You are currently browsing the tag archive for the ‘Kalėdų mugė’ tag.

Tokį klausimą girdžiu jau nuo pavasario. O kai klausiama tiesiog “tai KADA kalėdinė mugė bus šiemet?“, suprantu, kad nelabai turiu, kur trauktis – vežimas jau važiuoja… Labai smagu ir vienu metu net baugu girdėti: “mes jau ruošiamės, jau gaminam, jau planuojam…“ Todėl atidedu visas trokštamas parašyti čia literatūras, inkštimą, kad nėra laiko tragiškai ir išmetu visą krūvą klausimų į eterį:

DAROM MUGĘ?   KAS UŽ?   KĄ REMIAME?   KAM REIKIA KALĖDŲ DVASIOS ŠIEMET?

Turim kelis pasiūlymus- pamąstymus, kam galima padėti, parašykit komentaruose savo nuomonę, ką? Tai svarbu. O gal turit pasiūlymų patys?

Simona iš “Medinio arkliuko“ :

1.“..man į galvą pirma mintis – neišnešiotų naujagimių skyrius. Kadangi pačiai teko patirti „malonumą“ 2,5 mėn., žinau visą to skyriaus vidų… tiesa, dabar už gautus ES pinigus jie susiremontavo, bet galima būtų paremti skyrių neišnešiotukų drabužėliais, žindukais, mažomis kojinytėmis, vilnoniais megztais pledukais, miniatiūrinėmis sauskelnėmis ir pan. – smulkmenomis, kurių labai trūksta. Pažįstu visus žmones kurie vadovauja tam skyriui ir tai ligoninei. Gal įsileistu mugę ten  ir daryti. Na, žinoma, ne pačiam skyriuj, bet apačioj koridoriui. Galima būtų kokį inkubatorių išnešti, kad žmonės matytų,kokiuose aptriušusiuose tie vaikučiai gauli , pakabinti drabužiukų tų vaikučių, sauskelnių, kurios mažesnės nei delnas…

2. „Gausių šeimų asociacija“ http://www.gausiseima.lt/Apie_asociacija

3.  SOS kaimas: http://www.sos-kaimas.lt/

4. “Rugutės“ fondas – čia bendra ir jau ne kartą į dienos šviesą išlindusi mintis. Fondas globoja vėžiu sergančius vaikus ir jų tikrai labai širdingi savanoriai prie ligoniuko lovos ir raudančių tėvų atsiranda nuo pirmosios baisios minutės ir globoja l.asmeniškai, šiltai ir atidžiai iki tol, kol tos pagalbos kam nors reikia.

5. “Žaislų muziejus“ – o tai labai šviežia ir visai kitokia, tokia kultūrinė idėja. Sentimentai, vaikystė, žieminės šventės, mandarinai…  – va, ką primena ir kuo kvepia begalinis muziejininkų entuziazmas ir eksponatų foto. Žodžiu, mano supratimu, kalėdiška ;).

