You are currently browsing the tag archive for the ‘pagaminta Lietuvoje’ tag.
Na, laikykitės, nes šitas įrašas bus tikra drabužių spinta, didelė, su antresolėm, stalčiais, kabyklom ir… vis tiek per maža, durys ne-be-užsidaro… Hm, turbūt teks dar vieną meistrauti.
Taaaip, o nuo ko pradėti šį kartą? Nuo galvos ar nuo kojų? Enden-du, paparmali-ū—–> ir išeina, kad nuo makaulės. Gerai, I like.
I like me – kepurininkai. Na, gerai, ne tik ir gal ne visai tai. Bet man labai gražūs tokie tiesmuki amatų pavadinimai. Beje, jei kokioj Bucharoj gyventų ir tokius grožius siūtų, taigi net savo turgaus rūmą turėtų – Rytuose toks amatas labai gerbiamas, sako, kad iki šiol… Turbanų ir tiubeteikų nerasite, bet jei Jūsų pageidavimai kiek arčiau Europos centro, tai užstrigsit prie šito stalo ilgam.
Gal elegantiški dryžiukai?
Ar geriau musmiriški taškiukai po lapu?
Užmaunama? Megzta?
Užrišama? Velta?
Oi, ne kepurės tikrai ne vien vaikiškos! Visos gali būti ne vaikiškos. Ar iš viso ne vaikiškos. Gal…
Reikia didesnės? Su bumbulu?
Su dviem?
Na, gerai, aš pasiduodu, išsirinkite patys ir būkite gražūs po stilingais lapais, nes žiema jau ne už kalnų, o ausų grožis tiesiogiai priklauso nuo kepurės. Žinojote? 😉
*****
Aha, kas toliau? Kas, kas? Kaklas!!
Jolia (Jolanta) Mezga kaklus. Tinka tie kaklai bet kokio amžiaus, lyties ir religinių įsitikinimų kaklui. Skirti nesušalti. Skirti pasipuošti. Ir pasipuikuoti. Žiū, kaip puikiai čia:
Skirti pametusiems pirštines:
Nors kita vertus, jei pametėte, nebeieškokite – kitas Jolanta numegs…
Galima bus daugiau laiko praleisti žiemos glėbyje 😉
Tiesa, Jolanta mezga ne tik kaklui, bet ir ausims. Taip, čia auskarai:
O čia karoliai —>
Apyrankės nemegztos, bet aistrą siūlams, virvelėms, juostelėms išduoda. O priderintos prie žieminių megztinių, išduos dėvėtojos gerą skonį.
Tai tiesiog ieškokite mugėje megztų rietimų. Ir nevėluokite! Čia jų, tų rietimų, tik atrodo dauggg…
*****
Dabar metas atsidaryti drabužių spintą ir… pasvajoti. Apie gražias suknias, apie svarbias progas jas apsivilkti, apie tą saldų laiką, kai su jomis vėl nebesušalsime. Aušrelės galerija.
Gerai jau gerai, velkamės megztukus, kad paskui netektų gerti lašiukus…
Ir vis tiek, pasvajoti apie vasarą gi galima ištempus kojas…
…ant sofutės prie televizoriaus. Arba įsivaizduoti, kaip gražiai sukasi sijonas:
(čia suknelė…). Prisimenat? Vaikystėje tos suknelės, kurios nesisukdavo įspūdingai, būdavo tiesiog nurašomos kaip negražios. O jūs, vaikinai, ką nors panašiai svajingo ir svarbaus ar prisimenate iš darželio laikų? 😉 Pasikniskite šitam Aušros krepšy mugėje, gal ką pažįstamo rasit…
******
Prie siūtų Aušros žvėrių labai tiks ir megztos ŽIRAFOS. Tokios liežuvingos tos žirafos, tai liepiau prisistatyti pačiom. Stropiai taip ir padarė.
