You are currently browsing the tag archive for the ‘karštas šokoladas’ tag.

Pernai įrašas apie šį šokoladą ir jo vadą Domantą buvo baisingai asmeniškas ir labai kaimiškas. Šiemet manufaktūra persikėlė į kitas patalpas tuose pačiuose Giedraičiuose, bet mūsų vasara kažkaip prabėgo taip ir neužsukusi prie Kiemento ežero. Laikas, atkaklus darbas ir informacijos priemonių galia padaro savo ir dabar kaimiečių nė kvapo tuose steriliuose buteliukuose. Prabangus minimalizmas. Išgrynintas vaizdas ir skonis. Iki nukritimo kokybiški produktai, iš kurių gaminamos šios pagundos, absoliučios pagundos…

Pasididinkite nuotrauką ir išsinagrinėkite stropiai.

Naujas asortimentas

Tada nusišluostykit seiles ir sužinokite apie viską nuosekliai:

Garsusis “BEATOS VIRTUVĖS”

sokoladas2ka

Chocolate Naive, Beatos Nicholson ir TV3 Išsipildymo akcijos bendras gamybinis-kūrybinis-labdarinis susivienijimas. Rūšinio 100% šokolado drožlės, skirtos karštajam šokoladui, šokoladiniams triufeliams ar šokolado sausainiams ruošti. Indelio turinio užtenka 8 rajūnams. Dar rasit čili pipirus, cinamonus, gvazdikėlius. Nenusikąskite liežuvio!

KAKAVOS PUPELĖS IŠ PERU
Šviežios kakavos pupelės džiuto maišuose jūrų keliais pasiekia Lietuvą iš Peru. “Naive“ atidžiai atrenka ir paskrudina pupeles, po to jas švariai supakuoja. Ar kada ragavote kakavos pupelę? Ją galima valgyti kaip riešutą, naudoti desertams, pyragams, sausainiams, meduoliams…

KONJAKE (!!) MIRKYTOS FIGOS, IŠSIMAUDYTOS NAIVAME ŠOKOLADE

Lietuvė, Siera Nevadoje ekologiškai auginanti figas, tiekia džiovintus vaisius tiesiai iš savo sodo! “ Naive“ tris paras mirko figas konjake (ohooo! laikykitės, negriūkit!), o vėliau padengia jas Naive šokolado plutele. Figos viduje – migdolinis siurprizas. Pikantiška ir nepamirštama. Atsiranda priklausomybė! 2012 m. rugsėjo derlius.

KARAMELIZUOTI MIGDOLAI su NAIVIU ŠOKOLADU

Saldieji migdolai iš Graikijos ūkių, lupami rankomis, o vėliau karamelizuojami. Karamelizuoti migdolai padengiami Naive šokoladu, o po to voliojami kakavoje ir cukraus pudroje. Visiškai pižoniškas, l.gardus užkandis, tikram pižonui labai sunku migdolams atsispirti, todėl paprastai net nebando.

MIGDOLAI
Balti ir saldūs branduoliai, sąžiningai auginami ir rūšiuojami ūkininkų kooperatyve, krizės purtomoje Graikijoje. Įspūdingas migdolų branduolių dydis parodo kad dirvožemis, saulė ir ūkininkų meistriškumas veikia išvien. 2012 m. rugsėjo derlius.

