You are currently browsing the tag archive for the ‘Kalėdiniai papuošimai’ tag.

Na, ką? KOKONAS on line (Šarūnės terminas) baigia transliacijas, rytoj laukiam visų sveikų ir gyvų gyvai nuo 10 val. iki 16 val.  MENŲ SPAUSTUVĖJE,  Šiltadaržių g. 6 (arba ieškokite įėjimo iš Maironio g. pusės).

Aš šiandien dar turiu “atkasti“ bent sofą savo siaubingai apverstuose namuose, nes vakare išsilaipina močiučių desantas, ryt prižiūrės mažąjį šių metų mugės logo Prototipą ir didesnįjį- gerų darbų Įkvėpėją.

Palieku jus su saldžia kompanija – kelių kulinarinių tinklaraščių meduoline armija ir Tais Kepėjais. Taaaaip, jie BUS!!!

Ir ne tik jie. Virtuvėse šiandien karšta, kvepia cinamonu, apelsinais ir šventėm. Rytoj atsineškite į mugę SAVO puodelį ir gausite arbatos (na, žolelių žiupsnį iš mamų eko-sodų, daržų + karšto vandens), savas puodelis mieliau, ekologiškiau,  o arbata draugiškiau 😉

IKI!!

Chi, aš ištvermingesnė už TEO internetą  🙂 – užsilenkė šiandien pusdieniukui pailsėti. Pailsėjo, o dabar dar turi keletą vaizdų ir tekstų:

Prekės pavadinimas



Vitaminai
• Rankų darbas.
• Unikalūs, vienetiniai, išskirtinio dizaino modeliai.
• Patogumas, nevaržantys judesių rūbeliai, avalynė.
Konservantai
Mažas dydis, skirta tik vaikams.
Fizinės savybės
• Natūralūs, ekologiški arba specialiai vaikams skirti siūlai.
• Natūrali vilna.
Naudojimas
kasdien, švenčių proga ir visada, kada norima gražiai atrodyti.
Galiojimo laikas
vaikystė – batukai iki 1 m., rūbeliai iki 3 m.
Skanaus! ;),

Inga iš “Tactus vitea“

Ir pridėjo keletą paveikslėlių “vitamininių“:

Na, aš atrinkau žalius, bet yra ir raudonų, rožinių, baltų… “vitaminų“. Prie jų bus dar visiškai fantastinių kvapių dalykų. Natūralių. Skirtų žmonėms, kurie… dar negimė!!

****

Kita “opera“. Ir čia “orkestras“  (che, che, spėkit, miesčionys, kas tai? jei neatspėsit, kailį iškaršiu ;))

Vilnos karšimo mašinaaa!!

Nuotraukas atsiuntė Donatas, o visa tikrame ūkyje sušilusi kompanija vadinasi –

Iš lietuviškų avinų vilnų ta baisinga mašina karšia visokį gėrį, su kuriuo nebus baisios jokios pūgos, Sibiro žiaurumo speigai ar pirties karštis. Žodžiu, neperkais ir nenušals nei ausys…

…nei nagai,

…nei ragai 😉

Turbūt ir šeštadienio mugėje šiltas “bardakėlis“ atrodys panašiai taip: vilnoniai patalai ir patalėliai, velti švarkai, šlepetės, šalikai…

****

Dovilės “Nykštukų spąstai“ (čia mano pavadinimas kažkokiam nerealaus trapaus grožio daiktui) yra siuvinėta, rankomis ir širdimi išdabinta kabyklėlė saldainiams ir svarbiems norams (adresuotiems nykštukams ir fėjoms ;)).

Labai knieti pamatyti ir pačiupinėti viską gyvai!

****

Tai Kūčios bus laisvos? Jau nuspręsta – dirbti nereikės. Ką gi, atidirbkim šeštadienį prieš tai, o paskui pasipuoškim eglutę ir… kalėdokim ;). O kuo puošim?

Močiutės guzikais.

Gerais ketinimais ir pažadais (beje, tas vilnonis kamuoliukas – adatinė!)