<< Žirafos – trijulė draugių, kurias kartu laiko stebuklinga draugystė ir, greičiausiai, daugmaž besąlygiška meilė, apie kurią jos niekad garsiai nekalba.
Žirafos labai nagingos, ko tik jos nemoka, bet labiausiai jos moka žaisti.
*
*
Žirafos todėl, kad žirafa labai nepaprastas gyvūnas – dėl didžiulės kūno masės ji labai tvirtai stovi ant žemės, o dėl ilgo kaklo jos galva kažkur padebesiuose.
*
Žirafos mezga fantastiško gerumo mezginius – kepures, pirštines, kaklašildžius…
*
*
Žirafų mezginiai ypatingi, todėl, kad žirafos nevaržo savęs megzdamos – laisvai paleidžia fantaziją sekti paskui spalvotus siūlų kamuolius, dosniai naudoja tik pačius mylimiausius, pačius geriausius siūlus ir mėgaujasi, pilnomis širdimis mėgaujasi šiuo procesu.
*
*
Viena iš žirafų mėgsta daikteliauti, todėl pas žirafas galima rasti gausybę tikrai puikių, kartais neįprastų ir įdomių daiktų – išgelbėtų iš tamsių spintų, dulkėtų bufetų ir drėgnų rūsių. Žirafos leidžia rastinukams sužibėti iš naujo ir galbūt rasti naujus namus.
*
*
Dar pas žirafas galima atrasti išpieštų, o gal pasiuvinėtų, o galbūt dar kitaip pramanytų siuvinių. Su džiovintais levandų žiedais viduje. Labiausiai mėgiamus dėl kvapo. Bet dar ir dėl grožio. Kad būtų ką pasidėti sau po pagalve. O gal į lentyną, stalčių ar spintą. Ar padovanoti kažkam. Dėl džiaugsmo. Ir dėl kvapo. Žinoma. >>
Tai nuo savęs tik pridėsiu, kad TAAAIP čia tos amžinos muginės deficitinės kandys, TOOOS!!!—- —>
*
*****
Mamų numylėtas Milksense vasarą prasisuko valso ritmu, liko be galo gražių vaizdų, jausmų auginant vaikus, dalinantis šiluma ir artumu.
Dar liko spalvų:
Naujų modelių ar derinių:
Truputis jaukios klasikos:
Ir pavykęs eksperimentas pritaikyti liną suknelėms apie “pieno jausmą“…
******
*
Tikrai miestietiška avelė ta city sheep. Todėl ir pirštinės skirtos aristokratams
Gal dar jūreiviams ir kosmonautams. Dar lapinų, katinų ir šunų mylėtojams. Na, ir dar stileivoms. Tai išeina, kad visiems tinka?
Tokia klasikinė kalėdinė dovana, kad, ką čia bekalbėti, tereikia tik išsirinkti ir priderinti prie batų pvz.
****
Ose – Jelenos rankdarbiai. Na, pavadinkite rankdarbiais tokius kataloginius vaizdus!! Sakiau, sakiau… Pamirškite vilnonių kojinių klasiką mugėse, dabar klasika atrodo kitaip:
Kaklaraištis – vyriškas aksesuaras. Nors… Čia jau irgi vakarykštis supratimas apie klasiką.
Na, bet man vis tiek smagu, kad vyrus kas nors tokiuose renginiuose prisimena. Nes gi, Dievaži, kooooks galvos skausmas būna sugalvoti dovanas džentelmenams!
*****
Tai pratęskime vyrų temą. Pristatau turbūt pačią žaliausią “brendą“, labai labai šviežią ženklą –
Tokį šviežią, kad dar tik pirmas sagas nokina. Bet rašo drąsiai:
Maži dalykai gali vyrus įkvėpti didiems darbams.
Kadaise broliai Raitai pakilo ir sėkmingai nusileido pirmuoju istorijoje žmogaus valdomu lėktuvu.Pasakojama, kad propelerį savo lėktuvui jie sukonstravo stebėdami klevo sėklos aerodinamines savybes.
