “normalus darbas“. Nes jei taip atrodo kūrybiniai darbai, tai kam tas “normalus“… Jeigu po metų šie ledo koralai, braškės ir “gintarai“ taps tuo normaliu darbu, aš nenustebsiu visai ir visažinės snukeliu pabambėsiu: “aš gi sakiau!“.
Aš ir dabar sakau: spindi grožis, kaip ta raudona vyšnia sniege. Ir tikrai mugėje tą sakysiu ne viena…
“Pienių pievos“ debiutuos mugėje su savo nerealybėm. Turbūt lauks jūsų kažkur koridoriaus gale:
Ieškokite maždaug tokios lentos ir… rasit pienių gruodžio vidury!
*******
Kas nepažįstate Baubukų? “Sutvėrimų“? Šitų štai:
Jie nepraleis mugės. Jau ketvirtą kartą! O ko bus prilipdę ir pribūrę dar niekas nežino, bet bus. Ir pažinti juos visai nesunku – tie baubai iš tolo ausikėm mojuoja, o juvelyriškai išpaišyti jų papuošalai yra seniai tapę vizitine kortele.
Tai iki pasimatymo mugėj, pabaubsim 😉 {O aš asmeniškai palinkėsiu “Sutvėrimų“ Linai ir Adomui kitais metais jau pagaliau paleisti pamiškėn baubus, nuosavon pamiškėn ar pievon, nes žinau, kad labai visi pasiilgę tų pievų…}
*******
Jullita jau ne naujokė. Labai ne naujokė… Šiemet iš jos “vaizdų sandėliuko“ ištraukiau labai žiemiškų darbų nuotraukas. Tegul bus balta! Ir Kalėdos baltos…
Su žiemiškais žiedeliais:
Arba kitoks žiedelis 😉
O prie šito balto grožio labai tiktų vyšnių arbata, tokia iš šiltų prisiminimų: šaukštas saldžios uogienės sukasi vandenyje ir kvepia iki pat dangaus. O tada apkabinus puodelį, sušildo rankas…
******
“Pukmuse“ jau ankstyvą rudenį pradėjo ruoštis mugei ir KOKONĄ kamantinėti. Šalia gėlėtų indų:
…šalia garsiųjų pavalgiusių angelų:
…bus naujienų. Mane jos sužavėjo labiausiai. Jos tai…- muilinės tikram muilui! Iš tolo žydi, iš tolo kvepia…
Net aukštyn kojom!
O kad tuščios nestovėtų, įdėkime Grožio ir gėrio ;). Tegul kvepia medetkom ir debesėliais:
Ir bičių burtais…
Hm… panašu, kad kai kuriems muilams muilinių nereikia, jos keliauja drauge:
Bet dovanoti galima prabangiai, nes pasirodo, šiemet molis ir muilas puikiai dera, chi, chi…
Verda gyvenimas, ui, kaaaip verda! Mūsuose tai taip verda, kad net pienas kavai kasdien išbėga ir prisvyla, bet šįkart ne apie pieną, šį kartą apie… muilą.
Mugėje bus net trys muilo fabrikėliai. Tiesą sakant, realiai visi muilai verdami virtuvėse, labai labai namuose, jokiuose fabrikuose. Ir ne iš katinų ;). Iš grynų aliejų, medaus, druskos, balto molio, vaško, žolelių, eterinių aliejų, prieskonių. Ir kaip patikėti, kad visa tai – nevalgoma???
O dar pavadinimas fabrikėlio – “Dangiškieji Migdolai“… Šitas rožinis saldumynas – Kristinos iš Kauno kalėdinio kraičio gabaliukas, kvepiantis apelsinais, bergamote ir greipfrutais. Nurašysiu pavadinimus ir aprašus, nes niekad taip nesugalvosiu pati. Kaip ir nesišbursiu dabar kas tas Neem medis… Taigi paveikslėlyje: vaikų džiaugsmo muilas su juostele praturtinta Neem medžio lapeliais. Labai švelnus muilas mažųjų rankelėms. {čili nevalgomi ir nemuilinami}
Šokoladas? Marmurinis keksas? Ne visai: mandarinais, maychang ir pelargonijų eteriniais aliejais kvepiantis šokolado, medaus ir avižų muilas. Aaach… bet o jei taip kąsnelį ryte prie kavos? Gal net to pieno svilinti nereikėtų…
Kastilijos muilas, kvepiantis pievomis su ramunėlių žiedlapiais.
o čia: maži, kvapnūs, mieli ir naudingi Jūsų odai vonios maišeliai. Juose naudingi aliejai, šnypščioji vonios burbulų siela, žolelės ir eteriniai patys kvapniausi aliejai. Itin tinkami tiems, kam nepatinka vonioje plaukiojantys šiukšliukai.