Vaikystės prisiminimas ir širdies troškimais.

Jei tokie pasiūlymai jums priimtini, ieškokite MUGĖJE “Kitokių amatų“. Labai tikiuosi, jų neužpustys sodyboje…

****

Pabaigai – dar sauja “vitaminų“. Šito grožio technologija lyg ir netinka į kompaniją jau aprašytiems darbams, bet nuotaika ir spalvos man pasirodė kažkuo artimos. Marija žadėjo visa tai užnešti į mugę, lauksiu. Nekantriai…

Ryt-poryt meteorologai žada sniegą ir šaltį, t.y. žiemą, prekybos centrai spindi naujais brangiais žaislais, spyyygina senas kalėdines daineles – vadinasi, jau galima legaliai kliedėti šventėm. O čia dar Kristina atsiuntė, va, tokį skanumą:

ir nedrąsiai parašė, kad jos (cituoju) – trys sesės-kepėjėlės ir nuostabūs pagalbininkai elfai, kurie neleidžia liūdėti kai liūdna, tingėti kai tingisi – joks UAB’as,  kad neturi jokių patentų, leidimų ir pažymų. Paklausė, ar mes priimsiame jas į MUGĘ ir man pasidarė… l. smagu. Tai ir ačiū, Die, kad ne UAB’as, ir gerai, kad privati iniciatyva ir asmeninė atsakomybė už savo darbus, žodžius, norus ir… kepinius, vėl atsigauna ant Lietuvos!! Man smagu būdavo nulėkti kaime pas kaimynę Janiną, kai ji kepdavo kokius 9 tortus su cukrinėm gulbėm žele baloj (eee… ežere ;)) kažkieno vestuvių baliui. Tykodavau kokio nepavykusio, apykreivio, išbrokuoto gulbės kaklo ar sutrupėjusio torto blyno. Jos meilė romo esencijai dabar turbūt nudobtų bet kurį subtilų skonio žinovą, bet kam rūpėjo tada? Kaimynai ir aplinkinių kaimų veseliotojai būriais plūsdavo firminių Janės tortų. Kvepėdavo tas romas…

Oi, čia visiškai lyrinis nukrypimas, o romo esencija nieko bendra neturi su meduoliniais namais…

Laura irgi keps. Kažką panašaus, tik žiemiškesnio:

Ir ji klausė to, kas nedavė ramybės visoms “virtuvės fėjoms“ susiruošusioms pradžiuginti MUGĘ: o kaip leidimai, o kaip veterinarinė tarnyba? Iš visos širdies ir su protu (be žalių kiaušinių, mėsos, šv. plaktos gietinėlės ar kokių kitų greitai gendančių, šaldytuvo reikalaujančių rizikingų produktų, aišku, be “chemijos“) iškepti ar išvirti saldumynai tikrai neužklius jokiai tarnybai, nes:

  • prekiaujama bus labai mažoje, uždaroje erdvėje, ne lauke
  • maistas bus uždengtas ar supakuotas
  • MUGĖ labdaringa, t.y. ne pasipelnymo siekiama, mugiautojus šiuo atveju prekybininkais sunku pavadinti.

Taip buvo paaiškinta Vilniaus regioninei maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui ir jis patikino, kad suprantąs tokių renginių specifiką, dėl saujos meduolių iškeptų savoj virtuvėj niekas jokių leidimų nereikalaus… VALIO! Bėgam imbierinių sausainių kepti ir durų puošti. “Ką? Jau?“  – “O ką? Jei, va, taip, tai jau galima“:

Rasa veria papuošalus, kepa duoną ir puošia eglutes jau dabar. Smagu? Smagu!