Mes tikime, kad kokybiškos, patogios ir stilingos kelnės gali paskatinti vyrus keisti pasaulį. Arba bent jau… jaustis puikiai ir gyventi įdomiai 🙂
Maple propeller. Inspiring men.
Nuotraukas pokštaudamas šis šeimyninis duetas aprašė taip: “ na, va, ką tik baigėm superfotosesiją savo aifonais ;)“
Bet siūlės tiesios kaip “francūzams“, audinių nuobodžiais nepavadinsi, o drąsos ir užmojų neatimsi: taip žino, ko nori, kad net neabejoju, kitoje mugėje blizgės guzikais ir išbaigtu stiliumi. Paminėsit mano žodį!
*****
Ir pabaigai – Ivė – pernykštis atradimas. Prisimenate tas padorias kelnes?
O subtilias sagutes?
Suknutes prisimenate tikrai!
O žirneliai apskritai – Ivės firminis saldainis…
O man pats firmiškiausias kasmet jų dovanojamas smagus iki nebegalėjimo mugės skelbimas! Dalinkitės! Mes laukiame visų, mažų ir dideliųųų!
Da, da, da! MO-TY-VA-CI-NĖ! Gauni (arba perki sau dovanų) “motyvą“, apsivelki, pasižiūri į veidrodį ir atvaizdas paties žaviausio žmogaus pasaulyje kalba pats už save. O jei neįtikina tas vaizdas ar nekalba, tada reikia skaityti:
Per veidrodį, per veidrodį!!
Štai taip! Jei ryte nėra motyvo valytis dantis ar atkasinėti mašiną, tik užmeskit akį į veidrodį ir motyvas atsiras. Arba jei po pietų dingo paskata grįžti į kontorą, universitetą, apėmė apatija ir noras nuveikti NIEKO, paskaitykit vėl. Motyvas grįš. Parsiras. Neparsirado? Tada keiskit marškinius…
Malka… Pagaminta DADADA studijos, čia, ant Lietuvos.
Jeigu jaučiate, kam reikia malkų ar motyvo gyventi, nerašykite mums (nebent komentarą kokį), nebelaukit Pasaulio Pabaigos, iš karto pulkit pas Dalią ir Marčių į DADADA shop’ą ir gyvenimas akimirksniu pagerės. Netikit? Taigi jau sakiau – paaaaskaitykit… 😉
Man ausyse zyzia “BIX‘ai (kirčiuoti reikia galūnę – ai, a’žinot? ;)). Kodėl zyzia? Nežinau, gal kad man nuolat vaidenasi, jog ir mano gerus ketinimus, laiką kažkas vagia (ar ryja), o gal kad, va, BIX’ai įsilipo į “Žmones“, švenčia 25-etį ir tuo mane priplojo – negali būt, jau tiek daug metų pralapnojo pro šalį??! Nes gi labai ryškiai prisimenu, kaip jie man nepatiko Šiaulių bulvaro amfiteatre. O kada čia buvo? Užpernai? Kažkas iš klasiokių mirkdavo jų repeticinėj studijoj priešpaskutinėse vidurinės klasėse dažniau, negu anglų k. pamokose, o fakultete dar gyvos buvo legendos, kaip BIX’us iš mūsų alma mater metė. Dabar, žiū, ne šiaip žvaigždės, VETERANAI!
O apie ką žadėjau rašyt? Apie pokyčius augant mintis buvo… Apie tai, kad Laikas lekia, skonis kinta (oi, prisiminus pirmą kartą, sovietmečiu ragautas alyvuoges dar ir dabar sūru pasidaro…), kad išaugama iš vystyklų, žaislų, baimių, arba tiesiog ateina metas, rodos, tokių tolimų planų išsipildymui, ateina eilė bandymams, naujiems vėjams, prisirpsta svajonės.
