You are currently browsing the tag archive for the ‘rankų darbo dovana’ tag.
Šiemet Laikas ne spaudžia, jis tiesiog priplojo mane prie sienos! Įkvėpt nebegalu, o dar liepia judinti kojas ir pilkąsias ląsteles… Chamas!
Nuo ko pradėt viskąąąą?? Nuo kooo gi?!! {uf, noriu sulįsti į šitą šv.paveikslėlį, Dievaži, kosminė ramybė – niekas niekur neskuba, nes nėr kam skubėt – nė gyvos dvasios :))
Šitoje sodyboje gyvena mano bičiuliai. Ir bičių bičiuliai. Dar čia laksto trys labradorai ir klesti kitokie amatai. Aurelija ir Nerijus paspruko iš miesto ir dabar vasarom kvėpuoja tikra laisve, o žiemom obliuoja lentas ir laisvalaikiu meldžiasi, kad iki stogo neužpustytų. Juokauju. Nes pavydžiu tų vasarų žaliai… “Kitokie amatai“ antrąją KOKONO mugę paženklino nerealiomis lesyklomis ir inkilais, nuo to karto įvairiuose miesto jomarkuose negaliu pro jų kioskelį ramiai praeiti. Šiemet atsiveža savo kaimo vasarinio gėrio:
Ir grožio:
Atidžiau įsižiūrėkite, čia rinkinys visai šeimai, nuo čiulptuko laikiklio iki sąsagų. Kas jums šiuo metu aktualu?
Draugai visiems visada aktualūs. Čia bus raudonausių:
Yra raudonnosių:
Dar violetaširdžių:
Ir dar kitokių visokių. Kokio Jums reikia? Parašykit, sms savo Kalėdų seniui…
****
Ta laukų trauka iš miesto tik šliurpt ir ištraukė mano kaimynus SUTVĖRIMUS. Dabar jie – “Kitokių amatų“ kaimynai (eee, kažkoks juokingas kilometrų skaičius teskiria…) Aukštaitijos tyruose. Viename pomuginiame vakarėly šalia pasėdėjo, pačiulbėjo ir susikukavo – Lina su Adomu pasiėmė 3 savo mergeles ir irgi išsikraustė. Į SAVO vienkiemį. Visa šmaikšti kraustynių ir įkurtuvių istorija čia:
Arba čia—–> sutverimai.blogspot.com
Che, visokie padarai šitame kaime tiesiog tarpsta! Žvejoja:
…muzikuoja…
… muzikuodami dar ir dviračiais važiuoja…
…rūke ežiukus sapnuoja…
Aš čia galėčiau nieko ir neberašyt, vaizdai patys kaip eilėraščiai. Tai tik priminsiu, kad visą šitą augaliją ir gyvūniją rasit Mugėj. Ir Liną Baubuką irgi. Patys galėsit paklausti, kaip ten baigėsi japoniško sodo jų trobos viduje projektas.
Šitie rimtuoliai iš nespalvoto filmo – Adomo iš Baubų sutvėrimai. Aš tik nesuprantu, kaip jie visi: tie baubai, 3 vaikai, katinai ir 2 fantazijų pilnos galvos toj sodyboj telpa??
Jei ką dar praleidau, pasiskaitykit patys:
*****
“Balžeko bitės“ – irgi bičiuliai apie medų. Pernai Žaislų muziejaus mugė bitėms buvo pirmasis išlindimas iš savo avilio. Jau tooooks vykęs! Per metus jų vaškiniai eglutės žaisliukai pasiekė net Japoniją ir dabar gyvena lietuviškoje parduotuvėje Tokijuje, kol japonai parsineša į savus namus. Jie irgi puošia eglutės?…
Lakoniška (beveik japoniška…) nuotrauka iliustruoja viską, pas “Balžeko bites“ ką rasite mugėjė šį kartą. Arbata vadinasi – “Nebuvo nė vieno Žmogaus, kuriam Arbata nepasirodė gardi“ :). Gerai, pati sugalvojau pavadinimą, Andrė tik parašė jos sudėtį: medetkų, šeivamedžių žiedai, žemuogių, mėtų, juodųjų serbentų lapai, dar pridūrė, kad labai aromatinga ir skani. Ir patikino, kad patinka visiems. Padegustuosimmmm…
Bitės gyvena Aukštaitijoje, bet “bičių motinėlė“ Andrė – Aukštaičių g. Užupyje. Jei smalsu, kaip – paskaitykite, Miesto Mamos vasarą ten svečiavosi. O jei dar smalsiau – tai žiūrėkite šį sekmadienį, 10 val. per TV3, Beata alkanų nepaliks ;).
****
Na, o pabaigai pirmojo įrašo dar truputis medaus. Kad širdis visai apsaltų…
Jurgita šiemet naujokė, nauja bičiulė,m labai žalia mugiautoja apskritai. Ką aš galiu pasakyti? KOKONO mugė – puiki vieta pradėti! Nes kaip sakoma:
Čia medaus arbatėlės (hm, arbatytės, arbatėlytės…) su įvairiomis vaistažolėmis. Makt vieną šaukštelį į šilto vandens puodelį ir strykt iš lovos, lai ten Sloga viena galuojasi…
Mna patinka etikėtės! Mažai man čia grafomanija taškytis bereik’, tiesiog linkiu:
…ir laukiu mugėje. Sekite spaudą!
Och…. tos mano garbės skolos… Negalėsiu net Pasaulio Pabaigos ramiai per teliką žiūrėti, kol čia visko nepribaigsiu ;).
