You are currently browsing the tag archive for the ‘kalėdinės dovanos’ tag.

1421489_10201021165673538_1438779992_n

“Mes neužsakome drabužių fabrikuose, patys siuvame, reikia pasiruošti iš anksto, ar priimat? Ar jau siūti?“ – klausė Živilė apie dalyvavimą mugėje.

Siūti!!! Ir nemažais kiekiais! Pažiūrėkite, jau laukiančių yra 😉

IMG_7830

Siūkite, nes gi reikės papuošti lėles tokias mėlynakes, mūsų gyvenimo gėles.

-7918

Kad tos lėlės laimingos būtų.

-8021

Arba aprengti šilčiau, kad vėjas ir darganos nenukąstų nosies.

IMG_7256

Būsimus kapitonus, botanikus, atradėjus o gal golfo žaidėjus irgi būtina papuošti!

SBatura_sml (10)

Och, šitos foto atima žadą! Taip galėjo atrodyti jūsų prosenelės, iš kurių paveldėjote Grožį…

IMG_7415+-++

…gerą skonį ir eleganciją!

IMG_7622++

Šarman!

******

Šitos 100% vilononės mielybės yra Jurgos iš Woolf rankų darbas, tiesiog pasaka!

1453406_666374103393619_21349376_n

Savus vilkiukus galima bus aprėdyti lyg šviežias kalėdų eglutes. Jie žaliuos ir kvepės 😉 woolf-2

… iš tolo švies “girliandomis“. Pala, čia gal  jau pasaka apie raudonkepuraites?

woolf-4

Užsimerkite. Juk primena mūsų vaikystės kadrus: per kailinių rankoves pervertas pirštines, kad jos nesusipainiotų – “nurašaluotus“ galus… woolf-3

Duslios spalvos, sagos, vilvelės…  Hm, net nemaniau, kad mus TAIP gražiai mamos  rengė, močiutės ir tetos apmezgė. Jei dabar jūsiškių neapmezga niekas, mugėje ieškokite šito (ne)pilko Vilko.

woolf

******

Prie megztų “vilkų“ tiks ir Ilmos megzti zuikinai. Ką manot?

27

Na, ne visi zuikiai yra kiškiai, kiti yra… pelės, bet svarbu, kad būtų suderinta viskas nuo galvos iki kojų.

25

Beje, tos rožinės varsos, aišku, labiau tiks princesėms…

1453251_660697323964120_408503590_n

…jei auginate… pingviną, tai teks ieškoti melsvesnių siūlų:

DSC_00142

Man linksma ir gražu! Vaikams turbūt irgi smagu, kertu ląžybų, kad tokios kepurės nėra pešamos per pūgą nuo galvos staugiant garsiau už vėtrą. O tada gražu būna 2×2 – svarbiausia gi, tos nuosavos ausys nešąla.

DSC_1031

image_1367921995554946

Skanaus!

dsd

*****

  O čia tai, ko man dabar katastrooooofiškai trūksta, žiūriu į nuotraukas ir seilėjuosi, žiovauju ir čepsiu, nes visi namai miega, o aš… O aš miegu ant kompo 😉1044758_621480507897161_726102635_n

“Sapnų namai“ – Rasmantės ir jos draugės Ugnės namai. Prisimenate pernykščius inkariukus ir širdeles ant storo siūlo ir burtus, kad svajonės ir norai išsipildys, vos toks apyrankės siūlas nutrūks nuo ištikimo nešiojimo? Tai, va, tai – gryna tiesa! Rasmantės (ji ir buvo tų svajoklių autorė) troškimai pildosi, o jūsų norams materializuotis daug paprasčiau: IŠSIRINKITE!

