You are currently browsing the tag archive for the ‘kalėdiniai saldėsiai’ tag.

Nes nežinau, kaip dar pavadinti kai kuriuos išradingus ir širdingus mugiautojus.

Viena kompanija vadinasi “Zuikių fabriku“ ir gyvuoja porą dienų per metus. Jau trečius metus taip… Va, zuikiai laiškelį parašė:

Mes atidarome fabriką tik dviems  dienoms metuose – kepimui ir svečiavimuisi mugėje su kepiniais, o visą kitą laiką dirbam visai kitus darbus ir savo kepiniais lepinam tik draugų ir šeimynykščių pilvus.

Įsikuriam, nes labai knieti prisidėti prie Idėjos, kiekvienąkart labai jautrios ir tikros, o kasdieniuose darbuose sukuriami „produktai“ visai netinkami pardavimui – tuščias būtų mūsų prekystalis.

Labai džiaugiamės, kad mums tai bus jau trečia Kokono mugė ir geriausi mūsų pažįstami kepėjai (mamos, tetos, draugės) ir jų padėjėjai (tėčiai, dėdės ir draugai) kiekvienąkart nepatingi susilėkt į didelius namus ir pasidaryti šventę sau, savo pilvams ir elektros tiekėjams, o galop – Mugės dovanų gavėjams.

Neturime daug praktikos nei parduodami, nei reklamuodami, nei gražiai fotografuodami, bet į savo kepinius įdedam tiek meilės, kaip kepdami artimiausiems. Dar papildomą saują razinų į tešlą maktelim, cukraus nepašykštim, ilgėliau šaukštu pamakaluojam „dėl skanumo“.

Nekantraudami laukiam mugiavimo dienos.

Pridedu nuotrauką iš dabar vykstančių savų receptų traukimų ir testavimų (kuriais labai jau džiaugiasi naminių smaližių komanda).

Iki susimatymo,

Zuikių Fabrikas

ir biskočių saują atsiuntė:

Biskociai

Iki, zuikiai 🙂

****

Kitas NeFormatas šioje mugėje vadinasi:

logo

Ir šitas “bam“ nieko negamina. Nekepa. Nesiuva. Net nešoka ir nedainuoja. Tai ką veiks tada mugėje?? Ogi… lankstys popierinius lėktuvėlius ir mokys to mažuosius. O paskui skraidys begaliniais LJVC kolidoriais. Na, nežinau, kaip bus su tas koridoriais, bet lėktuvų rasit daug.

KIDIBAM – labai šviežia mamų kompanija, o susikūrė, nes:

A

Ir prasidėjo nuo:

KIDIBAM prasidėjo nuo vaikų. Kai gimsta vaikas, praktiškai iš karto galima paruošti didžiulę spintą naujojo žmogučio daiktams. Vaikai labai greitai auga – tą žinome visi. Taigi ir drabužių reikia vis naujų ir naujų. Didžiąją dalį superka tėvai ( o jei tiksliau – mama). Bet, aišku, gausybė toje spintoje ir pridovanotų drabužėlių, ypač kūdikėliui. Kai kurie būna labai mieli, kai kurie kažkodėl visai neprilimpa, kai kuriuos vaikas išauga tiesiog žaibiškai.

O jeigu turite mergaitę, tai turbūt ir Jūsų spinta sprogsta nuo suknių suknelių?

tumblr_inline_mth4baAtES1s9z3xd

Och… maniškė nesprogsta. Mano berniūkščiai utilizuoja viską, ką tik aprengiu. Man reiktų užeiti čia, sutaupytų ne tik pinigų, bet ir nervų kartojant mantrą “nešliaužiok keliais – ištepsi naujas kelnes, nelįsk į krūmus – ką nors suplėšysi, NIEKO nedaryk! nes brangu viskas, po galais!!!!“. Tiesą sakant, mes su draugėmis irgi keičiamės vaikų drabužiais, bet gi ne begaliniai tokie taupių gurdručių šaltiniai.

O kuo ypatingi tie KIDIBAM?

Nes perka drabužius iš šeimų su vaikais – tokių kaip Jūsų. Tai ne įprasta padėvėtų drabužių parduotuvė, kur negali ir beatsekti, iš kur suplaukia drabužiai. Čia neperka dėvėtų drabužių maišais, šie drabužiai kvepia švara ir buvusių šeimininkų rūpestinga priežiūra.

Štai, kaip tai veikia.