6. dar viena įdomi ir dėmesio verta iniciatyva buvo aptikta… feisbuke: “Labas, Mano vardas Jurgė. Trumpai papasakosiu apie žinią, kurią nešu. Vieną dieną sutikau savo senus pažįstamus, kurie papasakojo apie akluosius vaikus. Žmonės kaip žmonės, pasaulis sukasi ir visokių yra. Bet dalykas, kuris mane šokiravo, buvo tai, kad mažiausieji aklieji ir silpnaregiai vaikučiai skiriasi nuo matančių vaikų tuo, kad jie neturi knygelių. Taip, knygelių. Tai taktilinės knygelės, iš kurių jie mokosi pažinti formas, tekstūras, mokosi Brailio rašto. Kai lankiausi Vilniaus aklųjų ir silpnaregių bibliotekoje, radau visokių knygelių vyresniems vaikams, o mažiukams (nuo 2 iki5 metukų) buvo gal kelios. Bėda ta, kad bibliotekos knygelėmis naudojasi keli šimtai vaikų per visą Lietuvą. O tai reiškia, kad jos susidėvi gana greitai. Paklausiau, kiek knygelių jiems reikėtų, bibliotekos vedėja paminėjo,kad jau 5 knygelės būtų tiražas. Sakyčiau, graudu.. Beje, paskutinės knygelės šitos grupės vaikams buvo išleistos dar 1991 metais… Mes su keliais menininkais esame pasiruošę (jau susimaketavę, sutarę su leidyklom, kurios gali daryti reljefines knygeles ir spausti brailio raštu) padovanoti vaikams bent 10- 15 knygelių. Bendra išleistų knygelių suma išeis apie 4500Lt. Kviečiu tuos, kurie nori ir gali, prisidėti prie mūsų iniciatyvos morališkai ir finansiškai. Jeigu kiltų daugiau klausimų, mano telefono numeris yra 867818978, el. paštas: jurge@antigalerija.lt Aš atstovauju VŠĮ “Netikėta“. Jei darysite pavedimą, mūsų įmonės nr. 302560812 “Swedbank sąskaita LT107300010124676692 Ačiū visiems. Jurgė – mūsų Gustės pusseserė, pabandysiu sužinoti, kaip šis geras ketinimas virsta “kūnu“ šiuo metu ir pranešiu visiems vėliau, bet man toks geras ir švietėjiškas darbas atrodo labai vertas mugės, ką manot?

Ir ką manot apie kitus pasiūlymus? Vis dar galima siūlyti.

Beje, man ir pačiai šiemet reikės pagalbos. Administracines. Matot, turiu laaaabai uolų “pagalbininką“, jam dabar 5 mėn. ir jis baisingai nemėgsta miegoti, todėl KOKONO pašto tikrinimas, dalyvių registracija, bendravimas ir reguliarios priešmuginės “transliacijos“ internete su vaizdais ir tekstais man gali tapti tikru iššūkiu, juk viskas turi vykti sklandžiai ir laiku. Kaip ir praeitais metais, jokio mugės biudžeto nėra ir nebus (tokia ir idėja), nieko neišleidžiama organizavimui, sąnaudos – tik mūsų visų laikas ir geri norai. Gal yra savanorių? Dalijamės tą labai mielą ir tikrai kalėdiškai pakilią naštą, gal darom kelių tinklaraščių “susivienijimą“?

Taigi, labai laukiu rydienos ryto, eisiu skaityti krūvos komentarų, a’ne? 😉

Foto: Šarūnės (kieno gi dar… ;))

Ką čia bekalbėt, manau, reikia ragauti.

Lauros keksiukus su su karamelės įdaru ir labai labai kalėdinius – su džiovintais vaisiais, mirkytais brendyje. Eee… niam niammm… 🙂

Ne, ne, dėžutė nevalgoma!! Ji tik pakuotė, bet užtai koookia….

****

Giedrės ir Co “kepyklėlės“ asortimentas (viskas, daugiau nebesiųskit nieko – arba suėsiu ekraną, arba išeisiu bankrotan bedėliodama mintyse: šito noriu, šitą pirksiu…)

Atkreipkit dėmesį į datą kampe. Taip tai – šios nakties darbas. Šššššviežia 😉

P.S. beje, tai dar ne paskutinis įrašas. Dar bus EPILOGAS… Pavakary.

Chi, aš ištvermingesnė už TEO internetą  🙂 – užsilenkė šiandien pusdieniukui pailsėti. Pailsėjo, o dabar dar turi keletą vaizdų ir tekstų:

Prekės pavadinimas



Vitaminai
• Rankų darbas.
• Unikalūs, vienetiniai, išskirtinio dizaino modeliai.
• Patogumas, nevaržantys judesių rūbeliai, avalynė.
Konservantai
Mažas dydis, skirta tik vaikams.
Fizinės savybės
• Natūralūs, ekologiški arba specialiai vaikams skirti siūlai.
• Natūrali vilna.
Naudojimas
kasdien, švenčių proga ir visada, kada norima gražiai atrodyti.
Galiojimo laikas
vaikystė – batukai iki 1 m., rūbeliai iki 3 m.
Skanaus! ;),

Inga iš “Tactus vitea“

Ir pridėjo keletą paveikslėlių “vitamininių“:

Na, aš atrinkau žalius, bet yra ir raudonų, rožinių, baltų… “vitaminų“. Prie jų bus dar visiškai fantastinių kvapių dalykų. Natūralių. Skirtų žmonėms, kurie… dar negimė!!

