You are currently browsing the tag archive for the ‘Kalėdos’ tag.

Taip, dar yra MUGĖS atspindžių ir puikių kalėdinių dovanų.Turbūt vis pildysiu šį įrašą, nes kol susigrabaliosiu visas foto, gal jau kai kas ir namus iš šių grožybių ras.

Šiandien – žaislai. Fantastiški…

Pirma (nes geltona, ir dar kitų metų simbolis ;)) – Inos Zuikė Gintarytė (turbūt tiktų ir suaugusioms gintarėms, kur nors mielai ant sofos atkaltės pasėdėtų, arba galėtų būti meilės talismanas paveldimas iš kartos į kartą…). Apie ją ir jos gimimo intencijas ir subtilybes rasite Inos blog’e, aš tik ne “profams“ parašysiu, kad Zuikė G. pasiūta iš dirbtinio saulės ryškumo ir švelnumo kailiuko ir retro stiliaus gėlėtos medvilnės, yra visiškai saugi žaisti vaikams ir nevaikams (plastiko akys ir sąnariukai), turi ne-rea-liai gražų pasą, patvirtinantį jos kilmę, rankų darbo ir širdies šilumos “investiciją“. Sėdinčios Zuikės dydis su kaspinu apie 20 cm. Na, gražu….

O aušyš iiiilgoš iiilgoš 🙂

O ketinimai – angeliški…

Zuikė Gintarė (atkreipkite dėmesį į jos kaspino brangakmenius) reziduoja puošniame dovaniniame maišelyje ir dar turi mielą prie kailiuko derančią rankų darbo atvirutę voke (Julijos) – galima užrašyti šventinį linkėjimą.

****

Kitą be galo žavų žaislą – lėlę Beatą (eee… gal ne Nicholson;)) atsiuntė iš paties Londono!!

Mia minkšto popieriaus prigrūstoje dėžėje dar paslėpė ir 3 juokingus ežiukus, kalną sausainių be gliuteno ir šiltų linkėjimų. Viską Kalėdų senio briedžiai kažkokiu nesuvokiamai greitu būdu sugebėjo per pūgą pristatyti iki mugės dienos.

Beata aprengta dar ir veltinio paltuku bei šaliku (žinia, žiema, šalta…), jos ūgis apie 35 cm, lanksčios rankos ir liaunos kojos, vėją ir kitokį nepalankų orą puikiai atlaikanti klasikinė vilnonė šukuosena ir medvilninė “oda“. Chi, turėtumėte pamatyti suknelės sagutę nugaroje – mane papirko :). Lėlė pradžiugintų mielą, švelnią megytę. Be to, Beata bus supakuota kaip dovana ir į naujuosius namus atvyktų su saldžia angliška dovanike.

Čia MUGEI dovanoti kūriniai, todėl, ką pirkti už pinigus, gautus pardavus, spręsiu ne aš – bus smagu dar “šmotelį“ gėrio perduoti “Vilties ugd. centrui. Beje, jie (tėveliai ir pedagogai) jau sutarė, kam skirs lėšas, sudovanotas per mugę: beveik 1/3 skirs spec. indams ir stalo įrankiams, 1/6 – mokomiesiems ir ergoterapiniams žaislams, dar dalį – vilnoniams pledams (centre gan daug nevaikštančių ar net nesėdinčių vaikų), o dar kažkokią dalelę sugebėjo atidėti “juodai dienai“ – palikti sąskaitoje. Aš tikiuosi, kad jokių juodų dienų ten nebus…

Rašykit komentaruose arba kokonas.blog@gmail.com (jei greit nesureaguosiu -rėėėėkit garsiai :))

Dar vis be žodžių… Kol kas tik vaizdai. Ir tai tik dalis.

Čia Šarūnės užfiksuota pati mugės pradžia:

meškių sutūpimo vieta

Sesučių meduoliai ir kojinės – klaaaasika 😉

nerealaus skonio…

pasiruošimas su trenksmais…

jau ramiai prigulė ir…

…laukia

Lauros keksiukų “kioskelis“ – išsiterliojusių laimingų vaikų “bazė“ 🙂

Tai, ką dar turiu, bet jau nebetelpa (be galio ačiū Justinai ir Ramunei (jos Tildos zuikiai pozavo tik jai ;)) – http://picasaweb.google.com/kokonas.blog/ViltiesMuge#

O čia rašo apie Vilties mugę.

