You are currently browsing the tag archive for the ‘Laura Tulaitė’ tag.

Yra  įrašų, kur beletristika tik mašytų, kur VISĄ darbą už mane jau nudirbo kiti. Ir nudirbo taip TOBULAI, kad tik belieka suvapėt: “ be žodžių…“. Ir sukti tuos vaizdus 7 kartus iš eilės, tada užsiplikyti arbatos ir… dar pakartoti.

OKIIKO: Laura ir Eivaras

Filmukas: Šarūnės ir Eligijaus

Ką dar? Nebent tik pridurti –  TAIP, papuošalai bus mugėj!

Ir gal dar priminti OKIIKO pradžių pradžią gan vėsiu oru 2009 čia. Dabar ordinus kabint reikia už tokį kantrumą ir savo kelio mynimą! Už nuopelnus

Reklama

Ir dar kokius nuopelnus!! Visokius: už meilę, už meilę Tėvynei, už draugiškumą, už solidarumą, už patarimus, už susilaikymą nuo patarimų, už indų plovimą… OrrRrrdinai! Rankų darbo ir beproootiškos kantrybės, šviečiantys iš tolo ir iš arti (nė vienas nepraeis nepastebėjęs, kad esate apdovanotas: protu, gerumu ir… geru skoniu).  Velta vilna + lazeriu pjaustytas plastikas + bobutės stalčiaus lobio detalės + idėja ir DAUG darbo = patriotiška sagė-medalis juodoje kokybiškoje dėžutėje (apie viską pagalvota…)   Lauros ordinai susišlavė krūvą liaupsių Kaziuko mugėje, traukė žvilgsnius ir šypsenas.

tevynei1

Na, tai kurio nusipelnei Tu?

sirdyyys-2

Už meilę? O gal gyvūnų globą? 🙂

laura1

“Orų prognozės“ kolekcija: pragiedruliai, saulėlydis, lijundra

orai

Jei tokių ordinų jaučiasi nusipelnęs Tamstos paltukas ar švarkiukas, rašykit, padėsim gauti 😉

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com