****

Kita “opera“. Ir čia “orkestras“  (che, che, spėkit, miesčionys, kas tai? jei neatspėsit, kailį iškaršiu ;))

Vilnos karšimo mašinaaa!!

Nuotraukas atsiuntė Donatas, o visa tikrame ūkyje sušilusi kompanija vadinasi –

Iš lietuviškų avinų vilnų ta baisinga mašina karšia visokį gėrį, su kuriuo nebus baisios jokios pūgos, Sibiro žiaurumo speigai ar pirties karštis. Žodžiu, neperkais ir nenušals nei ausys…

…nei nagai,

…nei ragai 😉

Turbūt ir šeštadienio mugėje šiltas “bardakėlis“ atrodys panašiai taip: vilnoniai patalai ir patalėliai, velti švarkai, šlepetės, šalikai…

****

Dovilės “Nykštukų spąstai“ (čia mano pavadinimas kažkokiam nerealaus trapaus grožio daiktui) yra siuvinėta, rankomis ir širdimi išdabinta kabyklėlė saldainiams ir svarbiems norams (adresuotiems nykštukams ir fėjoms ;)).

Labai knieti pamatyti ir pačiupinėti viską gyvai!

****

Tai Kūčios bus laisvos? Jau nuspręsta – dirbti nereikės. Ką gi, atidirbkim šeštadienį prieš tai, o paskui pasipuoškim eglutę ir… kalėdokim ;). O kuo puošim?

Močiutės guzikais.

Gerais ketinimais ir pažadais (beje, tas vilnonis kamuoliukas – adatinė!)

Vaikystės prisiminimas ir širdies troškimais.

Jei tokie pasiūlymai jums priimtini, ieškokite MUGĖJE “Kitokių amatų“. Labai tikiuosi, jų neužpustys sodyboje…

****

Pabaigai – dar sauja “vitaminų“. Šito grožio technologija lyg ir netinka į kompaniją jau aprašytiems darbams, bet nuotaika ir spalvos man pasirodė kažkuo artimos. Marija žadėjo visa tai užnešti į mugę, lauksiu. Nekantriai…

Kažkas sakė, deimantai… O gal nebūtinai?

Rožė – labai tinkamas vardas juvelyrei (čia mano nuomonė, bet negi kas ginčysis? ;)), o jos darbai – labai tinkami save mylinčiom mergaitėm. Arba mergaites įsimylėjusiems berniukams. Aš pažįstu porų, susižadėjusių per Kalėdas (Holivudas tokių pažįsta dar daugiau), toks metas… Žvakės, vynas, kvepia cinamonu, namais, šiluma ir sniegu… Romantika, sentimentai, bučiniai, dovanojami žiedai:

Perlai…

Gintarai (?)…

Ech… Aš savo troškimų sąrašą Kalėdų “Seniui“ jau įteikiau. Iki pamačiau Rožės darbus. Hmmm, turbūt teks pakoreguot…

Na, gerai, gal vis tik lėlės geriausiai tinka mergaitėms? Juk tooookia dovanų klasika.

Sigitos lėlės – Draugės, saugančios paslaptis, interjero puošmena, tylus talismanas, tiesiog, prabangi dovana.