Chi, aš ištvermingesnė už TEO internetą  🙂 – užsilenkė šiandien pusdieniukui pailsėti. Pailsėjo, o dabar dar turi keletą vaizdų ir tekstų:

Prekės pavadinimas



Vitaminai
• Rankų darbas.
• Unikalūs, vienetiniai, išskirtinio dizaino modeliai.
• Patogumas, nevaržantys judesių rūbeliai, avalynė.
Konservantai
Mažas dydis, skirta tik vaikams.
Fizinės savybės
• Natūralūs, ekologiški arba specialiai vaikams skirti siūlai.
• Natūrali vilna.
Naudojimas
kasdien, švenčių proga ir visada, kada norima gražiai atrodyti.
Galiojimo laikas
vaikystė – batukai iki 1 m., rūbeliai iki 3 m.
Skanaus! ;),

Inga iš “Tactus vitea“

Ir pridėjo keletą paveikslėlių “vitamininių“:

Na, aš atrinkau žalius, bet yra ir raudonų, rožinių, baltų… “vitaminų“. Prie jų bus dar visiškai fantastinių kvapių dalykų. Natūralių. Skirtų žmonėms, kurie… dar negimė!!

****

Kita “opera“. Ir čia “orkestras“  (che, che, spėkit, miesčionys, kas tai? jei neatspėsit, kailį iškaršiu ;))

Vilnos karšimo mašinaaa!!

Nuotraukas atsiuntė Donatas, o visa tikrame ūkyje sušilusi kompanija vadinasi –

Iš lietuviškų avinų vilnų ta baisinga mašina karšia visokį gėrį, su kuriuo nebus baisios jokios pūgos, Sibiro žiaurumo speigai ar pirties karštis. Žodžiu, neperkais ir nenušals nei ausys…

…nei nagai,

…nei ragai 😉

Turbūt ir šeštadienio mugėje šiltas “bardakėlis“ atrodys panašiai taip: vilnoniai patalai ir patalėliai, velti švarkai, šlepetės, šalikai…

****

Dovilės “Nykštukų spąstai“ (čia mano pavadinimas kažkokiam nerealaus trapaus grožio daiktui) yra siuvinėta, rankomis ir širdimi išdabinta kabyklėlė saldainiams ir svarbiems norams (adresuotiems nykštukams ir fėjoms ;)).

Labai knieti pamatyti ir pačiupinėti viską gyvai!

****

Tai Kūčios bus laisvos? Jau nuspręsta – dirbti nereikės. Ką gi, atidirbkim šeštadienį prieš tai, o paskui pasipuoškim eglutę ir… kalėdokim ;). O kuo puošim?

Močiutės guzikais.

Gerais ketinimais ir pažadais (beje, tas vilnonis kamuoliukas – adatinė!)

Vaikystės prisiminimas ir širdies troškimais.

Jei tokie pasiūlymai jums priimtini, ieškokite MUGĖJE “Kitokių amatų“. Labai tikiuosi, jų neužpustys sodyboje…

****

Pabaigai – dar sauja “vitaminų“. Šito grožio technologija lyg ir netinka į kompaniją jau aprašytiems darbams, bet nuotaika ir spalvos man pasirodė kažkuo artimos. Marija žadėjo visa tai užnešti į mugę, lauksiu. Nekantriai…

“Tapu tapu, tapu tapu, eina meškinas be batų, jis keliauja pas tave, neša bučkį už mane.“

Negali būti, kad šito kvailoko eilėraščio viena TV reklama dar neįkalė makaulėn? O jei ne, tai mugėje meškinautojų kampelyje padeklamuokit mirtinai žinomą gabalą apie gauruotą mešką po skarota egle. Kas už tai? Ogi.. nieko :), tiesiog pralinksminsit meškius ir jų autores. Pvz. šių fainuolių “mamą“ Rasą.