Pažadu, jau paskutinis įrašas apie dovanas ir paskutinis apie mugę šiemet (jau kitais metais papasakosiu, kuo Žaislų muziejus pavertė jūsų sudovanotų šlamančiųjų maišiuką).
Mugė šiemet buvo ypač ankšta, labai labai spaudėm kiekvieną centimetrą, bet visi norintys vis tiek netilpo. Parašiau tikrai daug laiškų:“ atsiprašau, bet jau nebėra laisvų palangių…“ . Pažadėjau parašyti apie netilpusius grožius atskirai, tik vos pora kol kas atsiuntė vaizdų, o daugiau laukti nebegaliu, ir taip jau Aušrelės Galeriją pražiopsojau Daiktų viešbučio turgelyje.
Aušra siuva:
Ir mezga:
Ir dar muilą verda. Bet aš užkliuvusi už siūto zoosodo, ten ir likau…
Tiesą sakant, po švenčių skuosiu pirkti lino ir siūdinsiuosi pas Aušrą, va, tokią suknelę (su mano tempais ir planais, pradėti ruoštis vasarai bus pac*tas, kitaip vėl grės užpernykščių sijonų glamžymas…)
Išsirinkti buvo sunku, tai greičiausiai reiškia, kad teks grįžti ir padidinti suknių kiekį spintoje ;).
Nes saulės ir šilumos norisi jau dabar!! O nauji drabužiai, žinia, labai šildo dušią...
O kol kas… Tegu sausainių ir eglučių metas Jums būna spalvingas ir šviesus.
Tegul svečiai aplanko namus, tegu dovanos džiugina, vynas švelniai svaigina ir provokuoja gražiems pokalbiams, kurie buvo atidėliojami visus metus.
Kas dar netilpo mugės lentynose, ieškokite Turgelyje. Bet jau po švenčių…
Iki!
Mmmm… taip… Nuo ko čia pradėti? Pirma, turiu ant savo sąžinės prisiėmusi daugiau pažadų, negu šiuo metu galiu pavilkti. Antra, man klaaaaaikiai trūūūksta laaaaiko!!!!!!! Kas jį suėdė???!!! Ir bjauriausia, kad, trečia, Kalėdos ateis nesismulkindamos ir, į mano gerus ketinimus nusivaliusios snieguotus veltinius, trinktels kumščiu į apkrautą kelių mėnesių šlamšteliu stalą bei pareikalaus ataskaitos už visus metus. Todėl ir jaučiuosi, kaip tas kalakutas, kuris kažką labai progresyvaus galvojo, kol į puodą papuolė…
Kai visos “užsienietės“ ėmė bruzdėti, kad mugėje bus (jau buvo…) daugybė fiziškai nepasiekiamo grožio, kilo kilniaširdiška mintis padaryti gabaliuką mugės “gyvai“ internetu, kaip madingai sakoma – on-line. On, tai on…. tik iki švenčių nebenupūškuos paštu niekas. KĄ DARYT?
Vykdyti pažadus. Juo labiau, kad daug mugiautojų labai entuziastingai palaikė tokią idėją ir mielai padovanojo puikių kūrinių. Todėl tiesiog tikiuosi, kad įkarštis pirkti nepraėjo, o dovanoti grožius juk galima ir sau be kalėdinės priežasties, o jei vis tik Tos Pasaulio Pabaigos nebus, tada gi bus gimtadienbiai, vardadieniai, darbadieniai ir krūva kitų gražių ir dovanų vertų dienų. Galų gale, galima bus visus metus švęsti Pasaulio NEpabaigą – irgi puiki proga! Ką manot?
Didžioji dalis tų grožių yra pas jų autorius (prie kiekvieno pridėsiu kontaktus), autoriai ir pasižadėjo išsiųsti ar perduoti (jei ne už jūrų marių…) juos pirkėjams, o VISI pinigai atiteks Žaislų muziejui (pabaigoje ieškokite jo banko sąskaitos). Taigi paramos idėja gyva ir čia. Ir tai svarbiausia.
{papildyta}
Linos “Laukės fabrikėlio“ svajonių jaunikaitis su šuniuku Žirniuku – tikras organinio stiklo džentelmenas, vietos užims tik pusę delno ir VISĄ širdį. {40 mūsų pinigų}. Sagelė. Tinka ne tik senmergėm ;). Jaunikis kol kas gyvena pas Liną, čia.
O dabar šiek tiek gėlių ir pievų.
Jurgitos iš JUMI Sniego Gėlė. Vilnonė. Sagė. Dydis – telpa delnuose. Rašykite ar skambinkite Jurgitai čia. O jei ta gėlė jau Jūsų delnuose, tai Jūs – Sniego Karalienė 😉
*******
Viktorijos “Pienių pievoje“ pražydo tokia apyrankė. Na, ne pražydo, gal labiau pragydo, nes apyrankės ir visos žieminės kolekcijos pavadinimas – “Christmas Carol“. Šmaikštus vardas karoliams. Ilgis – 23 cm , keramika. (40 dar ne eurų). Viktorijos kontaktai.
*******
Violetos iš “Žaislų turgaus“ mieloji kuprinė meškinams ir kiškinams.
Iš tiesų, tai kuprinė ne tik žaislams. Bet dydis labiau tiktų vaikams: 33 x 32 x 7 cm. Sudėtis: medvilnė { 80 ne eurų}. Žaislų turgelio kontaktai.
Mane žavi šitos sagos…
******
“Mezgimo zonos“ šeimininkė Sonata muziejui dovanojo maišą ne-rea-lių mezginių. Po mugės dar šio to liko, gal čia Jūsų? ;). Rašykit kokonas.blog@gmail.com.
Moteriškos pirštinės “Švedų vasara“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}
Tiesiog juvelyrinis mezgimas…
“Paukštis tavo delne“, 100% vilna {90 lietuviškų pinigų}. Moteriškos arba net jaunuoliškos – šios kiek didesnės. Labai švelnios. Simetriškos: viršus gėlėtas, delnas – kanapėtas.
******
“Ivės“ padoriosios kelnės! Tinka bet kam, kas nori pasipuošti padoriai ir telpa į dydžius nuo 98 iki 116 cm (dydį pasirinkite). Sudėtis: 20% vilna, 65% medvilnė, 15% poliesteris. Pamušalas – 95% viskozė, 5% lykra. Rašykite arba skambinkite Kristinai.
Taip! Mugės skelbimas irgi neapsiėjo be šių kelnių. Juk jei jau agituoji, reikia apsirengti PADORIAI 😉
*****
Dar bus papildymas, dar keletas grožių…
Muziejaus “iždo“ rekvizitai:
VšĮ „Žaislų muziejus“
Įstaigos kodas 302486753
Šiltadaržio g. 2, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos numeris LT587044060007450885
Prisipažinsiu, pamačiusi ŠITĄ, maniau, kad žiūriu į koralus ir gintarus. Pasirodo, į molį ;). Ir viskas man įtartinai priminė paveldėtus močiutės karolius. Irgi manėm, kad gintariniai, trynėm į vilnas, uostėm, ieškojom kanifolijos (sakų) kvapo ir… ir taip ir nesupratom, ką paveldėjom, chi, chi…
Viktorija iš “Pienių pievų“ sakė turinti ir “normalų darbą“, karoliukais yra apsėsta beveik metus ir čia pat užvertė mane gražiomis nuotraukomis:
“Kažkas tarp priešistorinių fosilijų ir cukrinės karamelės, kurią belaižant atsiveria tokios oro burbuliukų skylutės.“ – pagalvojau. O paskui bandžiau atspėti, kas slypi po – “normalus darbas“. Nes jei taip atrodo kūrybiniai darbai, tai kam tas “normalus“… Jeigu po metų šie ledo koralai, braškės ir “gintarai“ taps tuo normaliu darbu, aš nenustebsiu visai ir visažinės snukeliu pabambėsiu: “aš gi sakiau!“.
Aš ir dabar sakau: spindi grožis, kaip ta raudona vyšnia sniege. Ir tikrai mugėje tą sakysiu ne viena…
“Pienių pievos“ debiutuos mugėje su savo nerealybėm. Turbūt lauks jūsų kažkur koridoriaus gale:
Ieškokite maždaug tokios lentos ir… rasit pienių gruodžio vidury!
*******
Kas nepažįstate Baubukų? “Sutvėrimų“? Šitų štai:
Jie nepraleis mugės. Jau ketvirtą kartą! O ko bus prilipdę ir pribūrę dar niekas nežino, bet bus. Ir pažinti juos visai nesunku – tie baubai iš tolo ausikėm mojuoja, o juvelyriškai išpaišyti jų papuošalai yra seniai tapę vizitine kortele.
Tai iki pasimatymo mugėj, pabaubsim 😉 {O aš asmeniškai palinkėsiu “Sutvėrimų“ Linai ir Adomui kitais metais jau pagaliau paleisti pamiškėn baubus, nuosavon pamiškėn ar pievon, nes žinau, kad labai visi pasiilgę tų pievų…}
*******
Jullita jau ne naujokė. Labai ne naujokė… Šiemet iš jos “vaizdų sandėliuko“ ištraukiau labai žiemiškų darbų nuotraukas. Tegul bus balta! Ir Kalėdos baltos…
Su žiemiškais žiedeliais:
Arba kitoks žiedelis 😉
O prie šito balto grožio labai tiktų vyšnių arbata, tokia iš šiltų prisiminimų: šaukštas saldžios uogienės sukasi vandenyje ir kvepia iki pat dangaus. O tada apkabinus puodelį, sušildo rankas…
******
“Pukmuse“ jau ankstyvą rudenį pradėjo ruoštis mugei ir KOKONĄ kamantinėti. Šalia gėlėtų indų:
…šalia garsiųjų pavalgiusių angelų:
…bus naujienų. Mane jos sužavėjo labiausiai. Jos tai…- muilinės tikram muilui! Iš tolo žydi, iš tolo kvepia…
Net aukštyn kojom!
O kad tuščios nestovėtų, įdėkime Grožio ir gėrio ;). Tegul kvepia medetkom ir debesėliais:
Ir bičių burtais…
Hm… panašu, kad kai kuriems muilams muilinių nereikia, jos keliauja drauge:
Bet dovanoti galima prabangiai, nes pasirodo, šiemet molis ir muilas puikiai dera, chi, chi…
Pernai įrašas apie šį šokoladą ir jo vadą Domantą buvo baisingai asmeniškas ir labai kaimiškas. Šiemet manufaktūra persikėlė į kitas patalpas tuose pačiuose Giedraičiuose, bet mūsų vasara kažkaip prabėgo taip ir neužsukusi prie Kiemento ežero. Laikas, atkaklus darbas ir informacijos priemonių galia padaro savo ir dabar kaimiečių nė kvapo tuose steriliuose buteliukuose. Prabangus minimalizmas. Išgrynintas vaizdas ir skonis. Iki nukritimo kokybiški produktai, iš kurių gaminamos šios pagundos, absoliučios pagundos…
Pasididinkite nuotrauką ir išsinagrinėkite stropiai.
