You are currently browsing the tag archive for the ‘pukmuse’ tag.
Aš baigiu įrašus. Nebeturiu aiškios temos, tik kelias likusias nuotraukas ir visą eterį dėkingumo. Lauke pūgą keičia lijundra, tikiuosi, ji nepakiš kojos niekam. Mes laukiame visų sekmadienį ir lietui lyjant, ir sniegui krentant, ir vėjui skambant:
Čia Krivaičio amatų muzika, tokio aprašymo dar nebuvau mačiusi ar girdėjusi: “Vėjo varpeliai – muzikos instrumentas, kuriuo groja virtuozas Vėjas. Varpeliai yra suderinti pentatoninėje skalėje, pagal Pitagoro derinimo sistemą, 432 hz. Pentatoninės skalės išskirtinė savybė ta, jog bet kuris įmanomas natų (kiekvienas vamzdelis suderintas tam tikrai natai) sąskambis bus darnus. Pitagoro 432 hz derinimas parinktas tikint jog ši sistema leidžia geriausiai atsiskleisti gydomosioms muzikos savybėms.“ Skamba beveik taip pat stebuklingai, kaip ši muzika. O dar Krivaitis (kokia pavardė!) yra juvelyras ir turi savo el.parduotuvę
****
Dalia ir jos MANI papuošalai su sandalmedžiu, natūraliais akmenukais ir minimalistine tyla. Jos reikia kasdien, mano Dalia, papuošalai skirti kasdienai, sau, ne šventiniam šurmuliui. Ar pažįstate ką nors, kas vertas būti apdovanotas skambančia ramybe kasdien?
****
O čia nevalgoma! Tai kietieji kremai su kakavos sviestu ir žiedlapiais, vasaros dvasia. Rankų šiluma kremą pažadins, o oda tikrai padėkos. Kamanėlės dovanėlės tiesiog tobulos – delne telpantis kvapnus šiltas linkėjimas.
******
“Rugutės“ fondas daug metų eina sunkiu fiziškai ir emociškai keliu, būna su tėvais ir vaikais nuo pirmą kart jų išgirsto: “Vėžys…“ iki tol, kol reikia, kokia bebūtų to kelio pabaiga ar kryžkelė. Nedaug yra tokių atkaklių, nuoširdžių ir jautrių žmonių, taip kantriai lydinčių, palaikančių, randančių tai, ko tuo momentu reikia nelaimės ištiktai šeimai. Padėkime jiems bent materija…
Mišką mylintiems – eglutės, vakarojantiems – sojų vaško žvakutės, laukiantiems pavasario – vėjas!
****
Viskas, laikas baigti. Arbata ir lova. Sapnai su angelais. Čia kauniečių Pukmuse linkėjimai:
Ir eglutės “meduoliai“.
*****
Prie arbatos (gal labiau kavos) sekmadienio rytą Melkio vaikai turės vieno mokinuko močiutės, grynos totorės Vilidos 4 kg tradicinį šimtalapį! Čia ne tas, sekmadieninis tik šeštadienį bus kepamas, kad mugę pasiektų labai šviežias ir su labai šiltais linkėjimais.
Ką čia bepridursi? Laukiammmmmm!!! Užsirašom, lipdom magnetuku priminimą prie šaldytuvo ir lekiam į mugę, nes nesvarbu ar Sninga 😉
Ir AČIŪ už dėmesį ir kantrybę šią savaitę 😉
Gintė
Prisipažinsiu, pamačiusi ŠITĄ, maniau, kad žiūriu į koralus ir gintarus. Pasirodo, į molį ;). Ir viskas man įtartinai priminė paveldėtus močiutės karolius. Irgi manėm, kad gintariniai, trynėm į vilnas, uostėm, ieškojom kanifolijos (sakų) kvapo ir… ir taip ir nesupratom, ką paveldėjom, chi, chi…
Viktorija iš “Pienių pievų“ sakė turinti ir “normalų darbą“, karoliukais yra apsėsta beveik metus ir čia pat užvertė mane gražiomis nuotraukomis:
“Kažkas tarp priešistorinių fosilijų ir cukrinės karamelės, kurią belaižant atsiveria tokios oro burbuliukų skylutės.“ – pagalvojau. O paskui bandžiau atspėti, kas slypi po – “normalus darbas“. Nes jei taip atrodo kūrybiniai darbai, tai kam tas “normalus“… Jeigu po metų šie ledo koralai, braškės ir “gintarai“ taps tuo normaliu darbu, aš nenustebsiu visai ir visažinės snukeliu pabambėsiu: “aš gi sakiau!“.
Aš ir dabar sakau: spindi grožis, kaip ta raudona vyšnia sniege. Ir tikrai mugėje tą sakysiu ne viena…
“Pienių pievos“ debiutuos mugėje su savo nerealybėm. Turbūt lauks jūsų kažkur koridoriaus gale:
Ieškokite maždaug tokios lentos ir… rasit pienių gruodžio vidury!
*******
Kas nepažįstate Baubukų? “Sutvėrimų“? Šitų štai:
Jie nepraleis mugės. Jau ketvirtą kartą! O ko bus prilipdę ir pribūrę dar niekas nežino, bet bus. Ir pažinti juos visai nesunku – tie baubai iš tolo ausikėm mojuoja, o juvelyriškai išpaišyti jų papuošalai yra seniai tapę vizitine kortele.
Tai iki pasimatymo mugėj, pabaubsim 😉 {O aš asmeniškai palinkėsiu “Sutvėrimų“ Linai ir Adomui kitais metais jau pagaliau paleisti pamiškėn baubus, nuosavon pamiškėn ar pievon, nes žinau, kad labai visi pasiilgę tų pievų…}
*******
Jullita jau ne naujokė. Labai ne naujokė… Šiemet iš jos “vaizdų sandėliuko“ ištraukiau labai žiemiškų darbų nuotraukas. Tegul bus balta! Ir Kalėdos baltos…
Su žiemiškais žiedeliais:
Arba kitoks žiedelis 😉
O prie šito balto grožio labai tiktų vyšnių arbata, tokia iš šiltų prisiminimų: šaukštas saldžios uogienės sukasi vandenyje ir kvepia iki pat dangaus. O tada apkabinus puodelį, sušildo rankas…
******
“Pukmuse“ jau ankstyvą rudenį pradėjo ruoštis mugei ir KOKONĄ kamantinėti. Šalia gėlėtų indų:
…šalia garsiųjų pavalgiusių angelų:
…bus naujienų. Mane jos sužavėjo labiausiai. Jos tai…- muilinės tikram muilui! Iš tolo žydi, iš tolo kvepia…
Net aukštyn kojom!
O kad tuščios nestovėtų, įdėkime Grožio ir gėrio ;). Tegul kvepia medetkom ir debesėliais:
Ir bičių burtais…
Hm… panašu, kad kai kuriems muilams muilinių nereikia, jos keliauja drauge:
Bet dovanoti galima prabangiai, nes pasirodo, šiemet molis ir muilas puikiai dera, chi, chi…
kokonas.wordpress.com 