Ir dar. KIDIBAM bendradarbiauja su Santariškių Vaikų ligonine, yra labdaros “kišenė“. O apskritai, tai čia – ne tik puikios kokybės vaikiškų drabužių parduotuvė, bet ir smagi, draugiška bendruomenė. {Hmm, tokiu atveju, turbūt tie neišsenkantys šaltiniai čia tada.}

Mugėje jie džiugins ir veikla užims vaikus. Tuo mums laaaaaabai padės. O “lietaus vaikų“ stovyklavimą parems pinigais, todėl prisijunkite, jei įdomu, bet į mugę drabužėlių gal neneškite ;).

Aš einu į žvalgybą, “bam“, skrendammmm ———-> http://www.youtube.com/watch?v=cP5DPtUztxI

Šis sekmadienis buvo Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Girdėjau per žinias, skaičiau naujienų portale, feisbuke. Prisiminiau, patraukiau už siūlo, ir nunešė apmąstymai gerokai toliau purpuru apšviestos Kauno Rotušės….  Niekad nepagalvodavau, dėl kokios priežasties didžioji dauguma mugiautojų čia susibėga labdarai kasmet, kodėl vis ateina nauji, kaip susirenka tiek pirkėjų, kol viena jauna, labai simpatiška šeima nepapasakojo savo tuomet gal pusantrų metų amžiaus dvynukų istorijos. Skaudžios ir viltingos istorijos su laiminga pabaiga. Paskui netyčia sužinojau, kad tokių per anksti į pasaulį atėjusių vaikų tėvų mugiautojų ir nuolatinių lankytojų tarpe yra ir daugiau. Tada kažkas prasitarė apie savo diabetą, labai prastą klausą, iš pajūrio atsiųsti be galo kruopštūs rankdarbiai pasirodė besą nelengvą negalią turinčios jaunos moters darbai, šiemet ne viename laiškelyje radau: “ir mano artimų draugų vaikiukas – autistukas“. Asmeniška! Štai kas, va, kur šuo pakastas! Galima parašyti visą romaną apie per 5-erius metus kitusius mugiautojų gyvenimus, apie atradimus ir praradimus, apie gimimą ir netektis, ilgą skausmą, bandymus užpildyti tuštumą, apie virsmus, savęs paieškas, apie vaikus, apie viltis jų susilaukti. Kol pati neturėjau vaikų, net neįsivaizdavau, kokio dydžio gali būti džiaugsmas, kokio gylio skausmas, kaip aštriai dūžta viltys ir kokios jos gajos vis tik. Mane iki tol kažkaip mistiškai virkdė tik S.Nėries eilės, tapusi mama, raudu nuo ne savų nelaimių ir nuo… žmonių parodyto gerumo. Beje, man pačiai ši mugė, kažkada buvusi indulgencija, dabar virsta nauju langu į pasaulį, jau seniai yra būdas susipažinti su daugybe puikių žmonių, kasmet lieka bičiulių.

Na, gerai, o kaip pratęsti šį įrašą ir kuo iliustruoti?

Radau fantastiškas “Tų kepėjų“ nuotraukas. Ir tokia maldelė bežiūrint aplankė: “O, kad tas cukrus būtų visagalis! Kad būtų įmanoma visas nelaimes užgesinti pyrago saldumu, išgydyti sužeistas sielas. Kaip norėčiau…“

Ir TO keksiuko norėčiau 😉

image_3

Kalėdinis amarette brandintas vaisių ir riešutų pyragas, tai, tikiu, tikrai turi antgamtinių galių.

image

O kūčiukiai – kepėjiški, su apelsinais, imbieru, sezamu, medumi. Šiemet mugė anksti, netikiu, kad iki pasniko kas nors iš šių, mugėj pirktų, liks, chi, chi…

image_1

“Daug visokio gėrio stiklainiukuose su mediniais šaukštais ;)“ – pamerkė akį Laura ir paliko seilėtis prie nuotraukos. Kas čia??

image_2

Čia tai makaronsai (pasakykit man kas nors, kaip jie lietuviškai vadinasi?) spanguoliniai…

image_5

… o čia – mėtų skonio. Lengvi kaip pūkas, kaip pirmas sniegas, ech…

image_6

Švęskim! Kiekvieną dieną švęskim!

image_4

O pabaigai ne “pilosopinis“ moralas, o Šarūnės ir Eligijaus filmukas apie Tų Kepėjų kasdienybę. Tik vos vos cukrumi papudruotą…

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com