Tada nusišluostykit seiles ir sužinokite apie viską nuosekliai:
Garsusis “BEATOS VIRTUVĖS”
Chocolate Naive, Beatos Nicholson ir TV3 Išsipildymo akcijos bendras gamybinis-kūrybinis-labdarinis susivienijimas. Rūšinio 100% šokolado drožlės, skirtos karštajam šokoladui, šokoladiniams triufeliams ar šokolado sausainiams ruošti. Indelio turinio užtenka 8 rajūnams. Dar rasit čili pipirus, cinamonus, gvazdikėlius. Nenusikąskite liežuvio!
KAKAVOS PUPELĖS IŠ PERU
Šviežios kakavos pupelės džiuto maišuose jūrų keliais pasiekia Lietuvą iš Peru. “Naive“ atidžiai atrenka ir paskrudina pupeles, po to jas švariai supakuoja. Ar kada ragavote kakavos pupelę? Ją galima valgyti kaip riešutą, naudoti desertams, pyragams, sausainiams, meduoliams…
KONJAKE (!!) MIRKYTOS FIGOS, IŠSIMAUDYTOS NAIVAME ŠOKOLADE
Lietuvė, Siera Nevadoje ekologiškai auginanti figas, tiekia džiovintus vaisius tiesiai iš savo sodo! “ Naive“ tris paras mirko figas konjake (ohooo! laikykitės, negriūkit!), o vėliau padengia jas Naive šokolado plutele. Figos viduje – migdolinis siurprizas. Pikantiška ir nepamirštama. Atsiranda priklausomybė! 2012 m. rugsėjo derlius.
KARAMELIZUOTI MIGDOLAI su NAIVIU ŠOKOLADU
Saldieji migdolai iš Graikijos ūkių, lupami rankomis, o vėliau karamelizuojami. Karamelizuoti migdolai padengiami Naive šokoladu, o po to voliojami kakavoje ir cukraus pudroje. Visiškai pižoniškas, l.gardus užkandis, tikram pižonui labai sunku migdolams atsispirti, todėl paprastai net nebando.
MIGDOLAI
Balti ir saldūs branduoliai, sąžiningai auginami ir rūšiuojami ūkininkų kooperatyve, krizės purtomoje Graikijoje. Įspūdingas migdolų branduolių dydis parodo kad dirvožemis, saulė ir ūkininkų meistriškumas veikia išvien. 2012 m. rugsėjo derlius.
LAZDYNO RIEŠUTAI
Aliejingi lazdynų riešutai taip pat auginami ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. Sąžiningas auginimo būdas užtikrina riešutų švarumą ir ekologiškumą. Būdami maistingi, šie riešutai puikiai numalšins alkį. Jie taip pat gardžiai paskanins patiekalus ar desertus! 2012 m. spalio derlius.
PISTACIJOS
Žalia arba purpurinė – štai tokia turi būti pistacijų riešutų spalva. Saldžios, nesudegintos, sveikos pistacijos, kurių skonis neužgožtas pigia akmens druska. Pistacijos auginamos ir renkamos ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. 2012 m. rugsėjo derlius. Chocolate Naive komandai istorijos (ar istorija?) – svarbus dalykas (arba svarbi sritis).. Žydų kilmės amerikietis, turintis biodinaminį ūkį Kosta Rikoje, mūsų gaminiams augina cinamoną, juoduosius pipirus ir… vanilę. Ar žinote, kad vanilė gaminama iš orchidėjų anksčių? Ar žinojote, kad vanilės ankščių verslas pagal pavojingumą yra prilygintas pogrindinei ginklų prekybai? Kaip ten bebūtų, tai yra vienas aromatingiausių augalų pasaulyje: egzotinis, užburiantis ir valdantis žmonių likimus.
JŪROS DRUSKA „IL SALE DI PAPI“ – Popiežiaus druska
Turbūt daug kam bus netikėta, kad nedidelis Italijos miestelis Červas (ital. Cervo)yra vienos geriausių pasaulyje druskų gimtinė. Jau 2000 metų šis miestelis yra žinomas savo druska, netgi miestelio pavadinimas yra kilęs iš lotyniško žodžio „acervus“, t.y. baltasis auksas.
Ši Adrijos jūros pakrantėje išgaunama druska yra vadinama „Il sale di Papi“ – „Popiežiaus druska“, nes yra tiekiama popiežiui, jo patiekalams sūdyti.
Italijos kulinarinis paveldas.
MEDUS SU KAKAVOS PUPELĖMIS
Nenaudoti jokių cheminių medžiagų, žalojančių bites. Gydyti bites tik ekologiškomis gydymo priemonėmis. Nežudyti bičių motinėlių. Sukti medų atsižvelgiant į mėnulio padėtį danguje. Ar kada ragavote šiais biodinaminiais principais prižiūrimo bityno medaus?
Mindaugas – ypatingas bitininkas, kuris laisvu nuo darbo Molėtų astronomijos observatorijoje laiku augina bites. Jo aviliai stovi pamiškėje, todėl medus visada sodrus, tamsus ir gilaus skonio.