O mums smagu, kad ji vienintelė (kol kas) MUGĖS floristė. Smagu, ne kad vienintelė, smagu, kad žmonės išradingi ir MUGĖ bus marga ir graži…

Ėėėė… aš neužuodžiu – vis dar sloga, bet užtai man Kalėdos vaidenasi. Rimtai, mugei siunčiamuose grožiuose (kol kas tik virtualiu pavidalu) matau eglutės burbulus, meduolius, briedžius ir raudonus dovanų maišelius (net jei iš tiesų tai rankų darbo papuošalai, dekupažiniai, megzti ar siūti šedevrai). Kadangi “siuntų“ gaunu tuntais ir kasdien, tai ir vaidenasi kasdien. Paprastai puolu raustis nuorodose, pasiklystu, užsimirštu, pradedu čepsėti, “matuotis“, pametu laiko nuojautą ir dabar KOKONO juodraščių skyriuje “n“ pradėtų reportažų iš Kalėdų elfų (Kristinos pavadinimas) dirbtuvių ir virtuvių, o mano dantinga sąžinė graužia mane pusę nakties – iki mugės liko lygiai mėnuo, o aš nieko nespėju. Ne, NIEKO!

Užtai tie kalėdiniai “elfai“ jau prikūrė ir prigamino visko 😉

Rasa po savo tikrai labai kalėdiniais darbais parašė ir labai kalėdinį laiškiuką:

“Artėjant Kalėdoms rankų darbo šventiniais žaisliukais namus paversite tikra kalėdine oaze. Grožis visur ir visada laukiamas svečias. Aš padėsiu, kad Jūsų šventės metu jis būtų ne tik svečias, bet kartu suteiktų šventei jaukią, malonią, šiltą aplinką. O ir po švenčių  dar ilgai džiugintų širdis. Ar jau kvepia pas Jus Kalėdomis? Leiskite man i Jūsų namus atnešti šios nuostabios šventės kvapą…“


(plastikas, dekupažas, 12 cm skersmuo)

Na, jau užuodžiat Kalėdas? Ne? Tai išgerkit kokios kalėdinės arbatos su cinamonais ar imbieru. Arba ir tuo, ir tuo 🙂

Arbatos dėžutė (dekupažas, 16x16x7,5 cm), nors galėtų būti ir prisiekusios sodininkės retų sėklų kolekcijos slėptuve 😉

Visai talpi kraitelė “Gėlių kompozicija“ laikraščiams, “Žmonių“ žurnalams arba kalėdiniam saldainių grobiui…

Knygų skirtukai – knygų “graužikams“ skirtos dovanos. Arba priedas prie dovanos (popierius, dekupažas)


Botanikos (zoologijos) mėgėjams (dekupažas, medis, žalvaris)

Širdys iš visos širdies (houlitas, žalvaris)


Originaliai dekoruotos odinės moteriškos pirštinės – dar nematytas rankdarbis jų jūroj…

Jeigu dar nepakvipo Kalėdom, pasilenkit arčiau ekrano dabar 😉

Na? Čia Jekaterinos rankų darbo muilai.


Natūralūs, be sintetinių priedų, be jokių kitų cheminių “baisuoklių“, o jei pradėsiu vardinti jų gėrį: kokosų, palmių, alyvuogių, abrikosų kauliukų, jojobos, vynuogių kauliukų ir eteriniai aliejai, kakavos sviestas, raudonasis, juodasis ar žydrasis molis, cinamonai, ciberžolės, čiobreliai, mėtos, levandos, rozmarinai, ramunėlės… Negi dar neužuodžiat švenčių???? Marš, tikrintis uoslės!!

Jekaterina atsiųs visą šitą gėrį per “kurjerį“ ir kas tai bus tiksliai dar neišduoda. Ir neišduoda, kaip bus supakuota, o tai padaryta bus tikrai taip, kad  gaila bus pakuotę plėšyti:

Nuotraukoje dešinėje – lūpų balzamas, jo irgi, sakė, “užmaišys“. Yyyyyy!!! Laukiu siuntinio ir Kalėdų 🙂

P.S. ačiū Kristinai už paskolintą foto iš savo “muilinio laimikio“.

Tikrai pernykštis – pernai nebesuspėjom šito įrašo paskelbti laiku, o paskui jis tiesiog paseno. Bet ir pernykštis sniegas gali būti įdomus, jeigu jis… cukrinis.