Gerai, pasiduodu, kai paklausiau, kas iš jos dirbtuvių gyventojų atrėplios į mugę, ji stropiai surašė:

Cappuccino, Pjero, Adomas, Sofi, Arčis, Wilhelmas ir Wilhelmina

Chi, kas čia neaišku? Tikrai… Pabandykit atspėk, kas yra kas, aš net rinkdama iš Rasos tinklaraščio meškius su vardais ir pasais, pasimečiau kapitaliai…

Atsakymai – Rasos jaukiam kampely. Tikiu, jums seksis geriau.

Su pačia Rasa ir jos meškinais susipažinau pernykštėj mugėj ir ta pažintis labai “prilipo“. Bet prisipažinsiu, kai sužinojau, kad visus savo pasiūtus meškius meškinautojos vadina vardais ir tą daro labai rimtai, man tuoj pat panižo liežuvis švelniai pasišaipyt :P. Per metus susivokiau, kam tie vardai (skambūs, išskirtiniai) reikalingi  – kai per metus jų pasiuvi kelias dešimtis, jau nebegali skirstyti: “tas, su mėlynom kelnėm; ana, ilgom blakstienom…“. Reikia tapatybės.

Ir turi. Net pasus ir transportinius namus.

Be Rasos mugėje dar bus Indrė iš “Smagaus laiko“ ir Ieva iš “Vaje-vaje-atelje“. Indrė turės 5 vaikams žaisti skirtus meškiukus ir gerą saują jau “firminių“ veltinukų, Ieva pažadėjo kažką panašaus, tik neskaičiavo vienetais ir vardais nevardino. Ir gerai. Turi gi būti nors kiek paslapties, a’ne? 😉

p.s. jau radau FB Indrės meškų portretus. Gėrėkitės ir laižykit ekraną:

Viskas. Labanaktis! Dar turiu vieną meškutinį darbą, bet nebeturiu jėgų. Gal ryt…

Snigo jau ketvirtą dieną, kelininkai ir kiemsargiai nebuvo pasiruošę nei sniegui, nei ledui, nei žiemai apskritai. Jie tik bambėjo ir  bejėgiškai skėsčiojo rankomis. Draugelio kiemas taip pat skendo pusnyse. Draugelis nuo pat ryto vargo bandydamas atkasti savo mėgstamą suoliuką. Tai kaimynai jį Draugeliu vadino, nors niekas iš tiesų su juo nedraugavo. Net nekalbėjo. Tik apkalbėjo: “o, koks plikas! o, koks pilkas! o, koks tylenis…“. Negalima sakyti, kad Draugeliui labai rūpėjo, ką apie jį kalba kaimynai, bet draugų jis buvo labai labai pasiilgęs. Kalbėti nebuvo pratęs, bet užtai labai daug galvodavo, viską girdėdavo, tiek gražaus pastebėdavo. „Draugui parodyčiau kur ant mano suoliuko vasarą tupi boružės. Dar pavaišinčiau vakar virtais spanguoliniais ledinukais, juos labai skanu pabarstyti šviežiu sniegu, niekas tokio recepto nežino, nes…. juk niekas ir nesidomėjo tuo…“. Tikra tiesa, kaimynai neklausė nei ledinukų, nei varškinių debesėlių recepto, net neklausė ar reikia pagalbos kieme taką kasant. Jie tik skambinėjo visokioms valdiškoms įstaigoms ir reikalavo, kad kuo greičiau sniegą kas nors kur nors išvežtų. Bet valdiškos įstaigos buvo tvirtai įsitikinusios, kad sniegas nutirps ir pats. Pavasariop. Sunku čia ginčytis…

O štai sniegą kasti nėra sunku, net smagu: galima išsirausti visokių tunelių, pristatyti pilių ir taip pamiršti, kam tą takelį kasei ;). Ir dar galima ramiai apie viską pagalvoti, kol kastuvu mojuoti. Tik šiandien dangus sunkus, pilkas, sniegas lyg švininis, o mintys baisiai susivėlę. Draugelis tada ėmė svajoti. Svajoti apie šventes per televizorių, apie tulpes ir bijūnus palangėj, ir apie draugus. Tikrus. Tik iš kur jie galėtų imtis? Negi iš dangaus nukristi?

