You are currently browsing the tag archive for the ‘Kalėdinis stalas’ tag.

Šis sekmadienis buvo Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Girdėjau per žinias, skaičiau naujienų portale, feisbuke. Prisiminiau, patraukiau už siūlo, ir nunešė apmąstymai gerokai toliau purpuru apšviestos Kauno Rotušės….  Niekad nepagalvodavau, dėl kokios priežasties didžioji dauguma mugiautojų čia susibėga labdarai kasmet, kodėl vis ateina nauji, kaip susirenka tiek pirkėjų, kol viena jauna, labai simpatiška šeima nepapasakojo savo tuomet gal pusantrų metų amžiaus dvynukų istorijos. Skaudžios ir viltingos istorijos su laiminga pabaiga. Paskui netyčia sužinojau, kad tokių per anksti į pasaulį atėjusių vaikų tėvų mugiautojų ir nuolatinių lankytojų tarpe yra ir daugiau. Tada kažkas prasitarė apie savo diabetą, labai prastą klausą, iš pajūrio atsiųsti be galo kruopštūs rankdarbiai pasirodė besą nelengvą negalią turinčios jaunos moters darbai, šiemet ne viename laiškelyje radau: “ir mano artimų draugų vaikiukas – autistukas“. Asmeniška! Štai kas, va, kur šuo pakastas! Galima parašyti visą romaną apie per 5-erius metus kitusius mugiautojų gyvenimus, apie atradimus ir praradimus, apie gimimą ir netektis, ilgą skausmą, bandymus užpildyti tuštumą, apie virsmus, savęs paieškas, apie vaikus, apie viltis jų susilaukti. Kol pati neturėjau vaikų, net neįsivaizdavau, kokio dydžio gali būti džiaugsmas, kokio gylio skausmas, kaip aštriai dūžta viltys ir kokios jos gajos vis tik. Mane iki tol kažkaip mistiškai virkdė tik S.Nėries eilės, tapusi mama, raudu nuo ne savų nelaimių ir nuo… žmonių parodyto gerumo. Beje, man pačiai ši mugė, kažkada buvusi indulgencija, dabar virsta nauju langu į pasaulį, jau seniai yra būdas susipažinti su daugybe puikių žmonių, kasmet lieka bičiulių.

Na, gerai, o kaip pratęsti šį įrašą ir kuo iliustruoti?

Radau fantastiškas “Tų kepėjų“ nuotraukas. Ir tokia maldelė bežiūrint aplankė: “O, kad tas cukrus būtų visagalis! Kad būtų įmanoma visas nelaimes užgesinti pyrago saldumu, išgydyti sužeistas sielas. Kaip norėčiau…“

Ir TO keksiuko norėčiau 😉

image_3

Kalėdinis amarette brandintas vaisių ir riešutų pyragas, tai, tikiu, tikrai turi antgamtinių galių.

image

O kūčiukiai – kepėjiški, su apelsinais, imbieru, sezamu, medumi. Šiemet mugė anksti, netikiu, kad iki pasniko kas nors iš šių, mugėj pirktų, liks, chi, chi…

image_1

“Daug visokio gėrio stiklainiukuose su mediniais šaukštais ;)“ – pamerkė akį Laura ir paliko seilėtis prie nuotraukos. Kas čia??

image_2

Čia tai makaronsai (pasakykit man kas nors, kaip jie lietuviškai vadinasi?) spanguoliniai…

image_5

… o čia – mėtų skonio. Lengvi kaip pūkas, kaip pirmas sniegas, ech…

image_6

Švęskim! Kiekvieną dieną švęskim!

image_4

O pabaigai ne “pilosopinis“ moralas, o Šarūnės ir Eligijaus filmukas apie Tų Kepėjų kasdienybę. Tik vos vos cukrumi papudruotą…

Gerai jau gerai, supratau, kad ir man reikia pakeičiamosios veiklos, nes kitaip (vien nuo namo įrengimo rūpesčių) pradės stogas čiuožti. Į “katarinkų“ raitymo čempionatą jau pavėlavau, bet į prieššventinę nuotaiką su savo tema patenku 🙂

Žvakės. Jeigu kokia pasaulinė tyrimų agentūra suvestų sunaudojamų per metus žvakių kiekį, didžiausi rodikliai neabejotinai atitektu gruodžiui. Natūralu, iš vienos pusės jos neišvengiama Kalėdinės nuotaikos atributika, o iš kitos – praskaidrina tamsiausią metų laiką. Ypač šiauriečiams 😉 Vos paspaudus šaltukams ir pradėjus anksti temti, natūraliai norisi kasvakar jas uždegti, taip sukuriant jaukumą, papildant dienos šviesos trūkumą, ir dar tų mažų liepsnelių dėka sukuriant papildomą šilumos jausmą. O dar jos savo mirksinčiom švieselėm taip maloniai nuramina ir atpalaiduoja mūsų akis ir nervus. Dar daugiau padeda užsimiršti po įtemptos darbo dienos ir įsijausti į šventinę nuotaiką žvakių liejimas, žvakidžių ir žibintų kūrimas. Dvigubas efektas: meditacija – kūrimas, ir relaksacija – grožėjimasis kūriniais 🙂 Išbandykit, padeda 100 procentų.