Kaip tai – cukrinis?? Ogi, cukrinis 😉

Reikės:

  • popierinių snaigių (bet kokio protingo dydžio)
  • kupinos gilios lėkštės paprasčiausio cukraus
  • emulsinių (PVA) klijų
  • vandens
  • teptuko
  • skardos / grotelių / švarių grindų susicukravusioms snaigėms džiovinti.

Viskas. Ai, dar lašelio kantrybės

Kaip iškirpti snaigę, sužinosite pasirausę savo atminties archyve, ieškokite maždaug vaikų darželio – pradinės mokyklos “direktorijoje“ :P. Karpinio popierius neturi būti labai “skystas“, bet ir kartono nereikia, tiesiog rašomasis, kontorinis, paprastas ir baltas. Klijus reikėtų praskiesti vandeniu (1 :3 vandens naudai), teptuku nutepti abi snaigės puses, ar net pamirkyti skiestų klijų mirkale (gili lėkštė ir čia pravers), tada snaigę “užkasti“ cukruje, patapšnoti, “apkamšyti“ ir… ištraukti. Išdėliotas ant lygus paviršiaus toks “sniegas“ išdžiūva per keletą valandų. Ar per naktį. Valgyti netinka, skirta puošybai, pvz. kabinti ant laiptinės turėklų ir kaimynus džiuginti. Transportavimo nemėgsta, bet tinkamai įpakuotos tokios cukrinės snaigės vis tiek galėtų būti įdomi dovana.

Na, tai ar snigs per Kalėdas? 😉

Šaltinis: praktikoje patikrintas receptas iš  “Dansukker“

Ir visos gražios Kalėdos… Jei dar nematėt to grožio ir, jei Jums Grožio niekada nebus per daug, ateikit čia, ir parsineškit gražų “šmotą“ rankų darbo šilumos. Ne tik šventėms. Ne tik sau. Ne iš pareigos (pirkti kalėdines dovanas), iš Meilės… [šitoj vietoj turėtų būti plojimai ir jau galima paašaroti ;)]

Loretos rankų darbo širdelės “Iš širdies į širdį“…

Ir širdelės į… skrandį arba…

…į dovanų maišelį ir po eglute.

Jamam šitas širdingas Kalėdas?!!

Gerai jau gerai, supratau, kad ir man reikia pakeičiamosios veiklos, nes kitaip (vien nuo namo įrengimo rūpesčių) pradės stogas čiuožti. Į “katarinkų“ raitymo čempionatą jau pavėlavau, bet į prieššventinę nuotaiką su savo tema patenku 🙂

Žvakės. Jeigu kokia pasaulinė tyrimų agentūra suvestų sunaudojamų per metus žvakių kiekį, didžiausi rodikliai neabejotinai atitektu gruodžiui. Natūralu, iš vienos pusės jos neišvengiama Kalėdinės nuotaikos atributika, o iš kitos – praskaidrina tamsiausią metų laiką. Ypač šiauriečiams 😉 Vos paspaudus šaltukams ir pradėjus anksti temti, natūraliai norisi kasvakar jas uždegti, taip sukuriant jaukumą, papildant dienos šviesos trūkumą, ir dar tų mažų liepsnelių dėka sukuriant papildomą šilumos jausmą. O dar jos savo mirksinčiom švieselėm taip maloniai nuramina ir atpalaiduoja mūsų akis ir nervus. Dar daugiau padeda užsimiršti po įtemptos darbo dienos ir įsijausti į šventinę nuotaiką žvakių liejimas, žvakidžių ir žibintų kūrimas. Dvigubas efektas: meditacija – kūrimas, ir relaksacija – grožėjimasis kūriniais 🙂 Išbandykit, padeda 100 procentų.

Na, o kad jus tikrai pagautų ūpas pasiterliot žvakių tema, pateikiu keletą savo pavyzdžių/sprendimų/patarimų.