LAZDYNO RIEŠUTAI
Aliejingi lazdynų riešutai taip pat auginami ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. Sąžiningas auginimo būdas užtikrina riešutų švarumą ir ekologiškumą. Būdami maistingi, šie riešutai puikiai numalšins alkį. Jie taip pat gardžiai paskanins patiekalus ar desertus! 2012 m. spalio derlius.
PISTACIJOS
Žalia arba purpurinė – štai tokia turi būti pistacijų riešutų spalva. Saldžios, nesudegintos, sveikos pistacijos, kurių skonis neužgožtas pigia akmens druska. Pistacijos auginamos ir renkamos ūkininkų kooperatyve, Graikijoje. 2012 m. rugsėjo derlius. Chocolate Naive komandai istorijos (ar istorija?) – svarbus dalykas (arba svarbi sritis).. Žydų kilmės amerikietis, turintis biodinaminį ūkį Kosta Rikoje, mūsų gaminiams augina cinamoną, juoduosius pipirus ir… vanilę. Ar žinote, kad vanilė gaminama iš orchidėjų anksčių? Ar žinojote, kad vanilės ankščių verslas pagal pavojingumą yra prilygintas pogrindinei ginklų prekybai? Kaip ten bebūtų, tai yra vienas aromatingiausių augalų pasaulyje: egzotinis, užburiantis ir valdantis žmonių likimus.

JŪROS DRUSKA  „IL SALE DI PAPI“Popiežiaus druska

Turbūt daug kam bus netikėta, kad nedidelis Italijos miestelis Červas (ital. Cervo)yra vienos geriausių pasaulyje druskų gimtinė. Jau 2000 metų šis miestelis yra žinomas savo druska, netgi miestelio pavadinimas yra kilęs iš lotyniško žodžio „acervus“, t.y. baltasis auksas.
Ši Adrijos jūros pakrantėje išgaunama druska yra vadinama „Il sale di Papi“ – „Popiežiaus druska“, nes yra tiekiama popiežiui, jo patiekalams sūdyti.
Italijos kulinarinis paveldas.

MEDUS SU KAKAVOS PUPELĖMIS

Nenaudoti jokių cheminių medžiagų, žalojančių bites. Gydyti bites tik ekologiškomis gydymo priemonėmis. Nežudyti bičių motinėlių. Sukti medų atsižvelgiant į mėnulio padėtį danguje. Ar kada ragavote šiais biodinaminiais principais prižiūrimo bityno medaus?
Mindaugas – ypatingas bitininkas, kuris laisvu nuo darbo Molėtų astronomijos observatorijoje laiku augina bites. Jo aviliai stovi pamiškėje, todėl medus visada sodrus, tamsus ir gilaus skonio.
Chocolate Naive tiki Mindaugu ir jo bitininkystės principais, todėl Mindaugą pakvietė prisijungti prie “išskirtinių augintojų–gamintojų klubo“.  Jo medus yra gardinamas traškiomis kakavos pupelėmis – negirdėtas, neregėtas derinys!

*****

Ir čia dar ne viskas, ką turi “Naive“. Gal ir gerai, kad ne viskas, nes vien nuo žiūrėjimo galima susirgti diabetu ;). O šeštadienį tai bus balius smaližiams. Vilkitės smokingą ir skubėkite į mugę!

Prisipažinkit, kas dabar ką žinotų apie garbingąjį grafą Grėjų, Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką ir garsų savo laikų mergišių, jei ne jo skambiu vardu pavadintas arbatos mišinys? Aš pirma paragavau “p. Grėjaus“, o paskui jau ėmiau domėtis keistoku arbatos pavadinimo žodžių junginiu ir istorine asmenybe. Juodoji arbata su bergamote (tokio nevalgomo, bet labai kvapnaus citruso aliejumi) – tikras angliškos arbatos tradicijos simbolis, neva kinų dovana britų premjerui, kuriai pasibaigus grafas nebenurimo, kol savo arbatininko p.Twining‘o neišprašė sumaišyti tokio pat mišinio. Čia romantiška ir oficiali jo atsiradimo versija. Bet tuo pat metu jau po truputį brendo Pirmasis Opiumo karas su Kinija, prieš kurį buvo kilęs tikras arbatos deficitas (Kinija tuomet buvo arbatos monopolistė ir gan įtari užsienio pirklių atžvilgiu), ir britai, nebeįstengdami patenkinti savo išaugusios arbatos rinkos, susirūpino, iš kur tų “žolių“ gauti daugiau. Pabandę gudrumu ir klasta išgauti kinų arbatos auginimo ir fermentavimo paslaptis, ne kažin ką pešė, bet vis tiek savo kolonijoj ėmė daiginti pavogtą Camellia sinensis. Išėjo šnipštas – prie švelnaus ir drėgno klimato pripratęs augalėlis atsisakė augti šiurkščiomis karštos Indijos salygomis. Tada džentelmenai puolė ieškoti išeities, ir netikėtai ją aptiko savo pačių valdomoje Asamo provincijoje. Tai buvo kininės kamelijos  “prosenelis“ – didžialapis arbatos medis. Tačiau nereiklaus augalo ir skonis buvo… nereiklus. Žaliosios arbatos subtilybių britų diriguojamiems indams niekaip nepavyko (ir nepavyksta iki šiol…) išgauti, arbatos gėrimas džiugino gražiai žėrinčia, intensyvia gintaro spalva, bet skonis – aitrus, džiovinantis gerklę. Arbata dėl fermentuojant pajuodusio vaizdo ir buvo pakrikštyta juodąja. Pikti liežuviai plakė, kad skonis buvęs tooooks “bjaurus“, jog anglams teko savo “black tea“ gelbėti bergamote, pienu ir galų gale, cukrumi, nes tai britams priklauso “išradimas“ saldinti arbatą…