Raudonplaukė dama su gėle

Žaliaakė Mergytė

Vėjavaikė Monika

O dar esama tokių lėlių, segamų:

Tokių draugių, kokias MUGĖJE turės lietuviškų prekių gerbėjai –  “Medinio arkliuko“ kompanija, vaikystėje turėjome ne viena:

“Medinis arkliukas“ bus dėmesingas ir berniukams 😉

Raminta siunčia linkėjimus… vyrams (gal vis tik jie geriausi mergaičių draugai?). Čia sidabrinės – stiklinės sąsagos “Vinetu“

…ir daug kam tinkantis stiklo pakabutis “Galaktika“

Tai tikiuosi supratote, kad MUGĖJ visokių draugų ir “draugių“ bus ;)…

“Tapu tapu, tapu tapu, eina meškinas be batų, jis keliauja pas tave, neša bučkį už mane.“

Negali būti, kad šito kvailoko eilėraščio viena TV reklama dar neįkalė makaulėn? O jei ne, tai mugėje meškinautojų kampelyje padeklamuokit mirtinai žinomą gabalą apie gauruotą mešką po skarota egle. Kas už tai? Ogi.. nieko :), tiesiog pralinksminsit meškius ir jų autores. Pvz. šių fainuolių “mamą“ Rasą.

Gerai, pasiduodu, kai paklausiau, kas iš jos dirbtuvių gyventojų atrėplios į mugę, ji stropiai surašė:

Cappuccino, Pjero, Adomas, Sofi, Arčis, Wilhelmas ir Wilhelmina

Chi, kas čia neaišku? Tikrai… Pabandykit atspėk, kas yra kas, aš net rinkdama iš Rasos tinklaraščio meškius su vardais ir pasais, pasimečiau kapitaliai…

Atsakymai – Rasos jaukiam kampely. Tikiu, jums seksis geriau.

Su pačia Rasa ir jos meškinais susipažinau pernykštėj mugėj ir ta pažintis labai “prilipo“. Bet prisipažinsiu, kai sužinojau, kad visus savo pasiūtus meškius meškinautojos vadina vardais ir tą daro labai rimtai, man tuoj pat panižo liežuvis švelniai pasišaipyt :P. Per metus susivokiau, kam tie vardai (skambūs, išskirtiniai) reikalingi  – kai per metus jų pasiuvi kelias dešimtis, jau nebegali skirstyti: “tas, su mėlynom kelnėm; ana, ilgom blakstienom…“. Reikia tapatybės.

Ir turi. Net pasus ir transportinius namus.

Be Rasos mugėje dar bus Indrė iš “Smagaus laiko“ ir Ieva iš “Vaje-vaje-atelje“. Indrė turės 5 vaikams žaisti skirtus meškiukus ir gerą saują jau “firminių“ veltinukų, Ieva pažadėjo kažką panašaus, tik neskaičiavo vienetais ir vardais nevardino. Ir gerai. Turi gi būti nors kiek paslapties, a’ne? 😉

p.s. jau radau FB Indrės meškų portretus. Gėrėkitės ir laižykit ekraną:

Viskas. Labanaktis! Dar turiu vieną meškutinį darbą, bet nebeturiu jėgų. Gal ryt…

Snigo jau ketvirtą dieną, kelininkai ir kiemsargiai nebuvo pasiruošę nei sniegui, nei ledui, nei žiemai apskritai. Jie tik bambėjo ir  bejėgiškai skėsčiojo rankomis. Draugelio kiemas taip pat skendo pusnyse. Draugelis nuo pat ryto vargo bandydamas atkasti savo mėgstamą suoliuką. Tai kaimynai jį Draugeliu vadino, nors niekas iš tiesų su juo nedraugavo. Net nekalbėjo. Tik apkalbėjo: “o, koks plikas! o, koks pilkas! o, koks tylenis…“. Negalima sakyti, kad Draugeliui labai rūpėjo, ką apie jį kalba kaimynai, bet draugų jis buvo labai labai pasiilgęs. Kalbėti nebuvo pratęs, bet užtai labai daug galvodavo, viską girdėdavo, tiek gražaus pastebėdavo. „Draugui parodyčiau kur ant mano suoliuko vasarą tupi boružės. Dar pavaišinčiau vakar virtais spanguoliniais ledinukais, juos labai skanu pabarstyti šviežiu sniegu, niekas tokio recepto nežino, nes…. juk niekas ir nesidomėjo tuo…“. Tikra tiesa, kaimynai neklausė nei ledinukų, nei varškinių debesėlių recepto, net neklausė ar reikia pagalbos kieme taką kasant. Jie tik skambinėjo visokioms valdiškoms įstaigoms ir reikalavo, kad kuo greičiau sniegą kas nors kur nors išvežtų. Bet valdiškos įstaigos buvo tvirtai įsitikinusios, kad sniegas nutirps ir pats. Pavasariop. Sunku čia ginčytis…

O štai sniegą kasti nėra sunku, net smagu: galima išsirausti visokių tunelių, pristatyti pilių ir taip pamiršti, kam tą takelį kasei ;). Ir dar galima ramiai apie viską pagalvoti, kol kastuvu mojuoti. Tik šiandien dangus sunkus, pilkas, sniegas lyg švininis, o mintys baisiai susivėlę. Draugelis tada ėmė svajoti. Svajoti apie šventes per televizorių, apie tulpes ir bijūnus palangėj, ir apie draugus. Tikrus. Tik iš kur jie galėtų imtis? Negi iš dangaus nukristi?

Ogi… ėmė ir nukrito. „Na, nežinia, ar tikrai tikras draugas, gal kiek susivėlęs toks (o gal tokia?), labai jau mažas…“ – pradėjo kabinėtis Draugelis. „Cit!!“ – sudraudė susigėdęs pats save, – „Nebūk toks apkalbus, nes kaimynu pavirsi!“. Tada nubėgo namo užkaisti morkų kavos. O grįžęs kieman, nubraukė sniegą nuo ką tik atkasto suolelio, mostu pasiūlė tam mažam veltinukui atsisėsti, o pats prisiminė seną kaip tas sniegas tiesą: „Tik su tikru draugu gali sėdėti ant pasaulio krašto ir… tylėti“.

Ir Draugelis prisėdo. Tylom.

****

Gal pažinot? Taip, čia Rūtos Elzės draugeliai, tik ji tokius ir “lipdo“ ;). Bus mugėje pati, galėsit paklausti, iš kur tokie, iš kokio dangaus nukrenta… Taip pat bus jos meškiai, gvardija veltų kitokių “draugelių“ ir dar šio bei to.

O dabar:

DĖMESIO! ATTENTION!  ACHTUNG!

Šie draugeliai ant suoliuko yra parduodami jau nuo šiandien. Su pasaka, dėže ir gera žinia: visi pinigai gauti už šį duetą bus skirti “Vilties“ ugdymo centrui, vienam iš jau dabar mokyklos lentoje surašytų “punktų“ tema: “Įsigytume, jei turėtume pinigų“…

Na, pagaliau…  Papuošalų tęsinys.

Pradėsiu nuo šilkinių. Gal, kad pati neturiu tiek kantrybės (negalėčiau net šilko ant rėmo užtempti…), gal kad šiemet mugėj nieko panašaus nebus (nebent kas nustebintų), o gal, kad švente ar vasara viskas čia alsuoja, Simonos raštai mane pakerėjo.

Drugiai plaukuose

Gėlės atlapuose

ir Isadoros Duncan vertas šalikas besiplaikstantis vėjyje…

****

Jelenos akmenukai apie rudenį,…

…nukritusius lapus,

…pirmąjį sniegą ir gyvatvorės uogas…

…ir Kalėdų ledą…

****

Kamilės dekupažinis duetas:

****

Normantės – Akmenaitės subtili tikrų akmenų magija:

Tai ne tik puošia, tai keičia Jus ir pasaulį aplink Jus 😉

****

Ir pabaigai Elvyros gintarai – mugės naujiena ir vienintelė tokia lietuviška klasika:

Čia tik mažyyytė dalis visko, tik žvilgsnis pro rakto skylutę, visą grožį ir gėrį rasite gruodžio 11 d. “Vilties“ ugdymo centre. Jau po savaitės…

Pamenat vieną iš mano 100 ir 1 pažadų? Papasakoti, kokį siuntinį iš toli gavau? Vykdau pažadus, nors dalį jų…

Tai iliustratorės Kristinos “Krizės“ Sabaitės dovanos iš jau turbūt nelabai saulėtos Ispanijos (ačiū, Die, kad jau ne pas mus vienus nebe vasara ;)). Pernai mugėje gal kai kam pavyko sumedžioti jos atvirukų ir kitokių popierinių dovanikių? Šiemet, va, ką radau išpieštame briedžiais voke (aaa…čia ne viskas, kai kas liko už kadro, iki MUGĖS…):

(Lipdukas – banderolė buvo per gražus draskyti, bet nebesulaukiau fotoaparato – atkrapščiau. Paskui vėl užlipinau… :P)

Kas čia??

Tai – laaaaabai originalūs, “iliustratoriški“, rankų darbo papuošalai. Ateikit gruodžio 11d., išpakuosim kartu. Ir pasimatuosim.

Kitas siuntinys iš arčiau. Iš Šiaulių. Čia irgi tik dalis, šį kartą – odinė.

Renės Banaitienės – Šiauliuose žinomos odininkės – natūralios odos kosmetinė ar mini rankinė. Tapyta akrilu.

O čia tooooks iiiilgas “gyvatiškas“ daiktas. Neatspėsit, kam skirtas 😉

Ogi, … virbalams laikyti!! Nesimėto po vieną stalčiuje, nedingsta, kai prireikia – ideali dovana mezgėjoms – idealios tvarkos mėgėjoms. Yra tik viena, bet “juodai“ graži 🙂

****

O apie Ramunės kiškius šioj temoj tiesiog negalėjau neparašyti, kai gavau tokį kelioninį laiškelį:

“Na, kaipgi be zuikio raudonais apdarais, jis – šios zuikių šutvės vadeiva.

Pradžioj įsikraustė į lagaminą pats (kovinėj parengty – pasiruošęs kelionei…),

kadangi vienas lauke ne karys- susikvietė, susitempė po truputėlį paskui save viską ką rado pakeliui…

Ech, lagaminas per mažas, teks ieškot dar vieno, gal didesnio?…“

Tai jau turbūt, kad bus ankštas tas lagaminas, juk ir kelionė tolima – per pusnis iš pačių Prienų. Jau turbūt aišku, kad atkeliaus ne tik zuikiai, einu virti morkų kavos visai šutvei…

 

Jau seniausiai pradėtas ir vis atidėtas įrašas. Bandau pavyti laiką: iki mugės liko 2 savaitės, mano e-paštas vis dar užgrūstas besiregistruojančių dalyvių vardų ir jų darbų vaizdų – džiugu! – tik aš grūdu juos į tą savo “sandėliuką“ ir vis skaitau naujus laiškelius, vis naujus ir naujus, ir naujus… Ir vien aktyvių dalyvių (t.y. asmeniškai dalyvausiančių) yra jau gerokai daugiau nei 40. O dar bus žavių mugei dovanotų kūrinių iš visur, nuo Ispanijos, Anglijos iki Utenos ir vienkiemio už Šiaulių. Ooooch, gėris…

Dabar devizas – mažiau kalbų, daugiau vaizdų:).

Pristatau Monikos ir Co dirbtuvių užkulisius. Pripažinkit, labai smagu žiūrėti per petį, kai kas nors pradeda piešt ir ant tuščio lapo ryškėja kažkas, ko dar neatpažįsti. Arba kai minko molį ir net “niežti“, kaip smalsu sužinot į ką tas molio šmotas pavirs.

Čia jau džiūna…

…  ir rikiuojasi visa gvardija.

O tai turėtų būti segama į atlapus (arba kitur…).

Hm, beveik kamėjos…

…ir beveik vilko dantų karoliai (auskarai) 😉

Papuošalai skirtingiems “paukščiams“.