0017_sapnu_ryski

Jei jūsų zuikiams sunku užmigti, gal padėtų…  šitoks “rožančius“?

kramtukas-karoliukai-1_large.jpg

Paukšteliai su paukščiukais, o tie – su žirniukais?

sapnu gaudykle ratukas spalvota 1

pagalve-paukstis-balta-1_large.jpg

O gal padebesių melodijos padėtų?

muzikine-pagavele-debeselis-1_large.jpg

O gal tiesiog fantastiška patalynė?

miegmaisiukai visi

Paskaičiuokite taškiukus lyg aveles, sapnai tuojau ateis ir į savo paslaptingus namus nusineš.

patalyne smeline taskuota 3

Aaaaa….. Chrrrr….

*******

Karina parašė už širdies griebiantį laiškiuką, pacituosiu prabėgom, bet neabejoju, pajusite ir iš nuotrupų šilumą:

IMG_11402033292227

“Aš labai labai noriu dalyvauti su savo karusielkom pas jus Kalėdų mugej, net laisvadienį pasiėmiau darbe. Esu dvimečio Jokūbo mama ir priklausoma nuo kofeino kavavirė. Laisvalaikiu siūvu mažyliams karuseles virš lovyčių, ypač draugų leliukams dovanų, tai poilsis po darbų ir naminių/ūkinių reikalų. Turgelyje turėsiu vos 5 darbelius, bet manau ir su tiek bus galima smagiai praleist laiką ir susipažinti su įdomiais ir kūrybingais žmonėmis. Visos karuselės pasiūtos rankomis, kiekviena siūlė…  Nuo ko viskas prasidėjo? Ogi, kai kitos būsimos mamos mezgė, aš sugalvojau savo Jokūbui pagaminti karuselę virš lovytęs, tokia vienintelę ir išskirtinę, tik jam vienam skirtą. Ir pagaminau. Po gerų metų mamavimo pradžiamokslio, ėmiau daryt ir draugams dovanų, pamaniau, kad gal ir ne tik draugai tokių norėtų? Dar viskas tik pačių pradžioj, nes minčių/idėjų daug, o rankos tik dvi. Kartais pagelbėja mano mama ir kartu po truputi tobulėjam. Dar nešu tokią mintį, kad kiekviena karuselė ne tik saugotų mažuosius, jų sapnus, puoštų kambarius, bet ir kiekvienai jaunai ir ne tik, šeimai skleistų harmoniją ir meilę, todėl ir pavadinimą tokį sugalvojau – “Myyylu“. Nežinau, žmonės sako, kad latviškas, gal turėjo įtakos puse metų ten praleistų, bet man taip vaikiškai natūraliai skamba…♥“

oi…  tikrai MYYYLU!

IMG_11649166390886

Pasisekė Jokūbui, ką ir bepridursi…

IMG_11437671298828

Ir zuikiams šiteims irgi.

IMG_11351334622785

   Ir sniegenoms —->

IMG_11457778206669

Taip tas mamų darbas vyksta, kai visi jau 4-tą sapną sapnuoja…

  IMG_11632853925504

Bet jausmas, kai jau viskas baigta ir supakuota – nerealus! Labai pažįstamas…

IMG_11664903404476

Labanakt…

*******

Na, jeigu jau ir debesimis grojate, apie taškuotas aveles dainuojate, ir karuseles virš lovelės sukate, o vis tik KAIKAS  niekaip negali užmigti, gal ne tą vardą išrinkote? Gal nevertėjo vadinti Audra, gal geriau Raminta? ;). Vardinukas įvardina viską, ką suveria:

Kokonas

Ir vardų turbūt girdėję šimtus. Jei jūsų Kalėdų seneliai nežino, kas tiktų mažiems anūkams, padėkit gi tiems seneliams… 😉

******

Julijos vardą jau minėjau šiemet įrašuose apie mugę. Taip, tai ta pati “Vilties“ centro Julija, kur suspėja ir savus vaikus auginti, ir likimo nuskriaustiems padėti, ir dar nuo vienkartinių vystyklų versliuką pradėtą puoselėti.

1415790_656497261040296_1238643610_n

Dar pernai Julija ir Co iš vystyklų išaugo. Labiausiai prilipo minkštas trikotažinis aksomas. Ir kaklaskarės, ir vaikiški drabužėliai “pliušiniai“ kaip meškiukai – Julijos vizitinė kortelė

1464782_656497741040248_1244153701_n

Beje, kaklaskarėmis apdalins autizmo asociacijos mamas, kurių vaikiukus vis dar vargina seilėtekis. Bet toks stilingas aksesuaras ir šiaip puikiausiai tiks ir grožiui, ir šilumai. Ir žinutei ne ant kaktos, o ant pilvo užrašyti 😉

1421565_656497891040233_101714167_n

Šiemet bus ir veiklių virtuvės “šefų“ atributų:

1476814_656498267706862_1127532044_n

Ir darželiokiškų “apsaugų“:

1476795_656498027706886_709587188_n

O visa graži Julijos šeimyna linu aprengta nuo galvos iki kojų. Galite užsisakyti ir jūs. Nesvarbu, žiema ar vasara.

1421477_656498601040162_1422294438_n

********

O čia dar šis bei tas į apie miegą, apie jaunus virėjus ir dar jaunesnius valgytojus – seilinukas.lt mugėje turės daaaaug šio-bei-to, galima iš anksto susigalvoti, ko jums reikia.

Patalėlių?

1010499_545053568885564_1895786545_n

Apsaugėlių?

535991_380569552000634_1472806515_n

Apsaugėlių su lėktuvėliais? Lėktuvėliais skraidinamai košei pagaut

 526242_379610812096508_183462600_n

Gal reikia vyriausiojo vyrėjo kepurės?

555843_583482738375980_1632357846_n

O gal Caro sosto prei pietų stalo?

601089_482843758439879_1411799576_n

Gana  seilėtis per ekraną, visko visko čia parodyti jau nebeįmanoma, tiesiog patikėkite garbės žodžiu: mugėje rasite keliasdešimt kartų visko daugiau. Pasiimkite dyyyydelius krepšius ;).

Pirma mintis buvo pavadinti įrašą “Papuošalų dėžute“, bet apsigrabaliojau, kad sėdžiu ant visų kalno “perlų, deimantų ir aksomo“, prireiks visos skrynios…

Nors… “Baltus box“ dėželių toookia kolekcija, kad tikrai tilps viskas: ir sapnai, ir norai (tam jos pirmiausia skirtos), ir materialesni reikalai.

EMZ_0100 EMZ_0101 EMZ_0099 EMZ_0098

EMZ_0096 EMZ_0095 EMZ_0094 EMZ_0103

EMZ_0113 EMZ_0117 EMZ_0111 EMZ_0112

(Foto: Mindaugas Žiukas, www.fotoforma.lt)

Jolita ant dėžučių piešia akrilo dažais. Sunku patikėti, bet ta simetrija — rankų darbas, ne kompiuterinė grafika. Jos laiškelis patvirtina — čia tikra terapija: “ Viskas prasidėjo prieš keletą metų, norėjau Kalėdoms padovanoti ką nors mielo savo draugams. Pabandžiau piešti dėžutes. Nuostabus jausmas piešti brangiems ir mylimiems žmonėms, kiekvienam tik jam skirtą, vienintelę. Piešiniai įmantrėjo, technika tobulėjo, aptikau, kad tai savotiška meditacija, mandalų piešimas, kai paleidi protą, įsiklausai į sielą, o tada lyg išgirsti tylią muziką, kuri vedžioja tavo ranką, o tu mėgaujiesi nenusakoma vidine ramybe, tarytum vaikščiotum po žydintį sielos sodą su meile ir dėkingumu…“ Skambanti ramybė — būtų puiki Kalėdų dovana, ar ne?

******

Mmm… Kalėdoms labai tinka ir “faufainiai“. O jei dar imbieriniai…

DSCF7857

Dzy Dzy design kepa tokius (ne)valgomus papuošalus, kad teks juos palaižyti mugėje pamačius ir įsitikinti patiems. Valgomas čia tik cukrus.