Ogi… ėmė ir nukrito. „Na, nežinia, ar tikrai tikras draugas, gal kiek susivėlęs toks (o gal tokia?), labai jau mažas…“ – pradėjo kabinėtis Draugelis. „Cit!!“ – sudraudė susigėdęs pats save, – „Nebūk toks apkalbus, nes kaimynu pavirsi!“. Tada nubėgo namo užkaisti morkų kavos. O grįžęs kieman, nubraukė sniegą nuo ką tik atkasto suolelio, mostu pasiūlė tam mažam veltinukui atsisėsti, o pats prisiminė seną kaip tas sniegas tiesą: „Tik su tikru draugu gali sėdėti ant pasaulio krašto ir… tylėti“.

Ir Draugelis prisėdo. Tylom.

****

Gal pažinot? Taip, čia Rūtos Elzės draugeliai, tik ji tokius ir “lipdo“ ;). Bus mugėje pati, galėsit paklausti, iš kur tokie, iš kokio dangaus nukrenta… Taip pat bus jos meškiai, gvardija veltų kitokių “draugelių“ ir dar šio bei to.

O dabar:

DĖMESIO! ATTENTION!  ACHTUNG!

Šie draugeliai ant suoliuko yra parduodami jau nuo šiandien. Su pasaka, dėže ir gera žinia: visi pinigai gauti už šį duetą bus skirti “Vilties“ ugdymo centrui, vienam iš jau dabar mokyklos lentoje surašytų “punktų“ tema: “Įsigytume, jei turėtume pinigų“…

Pamenat vieną iš mano 100 ir 1 pažadų? Papasakoti, kokį siuntinį iš toli gavau? Vykdau pažadus, nors dalį jų…

Tai iliustratorės Kristinos “Krizės“ Sabaitės dovanos iš jau turbūt nelabai saulėtos Ispanijos (ačiū, Die, kad jau ne pas mus vienus nebe vasara ;)). Pernai mugėje gal kai kam pavyko sumedžioti jos atvirukų ir kitokių popierinių dovanikių? Šiemet, va, ką radau išpieštame briedžiais voke (aaa…čia ne viskas, kai kas liko už kadro, iki MUGĖS…):

(Lipdukas – banderolė buvo per gražus draskyti, bet nebesulaukiau fotoaparato – atkrapščiau. Paskui vėl užlipinau… :P)

Kas čia??

Tai – laaaaabai originalūs, “iliustratoriški“, rankų darbo papuošalai. Ateikit gruodžio 11d., išpakuosim kartu. Ir pasimatuosim.

Kitas siuntinys iš arčiau. Iš Šiaulių. Čia irgi tik dalis, šį kartą – odinė.

Renės Banaitienės – Šiauliuose žinomos odininkės – natūralios odos kosmetinė ar mini rankinė. Tapyta akrilu.

O čia tooooks iiiilgas “gyvatiškas“ daiktas. Neatspėsit, kam skirtas 😉

Ogi, … virbalams laikyti!! Nesimėto po vieną stalčiuje, nedingsta, kai prireikia – ideali dovana mezgėjoms – idealios tvarkos mėgėjoms. Yra tik viena, bet “juodai“ graži 🙂

****

O apie Ramunės kiškius šioj temoj tiesiog negalėjau neparašyti, kai gavau tokį kelioninį laiškelį:

“Na, kaipgi be zuikio raudonais apdarais, jis – šios zuikių šutvės vadeiva.