Chocolate Naive tiki Mindaugu ir jo bitininkystės principais, todėl Mindaugą pakvietė prisijungti prie “išskirtinių augintojų–gamintojų klubo“. Jo medus yra gardinamas traškiomis kakavos pupelėmis – negirdėtas, neregėtas derinys!
*****
Ir čia dar ne viskas, ką turi “Naive“. Gal ir gerai, kad ne viskas, nes vien nuo žiūrėjimo galima susirgti diabetu ;). O šeštadienį tai bus balius smaližiams. Vilkitės smokingą ir skubėkite į mugę!
Prisnigo. Pašalo. Traukit vilnas. O jei neturite ar pernykštės nusibodo, ateikite į mugę – mamyte, kiek čia šiemet turto!!! Įdomu, kokią bandą avinų šiųmečiai vilnoniai mugiautojai suvėlė, sumezgė, sunėrė visi kartu?
Pirmoji gausybės skrynia – JUMI Jurgitos. Net nežinau nuo ko pradėti, nes veliama čia viskas nuo suknelių iki sagelių. Ar atvirkščiai… Yra net nuveltų… parodų! Pradėsiu nuo šilkų, rožių ir snieguolių:
Dabar praktiški reikalai. Šalikai:
Kepurės ir riešinės:
Pirštinės:
Rankinės:
Ir papuošalai:
Vabalai 😉
Jei atrodote taip kaip aš – atvipusiu žandikauliu, tai žinokite, kad čia tik menkutė dalis iš turtingo JUMI archyvo ir lentynų. Aš vos valdausi nesukabinusi KOKONE visų jų vaizdų. Bet jūs patys patikrinkite www.jumi.lt , paskaitykite, ką Jurgita sako apie save:
“Mūsų (dirbame kartu su vyru) visi darbai gaminami iš vilnos, šilko, lino. Viską darome patys. Mugėje pristatysime daugiausia smulkius daiktus: sages, karolius, aksesuarus plaukams ir pan. Gal šiek tiek pirštinių ir riešinių.“
… ir jeigu iš karto įsimylėjote kokį nors kūrinį, rašykite komentaruose, gal Jurgita ir tai prigriebs šešdadienį.
******
Sija Felt irgi velia vos ne kailinius stilingoms rudeninėms nuotakoms, mugėje dalyvaus su aksesuarais, pvz. šiltomis apyrankėmis:
Gražu, taip gražu, kad net sąnarių neskauda…
*******
O dabar apie mezgėjas. Vieną, Sonatą iš “Mezgimo zonos“, neakivaizdižiai pažįstu nuo pirmosios mugės. Tuomet ji užvertė pusę daržiuko megztais ir nertais žaislais. Subėgę vaikai išsidalijo meškinus ir katinus, tėveliams beliko sumesti pinigų į “stiklainį“ arba pasimainyti: meškis į medinę mašinėlę, rankų darbo stalo žaidimas į zuikių porikę – liko patenkinti visi. Ji ir dabar dosniai atvilko maišą gėrybių, visa, ką parduosim atiteks muziejaus fondui, o kas liks, sakė, mielai mainytų į kitų kuriamus grožius. Todėl žiūrėkite akis išpūtę, mugiautojai, gal kas į tas akis kris iš pirmo karto ir natūrinių mainų “programą“ bus galima įgyvendinti ;).
Beveik juvelyrika:
Ir tiesiog juvelyrinės kojinės…
Tapybiškos kojinės:
Šmaikšti grafika: pirštinės galėtų vaidinti teatre. Ir net ne lėlių teatre…
Romantika. Apie pavasarį…
Jaukumas, voverės ir drugiai apie Kalėdas ir meduolius:
Žalias optimizmas:
Retro Raudonkepuraitė (mm… Violet-kepuraitė) – originalios formos ir mezgimo.
Ir dar skaros. Lengvos kaip dūmas neblaškomas vėjo…
Ir dar glėbys čia netilpusio šilto gėrio, kuris numegztas iš puikių siūlų, šmaikščiai ir, sakyčiau, ieškant iššūkių ir kūrybinių polėkių.
*****
Taip, kita grožio porcija iš Vokietijos. WoolLab Giedrė labai dailiai mezga, paskui fantastiškai supakuoja, o tada siunčia dovanų su linkėjimais muziejui. Argi gali būt geriau? Gražiau ir mieliau irgi sunkiai gali… 😉
Čia šildukai kišenėse rankas žvarbią žiemą pasišildyti. Ta plastiko pagalvėlė pripildyta tokio klampaus spec. skysčio, jame plaukioja metalinė plokštelė, ją palamdžius prasideda cheminė reakciją ir pagalvėlė šyla. Oi, kaip neblogai šyla! Rankų darbo megzti meilūs briedžiai (hm…) saugo tą šilumą ir jūsų rankas. O gal nuo šalčio paraudusias nosis. Labai šilta (net karšta) dovana tiesiogine prasme. Šildyklė daugkartinė, pridedama naudojimo instrukcija.
Tik 3 vnt., nežiopsokit!
Kepurės nertos, vilnonės ir pusiau, šildo jau vien nuo grožio….
Vien nuo grožio tų naminių avinukų 😉
Taigi, fokiška kokybė, meine Damen. Su šiltais linkėjimais iš “netoli Kiolno“!
*****
Ir Neringa mezga. Nežinau tiksliai, ką turės mugėje, net panašu, viskas bus su polėkiu:
Dar pažadėjo aprengti vaikus.
Nuo galvos iki kojų:
Kieminėtojai nesušals, ką manot?
