Mozūras II (arba Pažadus reikia vykdyti…)

… jei nenori degraduoti (kadaise taip rašė mano dabar jau vyras seniai žadėtam laiške…). Taigi, čia dar velykiniai vaizdai, nors jau tuoj rysim braškes per Jonines… Fe, negaliu pakęsti to tolyn skutančio Laiko!! Va, sutrypė žibutes, tuoj, numindys pakalnutes, o aš tik ir bandau ištaikyti akimirką ką nors spėti pamatyti. Ir padaryti, kol laikrodis nepranešė: “Brangute, žinok, jau kita para“…

Mozūras turėtų / galėtų atrodyti maždaug taip:

Šitas iš paveikslėlio (Šarūnės foto) buvo surytas pernelyg greitai. “Liepsnojanti“ žaluma irgi – visi po žiemos išsiilgę šv. žolytės. Tiesiogine prasme.

Kokios dabar šventės artimiausios? Įtariu, atostogos…

Mozūras

Išgirdusi tokį pavadinimą, visada prisimenu: “…ir mozūrų kunigaikštis Kondradas į Kulmą pakvietė kalavijuočius…“ O gal kryžiuočius? Kaip bebūtų, dėl šito mozūro godumo baigėsi saldus prūsų gyvenimas.

Tik čia ne apie tai, iš tiesų. Mozūrai – tortų rūšis, seniai pamiršta, bet visai nepelnytai.

Čia mūsų šeimos velykinis pyragas (man jis nelabai tortas, jei jau atvirai…), tradicinis mūsuose kokį gerą dvidešimtmetį. Radau receptą tokiam brandaus socializmo laikų laikraštyje – “Lietuvos pionierius“. Turiu šusnį iškarpų iš jo. Apie daug ką, apie kažką… Senos spaudos tvarkymas man užtrukdavo visą dieną: sėdėdavau apsikasusi popieriais ir bandydavau skaityti tik kas antrą lapą, kad bent ką nors pavyktų išmesti. O tuokart apie mozūrą buvo labai gražiai prirašyta, visa istorija senų tortų ir pyragų išgvildenta. O istorijos man patinka… Patiko ir keistas pavadinimas, ir skonis, ir vaizdas. Kepamas pas mus tik kartą per metus, todėl skanių vaizdų teks palaukti po Velykų, bet jei dabar karštligiškai dar ko nors ieškote šventiniam stalui (ir pilvui), labai rekomenduoju. Tiks ir ne tik šventėms, juk juodo riebaus (bet puraus ir lengvo) biskvito ir balto saldžiarūgščio glajaus + gausybės džiovintų vaisių ir riešutų derinys tikrai nuteikia seilėtekiui 😉

200g sviesto
150 g miltų
5 kiaušiniai
50-80 g bulvių krakmolo
250g cukraus
30 kakavos
1 šaukstelis kepimo miltelių

Sviestą ir cukrų trinti dubenyje mediniu šaukstu iki baltumo, purumo, t.y.
kol negirgždės cukrus (ir kol ranka nukris…), tada supilti kakavą ir dar kiek
pasukti. Paskui, vis sukant, įmušti po vieną trynį, berti po šaukstą
miltų, krakmolo ir kepimo miltelių mišinio. Pabaigoje
atsargiai įmaišyti standžiai išplaktus kiaušinių baltymus.
Supilti į paruoštą stačiakampę pyrago formą 1 cm storio sluoksniu.
Kepti 30-40 min

Baltymų glajus

1 baltymas
200 g miltinio cukraus
1 a.š. citrinos sunkos

Glajų sukti NE metaliniame inde, nes nuo metalo jis pilkėja. Masę
sukti tol kol bus balta, puri ir 2-3 kartus padidės. Tada įlašinti
citrinos sunkos ir aptepti mozūrą. Dosniai apibarstyti džiovintais vaisiais, riešutais.

Mes dar tik trinam kakavą, bet pažadu pasidalinti ir pyragu, kai jis jau bus.

Saldžių šv. Velykų, laižykite cukrų, ne sniegą 😉

p.s. tęsinys po geeero mėnesio.Vaizdai: