You are currently browsing the tag archive for the ‘lėlės’ tag.
Šį kartą mano grafomanijai vietos nebeliko, naujokai mugiautojai prisistatė patys. Aš dabar tik sėdžiu, į fainus vaizdus veizėju ir žvengiu:
igaga – šeimyninis sesių ir pusseserių projektas. Pati idėja gimė šį snieguotą pavasarį, kai vienas mažas berniukas jau visai “supaišė” ir “sužaidė” turėtą kartoninį namelį – tokį mylimą abiejų su mama. Kai namelyje pragyventa buvo beveik pusantrų metų, o jo sienas puošė kokie penki dažų sluoksniai, šeimos narių portretai, visas gyvūnijos pasaulis ir keturi metų laikai, tapo akivaizdu, kad jau laikas naujai kūrybos erdvei. Tuomet prasidėjo kūryba su pakavimo dėžėmis – gaminome gaisrines, greitąsias, stalus ir kėdes… Kol vieną dieną mama su teta nutarė: “Jei jau taip pamilome kartoną, gal pabandykime pačios sukurti kartono baldelius savo ir draugų vaikams? Gražius, papuošiančius vaikų kambarius ir atliekančius tam tikras funkcijas“. Ir tada idėja iškeliavo į… Italiją, kur jai pavidalą ir dizainą suteikė jaunos architektės, ir kur baldelius papuošė arkliukai-stumtraukiai, atkeliavę iš senovės baltų laikų. Taip igaga ir tapo igaga😉 O mūsų namus pasiekė “Gerų idėjų lentynėlė“:
“Arkliukas, kuris norėjo spalvų“:
“Įkvėpimo kampelis“:
ir, žinoma, “Nuotykių namutis“:
Visi jie “pagal kilmę“ – balti, paruošti netikėčiausioms improvizacijoms, pagaminti iš nekenksmingo aplinkai gofruoto kartono. Neapsirikome – mūsų vaikai savo kartono namučiuose praleidžia labai daug laiko, o kūryba čia liejasi laisvai. Labai patinka ne tik tai, kad su kartono baldeliais galima veikti, ko tik širdutė geidžia, bet ir tai, kad vaikai bet kada gali patys juos perkelti į norimą vietą – juk kartonas toks lengvas! Draugų vaikams irgi patiko, tad vėlyvą rudenį nutarėme prisistatyti plačiau ir dabar mažais šuoliukais šuoliuojame į mažųjų kūrėjų namus. Kol kas dar labai nedrąsiai. Jau pasirodėme poroje krautuvėlių, papuošėme vaikų kampelį mažoje kavinukėje, o KOKONAS bus pirma proga apčiupinėti ir apipaišyti igaga kūrybą gyvai;)
* Tik pridėsiu, kad rašydama “apipaišyti“ Agnė iš igaga turėjo galvoj –
APIPAIŠYTI,
todėl aprenkite vaikus į mugę gražiai, baltai – jiems patiks 😉
******
Kiti vaikų kampo debiutantai labai šildo širdį, nes yra mano žemiečiai ir “medinukai“.
Šiauliuose jauna šeima gamina tiesiog medines svajones –
Dėžėse jas pakuoja:
Svajonės gali būti paprastos…
…arba spalvotos…
… apie pasakiškus namus (su televizoriumi ir nauja knyga…)
apie nuosavus laivus…
…ir pašėlusius nuotykius…
Užuodžiat medieną? Mane tas kvapas lydi nuo lopšio, kaip ir kelias mano giminės kartas, gal dėl to tik lapatai, lapatai ir nunešė mane LAPALAI toli ir atgal. Neabejoju, kad visi tie laivai TIKRAI atlaikys ne vieną kartą piratų, šitos stebuklų dėžės bus paveldimos ir pailsėjusios palėpėj vėl augins jau kitų vaikų vaizduotę, o lėlių namuose keisis “nuomininkai“, bet ne džiugi nuotaika.
Gerai, užteks svaigti, šaldytuvas rėkia:
Išlak kavos ir važuojam toliau…
*****
… nes BRĖDŽIAI laukia 😉
Nesuprantat, kas tai per padarai? O… o kam gi būtina viską pasaulyje suprasti, jausti reikia… 😉 Jei jaučiat, kad mirtinai reikia paaiškinimo arba neišgyvensit iki mugės be šio bei to spalvingo, skambinkite Erikai:
O čia kiek kita Erikos kūrybos pusė. Trikotažinė. Pastelinė. Kaklus puošianti.
Vaikams ar ne vaikams, bet kalėdiniai briedžiai, oi, atsiprašau – brĖdžiai – jau neša Kalėdas. Gaudykit!
******
Rosanos lėlės -Valdorfo lėlytės. Tai visai kita filosofija ir kita estetika. Skirtingiems vaikams patinka skirtingi briedžiai ir lėlės. Kalėdų seniai gi puikiai žino ne tik, kas buvo geras visus metus, bet ir kas geriausiai saugo jų vaikų sapnus, ar ne? Nesusilaikiau, “pakrikštijau“ šitas paneles.
Katriutė
Saliutė
Amiliutė
Vilna, sagos ir vata… Negi ne iš to gaminami tikri draugai?
******
Na? Tai kur tie vikingai? Ot, ir bus! Čia dar vienas mugės NeFormatas, įsikursiantis greta lėktuvėlių dirbtuvių ir visų aukščiau aprašytų vaikiškų džiaugsmų. Vikingai, aišku, atvažiuos iš Vikingų Kaimo ant Širvintos kranto ir mokys tuos brĖdžius ir vaikus, lėles ir tėvelius žaisti kvirkatą.
Skamba taip rimtai, kad siūlau pasimokyti iš anksto, chi, chi. Ir su vikingais šiais laikais galima susipažinti internetu—> Vikingų Kaimas. O jei mėgstate keliauti laiko mašina, tai ši kompanija jums labai pakeliui: senovinių amatų dirbtuvės, dar senoviškesnių žaidimų rungtynės, šimtų raištelių siuvimas ant iki saginės eros drabužių… Oi, labai gydo visa tai nuo asfaltligės, stresligės ir kalėdinės karštinės. Jei ir jūs savajojate gyventi kuo arčiau gamtos, braidyti rytais po rasą, auginti medžius, ganyti gyvulius, užsiimti amatais – välkommen! Ateikit pakariauti su vikingais į mugę, o vasarą patikrinkite visas siūlomas pramogas. Kažkaip įtartinai jie laimingi be i-pod’ų, ką? 😉
Čia ne H.Ibseno pjesė, čia tikros lėlės. Daugyyyybė jų. Jei tik turite vietos kalėdiniame maiše mergyčių troškimams, jei jos per visus šiuos metus geros buvo, ne kaprizingos “ožkos“, jei nusipelnė dovanų, tai išrinkit ką nors iš šių gražuolių. Ne visos skirtos žaisti. Bet visos – mylėti…
Rosanos Valdorfo lėlytės:
Ir interjerinės “poniutės“. Šita – veltų šlepečių saugotoja Rožytė:
Adelė ir avelė. Elena ir balandžių lizdelis:
Almos lėlės. Svajoklės.
Šunelių globėjos ir gerbėjos.
Kalėdų fėjos (galima paslėpti ką nors toj dėžutėj…).
Iki pasimatymo šeštadienį, damos 😉
Kažkas sakė, deimantai… O gal nebūtinai?
Rožė – labai tinkamas vardas juvelyrei (čia mano nuomonė, bet negi kas ginčysis? ;)), o jos darbai – labai tinkami save mylinčiom mergaitėm. Arba mergaites įsimylėjusiems berniukams. Aš pažįstu porų, susižadėjusių per Kalėdas (Holivudas tokių pažįsta dar daugiau), toks metas… Žvakės, vynas, kvepia cinamonu, namais, šiluma ir sniegu… Romantika, sentimentai, bučiniai, dovanojami žiedai:
Perlai…
Gintarai (?)…
Ech… Aš savo troškimų sąrašą Kalėdų “Seniui“ jau įteikiau. Iki pamačiau Rožės darbus. Hmmm, turbūt teks pakoreguot…
Na, gerai, gal vis tik lėlės geriausiai tinka mergaitėms? Juk tooookia dovanų klasika.
Sigitos lėlės – Draugės, saugančios paslaptis, interjero puošmena, tylus talismanas, tiesiog, prabangi dovana.
Raudonplaukė dama su gėle
Žaliaakė Mergytė
Vėjavaikė Monika
O dar esama tokių lėlių, segamų:
Tokių draugių, kokias MUGĖJE turės lietuviškų prekių gerbėjai – “Medinio arkliuko“ kompanija, vaikystėje turėjome ne viena:
“Medinis arkliukas“ bus dėmesingas ir berniukams 😉
Raminta siunčia linkėjimus… vyrams (gal vis tik jie geriausi mergaičių draugai?). Čia sidabrinės – stiklinės sąsagos “Vinetu“
…ir daug kam tinkantis stiklo pakabutis “Galaktika“
Tai tikiuosi supratote, kad MUGĖJ visokių draugų ir “draugių“ bus ;)…
Tikrai taip – mugė ryt, tai angeliškų meškių maratonas baigiasi… Uf…
Pabaigai pasilikau tikrą cukrų. Ne, ne! – visi ir kiekvienas mugei skirtas stebuklas yra TIKRAS stebuklas, bet pripažinkit, šie – iš Pasakų Šalies. Kalėdinių pasakų…
Kadangi laikas suspaudė visiškai, tai pasakas pažadu vėliau (bet iki švenčių), dabar parodau dar kelias būtybes, kurios lauks aukcione. Kiekviena turi savo istoriją, kaip gi kitaip 😉
Adamas (liet. Adomas) – 28 pirštų galiukų ūgio, 276 džiaugsmo akimirkų svorio Obuolių Sodo sodietis, kurio nematomos rankos prasmego nematomose kišenėse. Čia autorės Rūtos Elzės aprašymas ir nuoroda į tikrus nuotykius bei stebuklus… (Bus tęsinys ;))
Kita aukciono gyventoja – Rausvaplaukė Fėja
Besilaukianti fėja… Matėt kada tokią? Įdomu, ko ji laukiasi: elfo ar coliukės? O koks vardas tiktų fėjos vaikui?
Irmos galėsit ryt paklausti visokių įdomybių apie tokias būtybės. Ir šios paslaptingos lėlės vardo irgi…
Tai štai kokios nežemiškos nuotaikos aukcionas bus. Kaip jis vyks? Mes čia tyliai sutarėm, kad “ant bačkos“ lipti ir plaktuku garsiai mojuoti niekas talento neturi. Ir drąsos. Todėl radom saliamonišką sprendimą – nuo pat ryto (11.00) iki kokių 15.00 rašysim ant kortelės prie meškio ar lėlės, ar foto “kėdės“ kylančias (nuoširdžiai tuo tikiu) kainas. Ir numylėtas, nukomentuotas Teodoras ar fėja, ar Adomas, ar du visiškai fantastiniai foto vaizdai atiteks didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Jie taip atsitiktų, kad toks dosnus pirkėjas bus labai ankstyvas, užsirašę jo kontaktus, vėliau grožį pristatysim Vilniuje bet kur, t.y. patys perkraustysim mielus “žvėrelius“ ir vaizdelius į naujus namus ;). Ar tinka?
Ir pabaigai – meškių choras. Nes jie į mano paštą vis dar plaukia, ryt visi sulips ant darželio stalų, o poryt, spėju, sutūps po skirtingom eglutėm Meškių Mylėtojų Brolijos namuose. Chi, garbės žodis, neįsivaizdavau, kad Lietuvoj tiek tų lokių dar esama (ar ne Raudonoji knyga grąsė, neva meškos mūsuose išnyko caro laikais?)
Iki pasimatymo ryt, einu atpažinimo ženklų gamint.
p.s. dar galit pasmalsauti, kas šitoj dėžėj:
kokonas.wordpress.com 