******
Ir paskutinė įšokusi į vilnonį traukinį – Jolanta su minkštučiais šalikais-gobtuvais. Tai tik pati veiklos pradžia, tik vienas pirmųjų prisistatymas tautai. Tikiu, kitais metais nuotraukų kiekis bus įspūdingas, nes ir pradeda teisingai – apmezti visas nuo galvos 😉
Pirmiausia, savi raiteliai:
Hm…“Žiema, žiema, jau dabar bėk iš kiemo! Ir anginą su savim pasiimk…“
*****
Uf… viskas. Aš einu molių rūšiuot, o jūs grožėkitės. Iki!
Man ausyse zyzia “BIX‘ai (kirčiuoti reikia galūnę – ai, a’žinot? ;)). Kodėl zyzia? Nežinau, gal kad man nuolat vaidenasi, jog ir mano gerus ketinimus, laiką kažkas vagia (ar ryja), o gal kad, va, BIX’ai įsilipo į “Žmones“, švenčia 25-etį ir tuo mane priplojo – negali būt, jau tiek daug metų pralapnojo pro šalį??! Nes gi labai ryškiai prisimenu, kaip jie man nepatiko Šiaulių bulvaro amfiteatre. O kada čia buvo? Užpernai? Kažkas iš klasiokių mirkdavo jų repeticinėj studijoj priešpaskutinėse vidurinės klasėse dažniau, negu anglų k. pamokose, o fakultete dar gyvos buvo legendos, kaip BIX’us iš mūsų alma mater metė. Dabar, žiū, ne šiaip žvaigždės, VETERANAI!
O apie ką žadėjau rašyt? Apie pokyčius augant mintis buvo… Apie tai, kad Laikas lekia, skonis kinta (oi, prisiminus pirmą kartą, sovietmečiu ragautas alyvuoges dar ir dabar sūru pasidaro…), kad išaugama iš vystyklų, žaislų, baimių, arba tiesiog ateina metas, rodos, tokių tolimų planų išsipildymui, ateina eilė bandymams, naujiems vėjams, prisirpsta svajonės.
Kaip ir ateina pabaiga filosofijoms ir laikas iliustracijoms:
Čia ne-rea-li lininė kuprinė, o čia:
ne-rea-lus lininis krepšys-rankinė. Ir tai reiškia, kad “Žaislų turgus“ išleidžia savo garsiuosius meškinus į mokyklą!
Taip! Pradėjo siūti kuprines vaikams ir suaugėliams. Lengvos, mielos, lininės, ryškios, subtilios, paprastos, originalios, labai tinka nešiotis turgelio žaislams, vilnonėms liemenėms ar priešpiečių sumuštiniams su varškės sūriu. Rimtesni nešiotojai patogiai ten apgyvendins sąsiuvinius ar knygą. Jos neskirtos tampyti tonai nuobodžios literatūros, nes turgelio meškinų nuomone, tai labai neteisinga ir nestilinga: mokykla yra džiaugsmas ir šventė “su varlike“, o kuprinėse privalu atsinešti geros nuolaikos kas rytą ir gal dar kokį ledinuką patinkančiai mergaitei. Ir viskas.
Išbandykit meškinų filosofiją darbe. 100% medvilnė garantuoja 100% šviesesnį gyvenimą. Galima bandyti ir po darbo.
Dar turgelis mezga, kai būna labai šalta ir labai užsinori vilnos:
Dar žymi knygas, kad puslapiai nepabėgtų, kol Jūs verdate arbatą.
Nežinau tiksliai kas bus atkomandiruota į mugę, tai siurprizas.
Bet kad ir kas tai bebūtų, visada būna žavu, šmaikštu ir lengva. Netrukdo lėkti ir skristi 😉
******
Dar viena kompanija, tiksliau, šeimynins duetas
…tiesiogine prasme išaugo iš vystyklų ir sauskelnių, o dabar su užsidegimu ėmėsi kedenti bambukinį veliūrą (aksomą). Pradžioje nedrąsiai ir labai asmeniškai.
Paskui pižamiškai:
o tada su bendraminčiais įsibėgėjo ir toliau:
Ir dar toliau ir ružaviau.
Dievinu tokias metamorfozes! O Julijai pačiai labai tinka ir patinka tas veliūrinis švelnumas. Būtinai paniurkykit kokį zuikį ir Jūs.
Visiems šiems pūkiams šios Kalėdos yra –
*****
“Adatytei“ kalėdiniai siuvyklos viršvalandžiai yra pažįstami. Bet šiemet ten viskas pražydo ryškiomis spalvomis, suknelėmis-varpeliais:
ir kitokiom gėlėm.
Vaikiški ir nevaikiški drabužiai siuvami vienos konstrukcijos, t.y. galima priderinti mamą prie dukrelės, didelę suknelę prie mažos, arba atvirkščiai. O galima visą nykštukų chorą papuošti šitais kapišonais su sagutėmis – pagal joną ir kapišonas…
Daugybė spalvų, bet mane pagavo langeliai.
Ir pati nuotaika pagavo – džiugi, visiškai DŽIUGI!
*****
Cha! Pefrazuojant liaudišką posakį: “Ta pati suknelė, bet kita mergelė“. “Medinio arkliuko“ mediniai arkliai viršuje. Ir Adatytės suknios medinukų foto apačioje. Ne, nesivaidena, visi čia su visais draugauja, visi kažkaip vieni su kitais susiję. Atėję į mugę tikrai rasite draugų. Ką ten draugų, turbūt ir giminių ;). O man tai žavus šitas mažos šalies fenomenas, kai visi vieni kitus pažįsta, man nuo to jaukiau.
Beje, “Medinis arkliukas“ jau turi TIKRĄ, ne tik virtualią parduotuvę! Tai ir yra TAI, į ką jie išaugo šiuo metu. Per porą metų. Puikuma. Smaguma.
Jaukuma ir šiluma:
Foto: http://www.asmeninesfotosesijos.lt
fotografuota Žaislų muziejuje
Kai kasmet prieš muges dideliais kiekiais, tiesiog urmu vagiu laiką ir dėmesį nuo savo namų ir vaikų, prisiekinėju, kad tai TIKRAI paskutinį kartą, kitą lapkritį siūsiu meškius, kepsiu vaikams imbierinius kiškius ir būsiu GERA MAMA. Ir… Ir vėl įsiveliu! Ir koookios gi egoistinės priežastys – man be proto smagu susitikti tuos, kurie muginėja kartu jau ne vienus metus, internetu pasirašinėti su niekad nematytais žmonėmis, gauti jų šventės pradedančius siuntinius su fantastiškais kūriniais, šiltais linkėjimais, dovanotu Laiku ir… gabaliuku jų Sielos. Vampyyyriška, chi,chi. Bet tai tiesa. Matyt, mintu tuo, ammm!
Vėlyvą lapkritį paprastai lekiu susitikti su Kristina iš “Smagu visiems“. Ir tikrai velniškai smagu! Matomes vidutiniškai kartą per dvejus metus, turim vos valandą papliurpimui, bet kiek daug, pasirodo, per tą valandą galima kalbėti… Na, nežinau, ar ką papasakojam iki galo, ar ką išgvildenam, ar bent spėjam sužinoti naujienas, eee, rodos, ne – tiesiog tratam be perstojo ir dar grįžtant namo visą kelią aš “tebekalbu“. Ir dar kitą rytą valydamasi dantis… Kokie čia burtai?
Kristina visada pirmoji parašo: “dalyvauju!“. Ir tuomet tiesiog tyliai lipdo:
O paskui BUM! – ir visiems atvimpa žandikauliai:
Kai pamačiau DIIIIIDELĮ raudoną popierinį maišą, pilną dailiai apraišiotų, aprašinėtų, žodžiu, apšokinėtų, numylėtų rankdarbinių dėželių, man ne tik žandikaulis atvipo, bet ir seilės varvėt pradėjo. Jos labai skaniai atrodo tos sagelės! Kiekviena dar pazulinta, pasendinta, nes taikyta į senų žaislų temą, tik vis tiek panaši ne į bevardį muziejaus eksponatą, bet į Tavo (mano, sesės ar jaunėlio brolio…) jau kartą lyžteltą ir vėl kišenėj paslėptą barbarisinį saldainį. Toks jaukiai infantiliškas vaizdas, ne papuošališkas, ne derinamas prie megztinio spalvos, o prie savų prisiminimų, žiauriai sentimentalus reikalas.
“Linguolytė“ (dar žinoma Vanka-vstanka ar Cingu Lingu vardu. Kaip jūs vadinot?)
Va, čia tie barbarisai, argi ne?
Och, šitaip mano liežuvis atrodė per šv. Onos atlaidus “pas bobas“ šventoriuje nelegaliai (“nu, nu, nu“ – grasė mama ir močiutė) prisipirkus ir čia pat už kampo prisirijus krakmolinių saldainių. Graži spalva… Zelionka turbūt dažydavo tuos skanius saldainius.
O šiems NEŽINIUKAMS priklausė mūsų (trisdešimtmečių) vaikystės televizorius. Nors, kur aš JUOS mačiau, nepamenu…
Gal čia zefyrai? Gal morengai?
Kaip bebūtų, jie visi iš “anos“ vaikystės… Sagelės mažutės:
…bet jų daug!
Vis tiek, siūlau ilgai nesmurgsoti ir griebti patinkančią vos pamačius, nes Kristinos kūriniai mugėje paprastai būna “ant griebtukų“, kaip sakydavo mūsų močiutė. Ir šiaip gyvenime nesmurgsokit, o žaiskit 😉
******
Kita artima siela – Mia (ten) arba Giedrė (čia) dalyvauja KOKONO mugėse irgi nuo pat pradžių.Visokiais originaliais būdais: internete aukciono būdu pardavusi vieną savo neįtikėtinų žaislų rinkinių , “grobį’ padovanodama mažam specialiam vaikų darželiui arba kitais metais atsiųsdama tuntą fantastiškų siūtų ežių tiesiai į mugę. Šiemet (valio, valioo!) ji ketina atvažiuoti Lietuvon kaip tik tinkamu metu ir atlėkti su savo brolio kuriamas labai jautriais, šiltais, man net graudžiai “Labanakt vaikučiai!“ filmukų repertuarą primenančiais medinukais.
Žvėreliai:
Gyvulėliai:
Patys mieliausi katinėliai:
Net šmaikštūs briedžiai ant eglutės ir tie mieli mieli mieli!
Ir kaip nebus meilūs ir mieli, jei šeimyninis klaipėdiškių duetas {Dainius ir Dainora} taip ir vadinasi – Miela Siela…
Tikiuosi pavyks nors ką nors iš šių vardorfiškų mielybių pamatyti mugėje.
****
Toks sentimentalus įrašas išėjo… Na, pasakykit ką nors, alio!
Verda gyvenimas, ui, kaaaip verda! Mūsuose tai taip verda, kad net pienas kavai kasdien išbėga ir prisvyla, bet šįkart ne apie pieną, šį kartą apie… muilą.