Pradžioj įsikraustė į lagaminą pats (kovinėj parengty – pasiruošęs kelionei…),

kadangi vienas lauke ne karys- susikvietė, susitempė po truputėlį paskui save viską ką rado pakeliui…

Ech, lagaminas per mažas, teks ieškot dar vieno, gal didesnio?…“

Tai jau turbūt, kad bus ankštas tas lagaminas, juk ir kelionė tolima – per pusnis iš pačių Prienų. Jau turbūt aišku, kad atkeliaus ne tik zuikiai, einu virti morkų kavos visai šutvei…

 

Ne, nesu beraštė, tikrai taip – “y“ 😉

Prieš gerus metus užsimušdama ieškojau vyriškos dovanos. Ir tada toptelėjo: o kodėl nepakeitus vyro “nivėjų“ ir “old spaisų“ kuo nors natūralesniu, kuo nors ne tokiu aitriu? Aha… Pabandykit: arba brangu be galo be krašto, arba visai ir nenatūralu… Tada paprašiau marmozelės Vilmos, kad man ką sumaišytų. Ji nusijuokė, kad maišyti reiktų ne man, o tam, kuris barzdą tuo mišiniu šlakstys – jam turi patikti. Kadangi turėjo būti siurprizas, tai tiko / patiko ir mano parinkta pačiulių kompozicija, bet dabar jau yra vyrams ir pačių VYRŲ išsirinktas kvapas (levandų, ramunėlių ir imbierinės citrinžolės “trio“). Geriausiais įvertinimas mano tuo metu originaliai dovanai buvo tai, kad po gero pusmečio išsunkęs paskutinį lašą to “barzdos“ aliejaus, nenulėkė pirkti anų “nivėjų“ į artimiausią “IKI“. Dabar lentynėlėje stovi “Myster’is“. Chi, tai ką šiemet pakuot po eglute? Hm…

MUGĖJE Vilma pažadėjo labai įvairų vaizdą. Ir krūvas naujienų. Na, pabandom išsirinkti 😉

Gal kvepalą?

Ir JAM, ir JAI tinka šis:

Fužeras nr. 1

Mėgstantiems sunkius: žemės, medžių ir prieskonių aromatus. Tai saldžiai, karčiai šildantys kvepalai, kurie įžemina, apgaubia saugiu rūbu. Arabinis jazminaitis poroje su indišku kumynu kuria netikėtą dabartį, primena kažką patirto, bet neišgyvento. Jiems antrina kvapusis ajeras, ąžuolo kerpės, laukinis Provanso čiobrelis paskleidžia kompoziciją erdvėje. Intensyvus, prabangus, labai ilgai išliekantis aromatas.

Nauji, purškiami kvepalai su eteriniais aliejais skirti norintiems kvepėti ne tik sau, bet ir kitiems.

“OM”lengvas henos žiedų virpėjimas citrusų fone. “LABAI LABAI” darni dervos, citrusų ir rozmarinų kompozicija (tokie anksčiau buvo aliejiniai). “BORDO” kvepia prabanga, kurioje šafranas jungiasi su spygliuočiais ir balzaminiais tonais. “ŠERBETAS” juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą.

O gal kremą?

Iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų aliejų, sviestmedžio sviesto ir levandų, labdanum, citrinų eteriniai aliejų. Jau kvepia…

Arba lūpoms (spėju, galima ir valgyti ;))

Tikrai galima, žiū, kas parašyta: “Nepasotinamo aromato, turtingos sudėties balzamas. Kvepia šokoladu, kava ir gaivia pipirmėte.“

O čia praktiškoms “natūroms“:

Plaukų kaukė iš nerafinuotų ekologiškų kokosų, migdolų, simondsijų, avokadų aliejų su santalų, rozmarinų, levandų, pačiulių eteriniais aliejais.

Arba:

Saugus, natūralus dezodorantas su alūno milteliais naikina nemalonų prakaito kvapą.

Arba:

Makiažo valiklis. Ramunėlių, pelargonijų vandenys tausoja ir drėkina jautrią paakių odą, simondsijų aliejus ją maitina. Riebesnei odai tinkamas naudoti vietoje kremo. (Vadinasi, tiks ir ekonomiškiems “Kalėdų seniams ;))

Na, ir pabaigai pasiūlymas bijantiems, kad nepataikys išrinkti asmeninės kvapnios dovanos. Rinkitės mažiau asmenišką, bet nemažiau kvapnų variantą – patalpų gaiviklį. Be jokių chemijų.