Na, o kad jus tikrai pagautų ūpas pasiterliot žvakių tema, pateikiu keletą savo pavyzdžių/sprendimų/patarimų.

Galima nuostabiomis žvakidėmis paversti močiučių paveldą – sovietinių laikų pseudokrištolines taureles, “fužėrius“ ir kt. stiklinę tarą. Per raižytą stiklą žvakių šviesa labai gražiai lūžta, daugiau atspindžių. Galima naudoti į vidų žvakes-tabletes, o galima pripildyti skaidrios vaško-žele (aš pirkau Kaune, Savanorių pr., specializuotoje žvakių parduotuvėje; dagtys pridedamos kartu).

zvakes1

Panašiai galima pasielgti ir su nebenaudojamais porceliano, fajanso ar glazūruotos keramikos indais – puodeliai, dubenėliai, bedangtis arbatinukas, netgi padažinė. Tikrai galima surasti pas mamas ar močiutes toli nukištų, seniai nebenaudojamų, bet smagių indų šiam reikalaui. Kuo neįprastesnė forma, tuo originaliau. Taip pat šiam reikalui tiks ir indai su trūkumais – apdužę kraštai, prarastos ąselės, įskilimai ar kitokie trūkumai. Mano atveju – antram gyvenimui prikeltos kadaise dovanų iš tolimų kraštų atvežtos rankomis dekoruotos rytietiškos pialos – nutrupėjo glazūra, keramika nuo drėgmės ėmė pelyti, nebetiko sąlyčiui su maistu. Išmesti buvo be galo gaila. Turiniui pripildyti panaudojau buvusių žvakių liekanas (žvakes, geriausia vienodos spalvos susmulkinti gabalais į plastmasinį ar metalini indą, įstatyti į puodą su verdančiu vandeniu ir maišyti, kol išsilydys, galima įlašinti lašelį eterinio aliejaus, pilti karštą į tūrį įstačius dagtį. Jeigu naudojamas platus indas, dagčių reikėtų paskirstyti daugiau). Indai-žvakės puikiai tinka dovanoms.

zvakes2a

Nemokamom žvakidėm man tapo maži, stikliniai jogurtų indeliai, galima panaudoti dailius uogienių stiklainius. Tokius paprastesnius galima išnešti į lauką, jeigu yra galimybės ir noro. Jas papuošiau džiovintų apelsinų skiltelėm ir cinamono lazdelėmis, aprišau ir padariau kilpą pakabinimui su grubia virve. Galima puošti bet kokiom natūraliomis medžiagomis: šermukšniu, eglės šakele, rojaus obuoliukais… bus ką dieną paukščiams palesti 🙂

Labai gražiai žvakėmis galima papuošti šventinį stalą. Pavyzdžiui, kiekvienam į lėkštę padėti po savadarbį “žibintą“ – nedidelė žema stiklinė su žvake-tablete viduj “įpakuojama“ į lengvo popieriaus stačiakampį (tinka krepinis, ryžių, netgi paprastas sumuštinių), surišamas virvele ar kaspinu. Kol visi renkasi, “degantis“ stalas atrodo taip masinančiai. Mano “žibintų“ pavyzdžiai: baltas, su paprasta virvele Kūčioms, o raudonas, su balta šilkine juostele – Kalėdoms.

zvakes4

Na, o pabaigai siūlau kompoziciją “Kalėdų belaukiant“. Jai sukurti tiks viskas, kas natūralu – pagrindui plaušas (žinau, kad būna pirkti, pas mane nuo kažkokios dovanos užsilikęs buvo), į centrą tikro vaško žvakė/žvakės, aplink padėliojamos džiovintų citrusų skiltelės, lazdyno ir graikiniai riešutai, kankorėžiai, cinamono lazdelės, raudoni obuoliai, mažos pušies ar eglės šakelės, šermukšnio ar kokio kito krūmo uogos (būna pirkti gėlių parduotuvėse labai gražios raudonom uogelėm šakos), svarbu, kad būtų paprastai (t.y., nepersistengiant) ir gražiai. Tokiais dalykais reikalo nepagadinsi, net jeigu sudėsi visą kalną 😉

zvakes5zvakes6

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com