Kaip ir ateina pabaiga filosofijoms ir laikas iliustracijoms:
Čia ne-rea-li lininė kuprinė, o čia:
ne-rea-lus lininis krepšys-rankinė. Ir tai reiškia, kad “Žaislų turgus“ išleidžia savo garsiuosius meškinus į mokyklą!
Taip! Pradėjo siūti kuprines vaikams ir suaugėliams. Lengvos, mielos, lininės, ryškios, subtilios, paprastos, originalios, labai tinka nešiotis turgelio žaislams, vilnonėms liemenėms ar priešpiečių sumuštiniams su varškės sūriu. Rimtesni nešiotojai patogiai ten apgyvendins sąsiuvinius ar knygą. Jos neskirtos tampyti tonai nuobodžios literatūros, nes turgelio meškinų nuomone, tai labai neteisinga ir nestilinga: mokykla yra džiaugsmas ir šventė “su varlike“, o kuprinėse privalu atsinešti geros nuolaikos kas rytą ir gal dar kokį ledinuką patinkančiai mergaitei. Ir viskas.
Išbandykit meškinų filosofiją darbe. 100% medvilnė garantuoja 100% šviesesnį gyvenimą. Galima bandyti ir po darbo.
Dar turgelis mezga, kai būna labai šalta ir labai užsinori vilnos:
Dar žymi knygas, kad puslapiai nepabėgtų, kol Jūs verdate arbatą.
Nežinau tiksliai kas bus atkomandiruota į mugę, tai siurprizas.
Bet kad ir kas tai bebūtų, visada būna žavu, šmaikštu ir lengva. Netrukdo lėkti ir skristi 😉
******
Dar viena kompanija, tiksliau, šeimynins duetas
…tiesiogine prasme išaugo iš vystyklų ir sauskelnių, o dabar su užsidegimu ėmėsi kedenti bambukinį veliūrą (aksomą). Pradžioje nedrąsiai ir labai asmeniškai.
Paskui pižamiškai:
o tada su bendraminčiais įsibėgėjo ir toliau:
Ir dar toliau ir ružaviau.
Dievinu tokias metamorfozes! O Julijai pačiai labai tinka ir patinka tas veliūrinis švelnumas. Būtinai paniurkykit kokį zuikį ir Jūs.
Visiems šiems pūkiams šios Kalėdos yra –
*****
“Adatytei“ kalėdiniai siuvyklos viršvalandžiai yra pažįstami. Bet šiemet ten viskas pražydo ryškiomis spalvomis, suknelėmis-varpeliais:
ir kitokiom gėlėm.
Vaikiški ir nevaikiški drabužiai siuvami vienos konstrukcijos, t.y. galima priderinti mamą prie dukrelės, didelę suknelę prie mažos, arba atvirkščiai. O galima visą nykštukų chorą papuošti šitais kapišonais su sagutėmis – pagal joną ir kapišonas…
Daugybė spalvų, bet mane pagavo langeliai.
Ir pati nuotaika pagavo – džiugi, visiškai DŽIUGI!
*****
Cha! Pefrazuojant liaudišką posakį: “Ta pati suknelė, bet kita mergelė“. “Medinio arkliuko“ mediniai arkliai viršuje. Ir Adatytės suknios medinukų foto apačioje. Ne, nesivaidena, visi čia su visais draugauja, visi kažkaip vieni su kitais susiję. Atėję į mugę tikrai rasite draugų. Ką ten draugų, turbūt ir giminių ;). O man tai žavus šitas mažos šalies fenomenas, kai visi vieni kitus pažįsta, man nuo to jaukiau.
Beje, “Medinis arkliukas“ jau turi TIKRĄ, ne tik virtualią parduotuvę! Tai ir yra TAI, į ką jie išaugo šiuo metu. Per porą metų. Puikuma. Smaguma.