Uh, išuostysim viską MUGĖJ 😉

“ŠERBETAS” – juodųjų serbentų pumpurai primena gėlėmis apipintą vasarą.

Jau seniausiai pradėtas ir vis atidėtas įrašas. Bandau pavyti laiką: iki mugės liko 2 savaitės, mano e-paštas vis dar užgrūstas besiregistruojančių dalyvių vardų ir jų darbų vaizdų – džiugu! – tik aš grūdu juos į tą savo “sandėliuką“ ir vis skaitau naujus laiškelius, vis naujus ir naujus, ir naujus… Ir vien aktyvių dalyvių (t.y. asmeniškai dalyvausiančių) yra jau gerokai daugiau nei 40. O dar bus žavių mugei dovanotų kūrinių iš visur, nuo Ispanijos, Anglijos iki Utenos ir vienkiemio už Šiaulių. Ooooch, gėris…

Dabar devizas – mažiau kalbų, daugiau vaizdų:).

Pristatau Monikos ir Co dirbtuvių užkulisius. Pripažinkit, labai smagu žiūrėti per petį, kai kas nors pradeda piešt ir ant tuščio lapo ryškėja kažkas, ko dar neatpažįsti. Arba kai minko molį ir net “niežti“, kaip smalsu sužinot į ką tas molio šmotas pavirs.

Čia jau džiūna…

…  ir rikiuojasi visa gvardija.

O tai turėtų būti segama į atlapus (arba kitur…).

Hm, beveik kamėjos…

…ir beveik vilko dantų karoliai (auskarai) 😉

Papuošalai skirtingiems “paukščiams“.

Irrrr…. “sunkioji artilerija“!! Indų vaizdų turiu ir daugiau, bet ateikit į Mugę ir patys pamatysit: nuo “ archeologinių iškasenų“ iki optinio meno pavyzdžių ant kavos padėkliukų…

…ir servizų (nors šis, gal koks spec. užsakymas, tiesiog troškau parodyti autorių galimybių skalę, ar pavyko? ;))

Kas dar bus iš keramikų? Skubu su džiugesiu pranešti – jau pažįstama Svirplelė!! Ką čia daug bekalbėt? Rezervuojam stalą sutvėrimams 😉

Ir laukiam visų, kas ieško originalių dovanų!

Oi, kaip sunku buvo nepasiklysti toje mugei ruošiamų papuošalų “dėžutėj“ (visoj skrynioj!) – autorių nemažai, o jau tų grožių kiek! Prisikopijavau begales iš duotų nuorodų, paskui pradėjau baisėtis, kad nebeužteks KOKONO “atminties“ (tinklaraščiui duoto limito) ir pradėjau rūšiuoti, grupuoti, “trumpinti“, žodžiu. Bandžiau rasti kuo labiau išsiskiriančių darbų, tokių “vizitinių kortelių“… Todėl vaizdas gal kiek paviršutinis, epizodinis, norėdami pamatyti visą papuošalų gausą, būtinai patikrinkite ir patikusio autoriaus (visi autorių vardai – aktyvios nuorodos) www, gerai? Na, ir žinoma, mugės prekystalius ;).

Pradedu nuo pirmosios užsiregistravusios, “Mėlynių upės“ Raimondos ir jos eglučių (kalėdiškiau jau nebebūna..)

Rožės. Arba nuo kaizerio Vilhelmo eglutės, arba iš Sniego Karalienės lobio 😉

“Nykštukai“

Žuvėdrinė sagė

Aušros – pernykštės mugiautojos – fimo “tapyba“ ir santūrios aristokratės šilko-žalvario “palikimas“ :

O čia Revekos

žieminiai “deimantai“ ir perlai…

.. ir vasarinės gėlės.

Neringos iš “Smilgos papuošalų namų“ sapnų gaudyklės,

stebuklingos “povo plunksnos“,

tekstilinės rožės,

laumių raganų kerai

ir tiesiog prie eglutės tinkantys kalėdiniai burbulai.