Galima nuostabiomis žvakidėmis paversti močiučių paveldą – sovietinių laikų pseudokrištolines taureles, “fužėrius“ ir kt. stiklinę tarą. Per raižytą stiklą žvakių šviesa labai gražiai lūžta, daugiau atspindžių. Galima naudoti į vidų žvakes-tabletes, o galima pripildyti skaidrios vaško-žele (aš pirkau Kaune, Savanorių pr., specializuotoje žvakių parduotuvėje; dagtys pridedamos kartu).

zvakes1

Panašiai galima pasielgti ir su nebenaudojamais porceliano, fajanso ar glazūruotos keramikos indais – puodeliai, dubenėliai, bedangtis arbatinukas, netgi padažinė. Tikrai galima surasti pas mamas ar močiutes toli nukištų, seniai nebenaudojamų, bet smagių indų šiam reikalaui. Kuo neįprastesnė forma, tuo originaliau. Taip pat šiam reikalui tiks ir indai su trūkumais – apdužę kraštai, prarastos ąselės, įskilimai ar kitokie trūkumai. Mano atveju – antram gyvenimui prikeltos kadaise dovanų iš tolimų kraštų atvežtos rankomis dekoruotos rytietiškos pialos – nutrupėjo glazūra, keramika nuo drėgmės ėmė pelyti, nebetiko sąlyčiui su maistu. Išmesti buvo be galo gaila. Turiniui pripildyti panaudojau buvusių žvakių liekanas (žvakes, geriausia vienodos spalvos susmulkinti gabalais į plastmasinį ar metalini indą, įstatyti į puodą su verdančiu vandeniu ir maišyti, kol išsilydys, galima įlašinti lašelį eterinio aliejaus, pilti karštą į tūrį įstačius dagtį. Jeigu naudojamas platus indas, dagčių reikėtų paskirstyti daugiau). Indai-žvakės puikiai tinka dovanoms.

zvakes2a

Nemokamom žvakidėm man tapo maži, stikliniai jogurtų indeliai, galima panaudoti dailius uogienių stiklainius. Tokius paprastesnius galima išnešti į lauką, jeigu yra galimybės ir noro. Jas papuošiau džiovintų apelsinų skiltelėm ir cinamono lazdelėmis, aprišau ir padariau kilpą pakabinimui su grubia virve. Galima puošti bet kokiom natūraliomis medžiagomis: šermukšniu, eglės šakele, rojaus obuoliukais… bus ką dieną paukščiams palesti 🙂

Labai gražiai žvakėmis galima papuošti šventinį stalą. Pavyzdžiui, kiekvienam į lėkštę padėti po savadarbį “žibintą“ – nedidelė žema stiklinė su žvake-tablete viduj “įpakuojama“ į lengvo popieriaus stačiakampį (tinka krepinis, ryžių, netgi paprastas sumuštinių), surišamas virvele ar kaspinu. Kol visi renkasi, “degantis“ stalas atrodo taip masinančiai. Mano “žibintų“ pavyzdžiai: baltas, su paprasta virvele Kūčioms, o raudonas, su balta šilkine juostele – Kalėdoms.

zvakes4

Na, o pabaigai siūlau kompoziciją “Kalėdų belaukiant“. Jai sukurti tiks viskas, kas natūralu – pagrindui plaušas (žinau, kad būna pirkti, pas mane nuo kažkokios dovanos užsilikęs buvo), į centrą tikro vaško žvakė/žvakės, aplink padėliojamos džiovintų citrusų skiltelės, lazdyno ir graikiniai riešutai, kankorėžiai, cinamono lazdelės, raudoni obuoliai, mažos pušies ar eglės šakelės, šermukšnio ar kokio kito krūmo uogos (būna pirkti gėlių parduotuvėse labai gražios raudonom uogelėm šakos), svarbu, kad būtų paprastai (t.y., nepersistengiant) ir gražiai. Tokiais dalykais reikalo nepagadinsi, net jeigu sudėsi visą kalną 😉

zvakes5zvakes6

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com