Nežinau, kuri – romantiškoji ar ironiškoji istorija apie arbatą su bergamote yra tikra, man patinka pastaroji, bet labiausiai patinka tas kvapnus grafo Grėjaus palikimas 😉

O čia jo šokoladinis “patobulinimas“ 😉 (kol šitaip lyja, tikrai tiks)…

Karstas sokoladas

  • 1/4 gero juodojo šokolado (pvz. 85%, t.y. be kakavos riebalų pakaitalų…)
  • 7 šaukštai riebaus pieno arba gietinėlės
  • 1 – 1,5 šaukštelio kokybiškos juodosios arbatos su bergamote

Beveik užvirinti pieną (bet tik BEVEIK..), supilti arbatžoles, užvengti ir palikti šiltai. Pravėsus nukošti į kaitinimui atsparų indą. Sulaužyti šokolado gabalėlį (jo kiekis priklauso nuo norimos konsistencijos, man patinka tarpinis variantas tarp amerikoniško “hot chocolate“, t.y. paprasciausios per saldzios kakavos ir tos košės, kurią daugumoje kavinių ruošia mikrobangėse, todėl imu tiek, kiek parašiau, bet nėra taisyklių, galima paieškojus rasti savo proporciją).  Ant lėtos ugnies (o dar geriau – vandens vonelėje) nuolat maišant masę kaitinkite tol, kol ji pasidarys vientisa. NEUŽVIRINKITE! (kitaip geras šokoladas “sudegs“ – susikristalizuos cukrus, sulips su kakavos sviestu į nebešmaišomus, nebetirpstančius “dribsnius“). Kai kvapas atvilios smaližius į virtuvę iš kito kambario, susiraskite patį gražiausią (mūsų namuose ir mažiausią :)) puodelį ir supilkite ten šokoladą. Jei naudosite tą labai labai juodą šokoladą, kur kakavos produktų gerokai daugiau negu cukraus, galėsite šiuo desertu vaišinti ir tuos, kurie jau per slenkstį rėkia: “Saldumynų nemėėėėėgstu!!!“, nes nuo arbatos šitas karštas šokoladas pasidaro labiau kartėsis, negu saldėsis. Galų gale, man po jo porcijos teko ieškoti “ko nors saldaus“. Pasirausi šaldytuve radau pamirštų naminių ledų su mėtomis (čia dar iš to 1 kg mėtų siuntinio…). Jie pagaliau gražiai suaušo, tiksliau sušalo į kaulą, bet pagramdžius pasirodė tikrai neblogo gogel-mogel + šv.mėtų skonio. Ir pakankamai saldūs, kad mano smegeninėj būtų užskaityti kaip desertas…

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com