Šį kartą tiek, bet bus daugiau… (o jei jau įkritot į autorių visų darbų “jūrą“, tai grįžkit iki rytojaus – bus naujų… “jūrų“ ir “upių“ ;))

Ėėėė… aš neužuodžiu – vis dar sloga, bet užtai man Kalėdos vaidenasi. Rimtai, mugei siunčiamuose grožiuose (kol kas tik virtualiu pavidalu) matau eglutės burbulus, meduolius, briedžius ir raudonus dovanų maišelius (net jei iš tiesų tai rankų darbo papuošalai, dekupažiniai, megzti ar siūti šedevrai). Kadangi “siuntų“ gaunu tuntais ir kasdien, tai ir vaidenasi kasdien. Paprastai puolu raustis nuorodose, pasiklystu, užsimirštu, pradedu čepsėti, “matuotis“, pametu laiko nuojautą ir dabar KOKONO juodraščių skyriuje “n“ pradėtų reportažų iš Kalėdų elfų (Kristinos pavadinimas) dirbtuvių ir virtuvių, o mano dantinga sąžinė graužia mane pusę nakties – iki mugės liko lygiai mėnuo, o aš nieko nespėju. Ne, NIEKO!

Užtai tie kalėdiniai “elfai“ jau prikūrė ir prigamino visko 😉

Rasa po savo tikrai labai kalėdiniais darbais parašė ir labai kalėdinį laiškiuką:

“Artėjant Kalėdoms rankų darbo šventiniais žaisliukais namus paversite tikra kalėdine oaze. Grožis visur ir visada laukiamas svečias. Aš padėsiu, kad Jūsų šventės metu jis būtų ne tik svečias, bet kartu suteiktų šventei jaukią, malonią, šiltą aplinką. O ir po švenčių  dar ilgai džiugintų širdis. Ar jau kvepia pas Jus Kalėdomis? Leiskite man i Jūsų namus atnešti šios nuostabios šventės kvapą…“


(plastikas, dekupažas, 12 cm skersmuo)

Na, jau užuodžiat Kalėdas? Ne? Tai išgerkit kokios kalėdinės arbatos su cinamonais ar imbieru. Arba ir tuo, ir tuo 🙂

Arbatos dėžutė (dekupažas, 16x16x7,5 cm), nors galėtų būti ir prisiekusios sodininkės retų sėklų kolekcijos slėptuve 😉

Visai talpi kraitelė “Gėlių kompozicija“ laikraščiams, “Žmonių“ žurnalams arba kalėdiniam saldainių grobiui…

Knygų skirtukai – knygų “graužikams“ skirtos dovanos. Arba priedas prie dovanos (popierius, dekupažas)


Botanikos (zoologijos) mėgėjams (dekupažas, medis, žalvaris)

Širdys iš visos širdies (houlitas, žalvaris)


Originaliai dekoruotos odinės moteriškos pirštinės – dar nematytas rankdarbis jų jūroj…

Jeigu dar nepakvipo Kalėdom, pasilenkit arčiau ekrano dabar 😉

Na? Čia Jekaterinos rankų darbo muilai.


Natūralūs, be sintetinių priedų, be jokių kitų cheminių “baisuoklių“, o jei pradėsiu vardinti jų gėrį: kokosų, palmių, alyvuogių, abrikosų kauliukų, jojobos, vynuogių kauliukų ir eteriniai aliejai, kakavos sviestas, raudonasis, juodasis ar žydrasis molis, cinamonai, ciberžolės, čiobreliai, mėtos, levandos, rozmarinai, ramunėlės… Negi dar neužuodžiat švenčių???? Marš, tikrintis uoslės!!

Jekaterina atsiųs visą šitą gėrį per “kurjerį“ ir kas tai bus tiksliai dar neišduoda. Ir neišduoda, kaip bus supakuota, o tai padaryta bus tikrai taip, kad  gaila bus pakuotę plėšyti:

Nuotraukoje dešinėje – lūpų balzamas, jo irgi, sakė, “užmaišys“. Yyyyyy!!! Laukiu siuntinio ir Kalėdų 🙂

P.S. ačiū Kristinai už paskolintą foto iš savo “muilinio laimikio“.

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com