Ir dar vienas originalus produktas – tepalėlis šąlančioms… letenėlėms. Taip! Šunelių ar katinų (turbūt irgi tinka?) padams! Turit augintinių? Ką jie ras po kalėdine eglute?
*****
Kitas muilo katilas verda Jono ir Justinos valdose. Spėju, ne vienas tas katilas…
“Kadaginis“ muilas. Kadagių uogų ištraukos, kokoso, palmių, alyvuogių, lazdyno ir migdolų riešutų aliejai, kadagio uogos.
“Sūris“. Su gvazdikėliais.
Keksiukai su medetkomis.
O šiuos pamačiusi prisiminiau, kad dar turiu varškės sūrelį naktipiečiams ir nuskuodžiau šaldytuvan 😉. Muilas „Aksominis“: alyvuogių, palmių, kokoso, saulėgražų, ricinos, kakavos sviestas, Negyvosios jūros molis, šalavijų ir melisos eteriniai aliejai.
Iš Sibiro atkeliavusio, Lietuvoje mūsų distiliuoto kėnio hidrolatas veidui arba spa procedūroms bei maloniai delniukus “kasantis“ kadaginis muilas.
Mmm… O kaip dabar plaut rankas su tuo muilu, kurį turiu? Kažkaip “nekošer“… Gal pabandyt iki mugės nebesiprausti visiškai? Bet tada turbūt gresia vantos 😉
*****
Elvyra parašė viena paskutiniųjų. t.y. viena paskutinių dar tilpusi į per siūles braškantų muziejų. Turbūt bus ne ką prasčiau nei pirty, bet mano gobšumas gėriams ir grožiams visiškai išbujojo ir žiūrėdama į atsiųstas nuotraukas, springdama virtualiai grūdu mugiautojus į virtualų muziejaus planelį. Aš jau bijau to šeštadienio! Nuoširdžiai. Amžinai randu dėl ko papanikuoti. Koks muilas tinka trizniams? Man skubiai reikia kokio valerijojinio!!
Yra mėtų ir šokolado, kedrų ir aguonų, cinamonų, rožių, arbatmedžių, medetkų, eukaliptų, gryno alyvų aliejaus Kastilijos muilo… ko tik širdis geidžia! Gal tiek to, valerijonai dar palauks…
Švelnus kūdikėlių odelei.
Cinamoninis – mėgiamas ir dovanojamas vyrams.
O čia ne muilas, o kremas iš įvairių nerafinuotų aliejų, nuo rankų šilumos lydosi ir maloniai tepasi, palieka jaukų jausmą, o jei dar koks lašas eterinių aliejų papuola, tai ir fantastišką aromatą.
Iš tikrųjų, tai geriau kartą pauostyti, negu daug čia skaityti, chi, chi. Bet kol dar neišrastas e-aromatas, pažiūrėkit, kaip Elvyra tą muilą verda, o gal net pavyks ką užuosti:
Tais romantiškais balados gadynės laikais, kai žmonės patys viską ūkyje užsiaugindavo, krautuvėn užsukdavo tik prisireikus muilo, arbatos ar žibalo. Dabar yra atvirkščiai: muilą kai kas verda namie, o ir arbatą augina patys toooli nuo… parduotuvių.
Į KOKONO paštą atsiuntė muilo. Su laiškeliu. Tobula…
“Dangiškieji Migdolai“ – tai Kristina ir Dovilė. Abi turime po du vienodo amžiaus berniukus (viso 4 padaužiukai), taigi ir rūpesčiai abiems buvo panašūs. Vaikai mūsų jautrūs, turintys odos bėdelių, teko susiimti. Reikėjo kuo skubiau rasti išeitį, kaip kuo švelniau prausti savo jau paaugusius mažiukus. Išnagrinėjus parduotuvių lentynas, priėjome išvados, kad niekur nedingsime, teks prausiklius, muiliukus ir kitus džiaugsmus gamintis pačioms. Taip ir gimė pirmieji “Dangiškųjų Migdolų“ muilai. Prisipažinsime – mums gražūs spalvoti muilai, bet tai, ką gaminame, švelniai pulsuoja natūraliomis gamtos duotomis spalvomis, kvapais ir yra sukurta pačioms jautriausioms odelėms. Kiekvienas muilas skirtas skirtingam odos tipui ir palengvina arba visai panaikina tam tikras jos problemas.
Šalia muiliukų šį kartą įdėjome ir puikiai kvepiančių vonios bombų… Paieškokite „Prieskonių princesės“ – JI kvepia KALĖDOMIS…
O ieškoti reikės Julijos, namie siūtų eko-sauskelnių kaimynystėje rasit ir muilo. Simboliška 😉
*****
Siga apie “Gamtos galios“ arbatas nedaugžodžiavo. O kam čia ir kalbėt, užtenka pažiūrėt:
Molėtų raj., Medeikių kaimas
Žydi…
Nuskinta…
Džiūsta…
Pakuojama…
Laukia po egle 😉
Apie “Marmozel“ Vilmą KOKONAS rašė ne kartą, kaip, beje, ir pati Vilma KOKONUI… Gal šį kartą nebeaušinkim burnos, tiesiog pasižiūrėkim, pasigrožėkim.
Tuo, kas auga ir žydi:
Tuo, kas kvepia ir į esencijas, aliejus, balzamus, kremus, muilus virsta:
Paskui gražiai ant lentynų nutūpia:
Ir galiausiai į dovanų maišelius sulenda 😉
Vasariški linkėjimai nuo Marmozel. Iki susitikimo mugėje. Jau žiemą…
Ėėėė… aš neužuodžiu – vis dar sloga, bet užtai man Kalėdos vaidenasi. Rimtai, mugei siunčiamuose grožiuose (kol kas tik virtualiu pavidalu) matau eglutės burbulus, meduolius, briedžius ir raudonus dovanų maišelius (net jei iš tiesų tai rankų darbo papuošalai, dekupažiniai, megzti ar siūti šedevrai). Kadangi “siuntų“ gaunu tuntais ir kasdien, tai ir vaidenasi kasdien. Paprastai puolu raustis nuorodose, pasiklystu, užsimirštu, pradedu čepsėti, “matuotis“, pametu laiko nuojautą ir dabar KOKONO juodraščių skyriuje “n“ pradėtų reportažų iš Kalėdų elfų (Kristinos pavadinimas) dirbtuvių ir virtuvių, o mano dantinga sąžinė graužia mane pusę nakties – iki mugės liko lygiai mėnuo, o aš nieko nespėju. Ne, NIEKO!
Užtai tie kalėdiniai “elfai“ jau prikūrė ir prigamino visko 😉
Rasa po savo tikrai labai kalėdiniais darbais parašė ir labai kalėdinį laiškiuką:
“Artėjant Kalėdoms rankų darbo šventiniais žaisliukais namus paversite tikra kalėdine oaze. Grožis visur ir visada laukiamas svečias. Aš padėsiu, kad Jūsų šventės metu jis būtų ne tik svečias, bet kartu suteiktų šventei jaukią, malonią, šiltą aplinką. O ir po švenčių dar ilgai džiugintų širdis. Ar jau kvepia pas Jus Kalėdomis? Leiskite man i Jūsų namus atnešti šios nuostabios šventės kvapą…“
(plastikas, dekupažas, 12 cm skersmuo)
Na, jau užuodžiat Kalėdas? Ne? Tai išgerkit kokios kalėdinės arbatos su cinamonais ar imbieru. Arba ir tuo, ir tuo 🙂
Arbatos dėžutė (dekupažas, 16x16x7,5 cm), nors galėtų būti ir prisiekusios sodininkės retų sėklų kolekcijos slėptuve 😉
Visai talpi kraitelė “Gėlių kompozicija“ laikraščiams, “Žmonių“ žurnalams arba kalėdiniam saldainių grobiui…
Knygų skirtukai – knygų “graužikams“ skirtos dovanos. Arba priedas prie dovanos (popierius, dekupažas)
Botanikos (zoologijos) mėgėjams (dekupažas, medis, žalvaris)
Širdys iš visos širdies (houlitas, žalvaris)
Originaliai dekoruotos odinės moteriškos pirštinės – dar nematytas rankdarbis jų jūroj…
Jeigu dar nepakvipo Kalėdom, pasilenkit arčiau ekrano dabar 😉
Na? Čia Jekaterinos rankų darbo muilai.
Natūralūs, be sintetinių priedų, be jokių kitų cheminių “baisuoklių“, o jei pradėsiu vardinti jų gėrį: kokosų, palmių, alyvuogių, abrikosų kauliukų, jojobos, vynuogių kauliukų ir eteriniai aliejai, kakavos sviestas, raudonasis, juodasis ar žydrasis molis, cinamonai, ciberžolės, čiobreliai, mėtos, levandos, rozmarinai, ramunėlės… Negi dar neužuodžiat švenčių???? Marš, tikrintis uoslės!!
Jekaterina atsiųs visą šitą gėrį per “kurjerį“ ir kas tai bus tiksliai dar neišduoda. Ir neišduoda, kaip bus supakuota, o tai padaryta bus tikrai taip, kad gaila bus pakuotę plėšyti:
Nuotraukoje dešinėje – lūpų balzamas, jo irgi, sakė, “užmaišys“. Yyyyyy!!! Laukiu siuntinio ir Kalėdų 🙂
P.S. ačiū Kristinai už paskolintą foto iš savo “muilinio laimikio“.