Mugėje bus net trys muilo fabrikėliai. Tiesą sakant, realiai visi muilai verdami virtuvėse, labai labai namuose, jokiuose fabrikuose. Ir ne iš katinų ;). Iš grynų aliejų, medaus, druskos, balto molio, vaško, žolelių, eterinių aliejų, prieskonių. Ir kaip patikėti, kad visa tai – nevalgoma???
O dar pavadinimas fabrikėlio – “Dangiškieji Migdolai“… Šitas rožinis saldumynas – Kristinos iš Kauno kalėdinio kraičio gabaliukas, kvepiantis apelsinais, bergamote ir greipfrutais. Nurašysiu pavadinimus ir aprašus, nes niekad taip nesugalvosiu pati. Kaip ir nesišbursiu dabar kas tas Neem medis… Taigi paveikslėlyje: vaikų džiaugsmo muilas su juostele praturtinta Neem medžio lapeliais. Labai švelnus muilas mažųjų rankelėms. {čili nevalgomi ir nemuilinami}
Šokoladas? Marmurinis keksas? Ne visai: mandarinais, maychang ir pelargonijų eteriniais aliejais kvepiantis šokolado, medaus ir avižų muilas. Aaach… bet o jei taip kąsnelį ryte prie kavos? Gal net to pieno svilinti nereikėtų…
Kastilijos muilas, kvepiantis pievomis su ramunėlių žiedlapiais.
o čia: maži, kvapnūs, mieli ir naudingi Jūsų odai vonios maišeliai. Juose naudingi aliejai, šnypščioji vonios burbulų siela, žolelės ir eteriniai patys kvapniausi aliejai. Itin tinkami tiems, kam nepatinka vonioje plaukiojantys šiukšliukai.
Ir dar vienas originalus produktas – tepalėlis šąlančioms… letenėlėms. Taip! Šunelių ar katinų (turbūt irgi tinka?) padams! Turit augintinių? Ką jie ras po kalėdine eglute?
*****
Kitas muilo katilas verda Jono ir Justinos valdose. Spėju, ne vienas tas katilas…
“Kadaginis“ muilas. Kadagių uogų ištraukos, kokoso, palmių, alyvuogių, lazdyno ir migdolų riešutų aliejai, kadagio uogos.
“Sūris“. Su gvazdikėliais.
Keksiukai su medetkomis.
O šiuos pamačiusi prisiminiau, kad dar turiu varškės sūrelį naktipiečiams ir nuskuodžiau šaldytuvan 😉. Muilas „Aksominis“: alyvuogių, palmių, kokoso, saulėgražų, ricinos, kakavos sviestas, Negyvosios jūros molis, šalavijų ir melisos eteriniai aliejai.
Iš Sibiro atkeliavusio, Lietuvoje mūsų distiliuoto kėnio hidrolatas veidui arba spa procedūroms bei maloniai delniukus “kasantis“ kadaginis muilas.
Mmm… O kaip dabar plaut rankas su tuo muilu, kurį turiu? Kažkaip “nekošer“… Gal pabandyt iki mugės nebesiprausti visiškai? Bet tada turbūt gresia vantos 😉
*****
Elvyra parašė viena paskutiniųjų. t.y. viena paskutinių dar tilpusi į per siūles braškantų muziejų. Turbūt bus ne ką prasčiau nei pirty, bet mano gobšumas gėriams ir grožiams visiškai išbujojo ir žiūrėdama į atsiųstas nuotraukas, springdama virtualiai grūdu mugiautojus į virtualų muziejaus planelį. Aš jau bijau to šeštadienio! Nuoširdžiai. Amžinai randu dėl ko papanikuoti. Koks muilas tinka trizniams? Man skubiai reikia kokio valerijojinio!!
Yra mėtų ir šokolado, kedrų ir aguonų, cinamonų, rožių, arbatmedžių, medetkų, eukaliptų, gryno alyvų aliejaus Kastilijos muilo… ko tik širdis geidžia! Gal tiek to, valerijonai dar palauks…
Švelnus kūdikėlių odelei.
Cinamoninis – mėgiamas ir dovanojamas vyrams.
O čia ne muilas, o kremas iš įvairių nerafinuotų aliejų, nuo rankų šilumos lydosi ir maloniai tepasi, palieka jaukų jausmą, o jei dar koks lašas eterinių aliejų papuola, tai ir fantastišką aromatą.
Iš tikrųjų, tai geriau kartą pauostyti, negu daug čia skaityti, chi, chi. Bet kol dar neišrastas e-aromatas, pažiūrėkit, kaip Elvyra tą muilą verda, o gal net pavyks ką užuosti:
Yra įrašų, kur beletristika tik mašytų, kur VISĄ darbą už mane jau nudirbo kiti. Ir nudirbo taip TOBULAI, kad tik belieka suvapėt: “ be žodžių…“. Ir sukti tuos vaizdus 7 kartus iš eilės, tada užsiplikyti arbatos ir… dar pakartoti.
OKIIKO: Laura ir Eivaras
Filmukas: Šarūnės ir Eligijaus
Ką dar? Nebent tik pridurti – TAIP, papuošalai bus mugėj!
Ir gal dar priminti OKIIKO pradžių pradžią gan vėsiu oru 2009 čia. Dabar ordinus kabint reikia už tokį kantrumą ir savo kelio mynimą! Už nuopelnus…
kokonas.wordpress.com 