Jaukuma ir šiluma:
Foto: http://www.asmeninesfotosesijos.lt
fotografuota Žaislų muziejuje
Čia jau seniai seniai sau ir Julijai žadėtas staipsniuk’s. Mūsų šutvė visą vasarą prazyliojo po Lietuvą, ištaškė krūvas ežerų ir jūrą – nebeliko laiko KOKONUI. O gal ir gerai, visi pailsėjo…
Kai aną dieną garbingoji rinktinė prakišo ispanams taip negarbingai, prisiminiau ir aš patriotizmą. Oi, ne, krepšiniu tai nesergu (dar mokyklos laikais atkratė – tokias žalgas kaip aš nuolat medžiodavo sužvėrėję treneriai, nuoširdžiai nekenčiau sporto, slapstydavausi WC…) ir bendro su šia “religija“ turiu tik tiek, kad vienas rinktinės ex kapitonas buvo mano darželio laikų “meilė“, o paskui klasiokas.
Čia apie kitokį patriotizmą. Eko. Vystyklinį. Ir, va, tokį su lengva ironija šiuo trispalvio pamišimo metu:
Na? Kuo ne puikus suvenyras “su meile iš Lietuvos“? “Pampersinio“ amžiaus krepšio fanams tokia atributika tikrai l.tinkama, stilinga ir būtina. Ir siuvama Lietuvoje. Julija ir jos vyras siuva. Dar vienas šeimyninis tandemas. O jų 1,5m. Julius, spėju, “dirba“ lakūnu-bandytoju ir kokybės kontrolieriumi ;). Toooobula komanda.
Čia lininiai (nagi, baltų paveldo puoselėtojai, jamam?)
…ir kanapiniai vystyklai (70% kanapių , 30% eko medvilnės):
O čia “lindex’iniai“ raštai ir specialus, orui laidus amerikoniškas audinys. Kelnaitės “atprastukės“ skirtos paaugusiems veikėjams, kurie jau moka įsijungti TV ar kompą, bet dar ne visada susivokia nuosavoj fiziologijoj. Mes už ekologiją, ekonomiją ir pirmokus be “pampersų“…
Kadangi vis dar būna nuotykių su vyresnėlio tualetiniais-psichologinias baubais, tai mažylį uoliai “kamuoju“ įvairiausių fasonų ir audinių eko-mada. Tiesą sakant, tas raitosi nepatenkintas, ne pagal amžių anksti kilnoja pilvą ir vartosi, bei keikiasi “baskų“ kalba vos tik kiek sušlapęs, bet aš nenusileidžiu… Kas dar šiuo metu išgyvenat vystyklinę erą? Pasidalinkit patirtimi ir filosofijom. O jei pasiryšit EKO-logijai, daugkartinių sauskelnių ieškokite čia ir rašykite Julijai – julijairco@family.lt, kad (cituoju) – KUO DAUGIAU VAIKŲ, AUGTŲ SVEIKAI IR NATŪRALIAI! Va, kur tikrasis patriotizmas! Už tai ir išgerkime… stiklinę žalgiriečių reklamuoto pieno ir ropokim į lovas – ryt nauja puiki naminio maratono diena.
Foto: Julijos
Čia ne apie muses ;). Apie Mūzas, kurios ekonominės ir nervininės krizės patrankoms riaumojant, pasirodo, visai netyli. Na, nedainuoja, tupi sau ir… siuva. Ir siuva ne tik sau. Taigi, brangūs skaitytojai, tęęęsiame temą apie lietuviškus drabužius.
Prieš 9 mėnesius Turgelis “atrado“ Liną ir jos “kokonus“ (aplodismentai!!) Chi, pasirodo KOKONAS buvo pirmasis parašęs apie tuo metu vos gimstančią idėją (laurai, laurai… ), kuri per mažiau nei metus išsivystė į… Le Muse (fanfaros!!!).