Irrrr…. “sunkioji artilerija“!! Indų vaizdų turiu ir daugiau, bet ateikit į Mugę ir patys pamatysit: nuo “ archeologinių iškasenų“ iki optinio meno pavyzdžių ant kavos padėkliukų…

…ir servizų (nors šis, gal koks spec. užsakymas, tiesiog troškau parodyti autorių galimybių skalę, ar pavyko? ;))

Kas dar bus iš keramikų? Skubu su džiugesiu pranešti – jau pažįstama Svirplelė!! Ką čia daug bekalbėt? Rezervuojam stalą sutvėrimams 😉

Ir laukiam visų, kas ieško originalių dovanų!

Ryt-poryt meteorologai žada sniegą ir šaltį, t.y. žiemą, prekybos centrai spindi naujais brangiais žaislais, spyyygina senas kalėdines daineles – vadinasi, jau galima legaliai kliedėti šventėm. O čia dar Kristina atsiuntė, va, tokį skanumą:

ir nedrąsiai parašė, kad jos (cituoju) – trys sesės-kepėjėlės ir nuostabūs pagalbininkai elfai, kurie neleidžia liūdėti kai liūdna, tingėti kai tingisi – joks UAB’as,  kad neturi jokių patentų, leidimų ir pažymų. Paklausė, ar mes priimsiame jas į MUGĘ ir man pasidarė… l. smagu. Tai ir ačiū, Die, kad ne UAB’as, ir gerai, kad privati iniciatyva ir asmeninė atsakomybė už savo darbus, žodžius, norus ir… kepinius, vėl atsigauna ant Lietuvos!! Man smagu būdavo nulėkti kaime pas kaimynę Janiną, kai ji kepdavo kokius 9 tortus su cukrinėm gulbėm žele baloj (eee… ežere ;)) kažkieno vestuvių baliui. Tykodavau kokio nepavykusio, apykreivio, išbrokuoto gulbės kaklo ar sutrupėjusio torto blyno. Jos meilė romo esencijai dabar turbūt nudobtų bet kurį subtilų skonio žinovą, bet kam rūpėjo tada? Kaimynai ir aplinkinių kaimų veseliotojai būriais plūsdavo firminių Janės tortų. Kvepėdavo tas romas…

Oi, čia visiškai lyrinis nukrypimas, o romo esencija nieko bendra neturi su meduoliniais namais…

Laura irgi keps. Kažką panašaus, tik žiemiškesnio:

Ir ji klausė to, kas nedavė ramybės visoms “virtuvės fėjoms“ susiruošusioms pradžiuginti MUGĘ: o kaip leidimai, o kaip veterinarinė tarnyba? Iš visos širdies ir su protu (be žalių kiaušinių, mėsos, šv. plaktos gietinėlės ar kokių kitų greitai gendančių, šaldytuvo reikalaujančių rizikingų produktų, aišku, be “chemijos“) iškepti ar išvirti saldumynai tikrai neužklius jokiai tarnybai, nes:

  • prekiaujama bus labai mažoje, uždaroje erdvėje, ne lauke
  • maistas bus uždengtas ar supakuotas
  • MUGĖ labdaringa, t.y. ne pasipelnymo siekiama, mugiautojus šiuo atveju prekybininkais sunku pavadinti.

Taip buvo paaiškinta Vilniaus regioninei maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui ir jis patikino, kad suprantąs tokių renginių specifiką, dėl saujos meduolių iškeptų savoj virtuvėj niekas jokių leidimų nereikalaus… VALIO! Bėgam imbierinių sausainių kepti ir durų puošti. “Ką? Jau?“  – “O ką? Jei, va, taip, tai jau galima“:

Rasa veria papuošalus, kepa duoną ir puošia eglutes jau dabar. Smagu? Smagu!

O mums smagu, kad ji vienintelė (kol kas) MUGĖS floristė. Smagu, ne kad vienintelė, smagu, kad žmonės išradingi ir MUGĖ bus marga ir graži…

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com