*
*
Iš mūsų archyvo [2009 gegužės 30 d.]: “(…) o prasidėjo šis užsiėmimas nuo sau suraukto rūbo ir keliolikos draugių “o, pasiūk ir man” komercinio pasiūlymo. Kažkas naująjį kūrinį juokais pavadino KOKONU ir neįdėti jo į KOKONO turgelį būtų buvę šventvagiška. “Kodiniai” žodžiai: trikotažinė medvilnė, patogu, vieno dydžio, to paties rūbo keli rankovių ilgio ir apykaklės variantai, nevaržo judesių, nesimato “žieminio” pilvuko 
(ir labai tinka ir pvz. būsimoms mamoms…). Spalvą galima užsisakyti iš pridedamo “meniu” ( …)“
(ir labai tinka ir pvz. būsimoms mamoms…). Spalvą galima užsisakyti iš pridedamo “meniu” ( …)“*
Dabar “meniu“ jau gerokai papilnėjo, Lina ir jos siuvėja siuva sukneles, tunikas, universalius šalius-apykakles iš vilnos, medvilnės, satino.
*
*
*
*
Minkšta – Miela – Jauku – toks moto išlieka. Ir sušildo, jei vis dar žvarbu…
*
*
“Mūzų“ nenulipant nuo kompo galima įsigyti Etsy, o dar ir pasimatuoti Happeak (čia ta mintis apie šių drabužių tinkamumą būsimoms mamoms ;)), “Daiktų viešbutyje”, “Spicy look” ir “CAC shop” (lietuviškai – Šiuolaikinio Meno Centre Vokiečių g., Vilniuje)
Pirkdami gausit, va, tokį eko-eko maišą:
*
Mes tokį jau turim 😉
Jei dar neradote, mūzų ieškokite čia -http://lemuse.eu
Prisipažinsiu, šį įrašą “taupiau“ Valentino dienai. Sutaupiau… (net pikta iš apmaudo nuo užgriuvusių darbų…)
“Kviečiame mus pamilti“ – taip baigėsi prisitatymo laiškas KOKONUI nuo MUKU. Kas tai? Ogi TAI, ko nepamilti tiesiog neįmanoma!! Ir TAI, kas pažymėta, va, šitokia etikete ir…
… ir ką galima su pasididžiavimu vežti Londono parduotuvių išlepintai pusseserei ir jos pirmagimiui dovanų, nes TAI lietuviška! Ir dar šilta. Ir jauku. Ir natūralu. Vaikiška (bet ne barbiška). Patogu. Gal kiek nostalgiška. Tiesiog miiiiiiela…
MUKU gyvybę įkvėpė du jauni menininkai, gyvenantys po vienu stogu, besidalinantys vienu džiaugsmu – mažąja Agota (Gold Nugget – Kimono Karalienė) :
Bendrai kuriantys ir vienas kitą papildantys Dovilė ir Mindaugas —> [Dole & Mija].
O čia – Matas (Pure Joy), spėju, tokį psiaudonimą “užsidirbęs“ plačia šypsena, kuri…
…paskęsta dar platesnių vilnonių kelnių super kišenėse. Mane čia papirko ta spalvota saga ir petneša “valgyk ir storėk“ (arba – “augu, augu-neišaugu“, nes gi po metų kelnės gali būti nors ir iki kelių, o vis dar tikti tam pačiam Matui ;))
Ši gražuolė (Kaya – Warm Beauty) man primena vieną seną pažįstamą… O ir suknutė tokia ’80-ųjų “fasono“, baisiai tiktų į mūsų vaikystės fotoalbumą. Apskritai, suknelė tiks visoms visoms gražuolėms, o kišenė – kokiai vienai kitai “Meškai šiaurėje“ 😉
MUKU jau turi ne tik fantastiškus modelius-mūzas, originalias studijos ar siuvyklos sienas (“Burdos“ iškarpų “tapetai“?), bet ir krūvą naujų draugų, gerbėjų bei naujus namus – Happeak.
Na, ką? Pamilsime? 😉
Papildyta: jei jau pamilote, rašykite info@madebymuku.com ir Jūsų Matas-Jonas-Jurgis galės užrietęs nosį vaikščiokit stilingom kelnėm su super kišenėm pilnom “bombonkių“…
kokonas.wordpress.com 