DSCF7100

Bet užtai saldu, net širdis dainuoja —> let it snow, let it snow…

1393784_548030288608814_88401173_n

DSCF4705

Meniu toks nemenkas, kad išsirinks net ir žaliavalgiai. Arba “francūzai“: prašau – le batonas!

DSCF6424Och, čia – le makaron(s)ai

  DSCF6635

Klasika –“gaidelis“. Žodžiu, atsineškit šakutes, ragausim…

DSCF7248

******

“Rasos perliukai“ ištikimi mechanizmams:

1383179_577971548907300_1066140400_n

1262617_579138035457318_1042657199_o

… ir pievų gėlėms:

417928_520906447947144_578806877_n

1006262_543465965691192_540361563_n

Turbūt bus ir naujienų, žiū, kiek turto rūšiuojama:

946205_540109119360210_1993189545_n

********

Ignė veria tikrai ne vieno karolio papuošalus. Aš negaliu ramiai žiūrėti, nes sukasi galva ir tik vienas klausimas toj galvoj: “Iš kur tiek kantrybės???“ Jau kad dribtelėjo Dievulis dalindamas, tai dribtelėjo… Bandau suskaičiuoti tuos “pikselius“ ir suvokiu, man kantrybės neduota visai! O va turėti tokių žemčiūgų  dabar gali beveik kiekviena panorėjusi. Mugėje, aišku.

Apyrankė

Labai žieminės apyrankės ir aukštoji matematika:

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Dirželis su kutais:

dirželis su kutais

Koljė su geltona gėle:

Geltona gelelė

O čia galėtų būti ir Hanoverio princesės diadema! Bet yra kaklo papuošalas, kuris man ilgesingai primena vaikystę ir šv. Onos atlaidų saldainių karolius. Tik anie buvo žali, net kaklą nudažė ir paliko kažkokią nenusakomą asociacijų žymę: dabar visi panašiai susukti bumbulai užlieja tokia šilta sentimentų banga…

vėrinys saldainiukai

*****

O va Monikos Mo papuošalai tokie renesansiški, kad nejučia pradedi svajoti apie kalėdinį kontoros vakarėlį… Valdovų rūmuose. Mmmmm… mo…

Barbora Radvilaitė, karališko kraujo aksomas…

IMG_0629

…perlai, šleifai…

IMG_1449

…ultramarinas, Karaliaučiaus mėlis, deimantai ir  Neapolio smėlis…

IMG_1790

…indigo ir purpuras

IMG_2136

…Genuja ir Venecija, šilkai ir sienų apmušalai…

IMG_2213

Gerai, grįžkime į Gedimino prospektą  — visa tai PUIKIAI atrodys prie trikotažinių suknelių ar megztinių.

******

Irados lobių čia tik maža dalis: perlų, stiklo, akmenukų, sidabro…

IMG_0953

Photo on 2013-10-22 at 17-56-09

IMG_0715

****

Uf…  Negi įveikiau? Ateikit. Pamatykit. Pasipuoškit!

 Šį kartą mano grafomanijai vietos nebeliko, naujokai mugiautojai prisistatė patys. Aš dabar tik sėdžiu, į fainus vaizdus veizėju ir žvengiu:
296137_555051077887384_1464499490_n
igaga – šeimyninis sesių ir pusseserių projektas. Pati idėja gimė šį snieguotą pavasarį, kai vienas mažas berniukas jau visai “supaišė” ir “sužaidė” turėtą kartoninį namelį – tokį mylimą abiejų su mama. Kai namelyje pragyventa buvo beveik pusantrų metų, o jo sienas puošė kokie penki dažų sluoksniai, šeimos narių portretai, visas gyvūnijos pasaulis ir keturi metų laikai, tapo akivaizdu, kad jau laikas naujai kūrybos erdvei. Tuomet prasidėjo kūryba su pakavimo dėžėmis – gaminome gaisrines, greitąsias, stalus ir kėdes… Kol vieną dieną mama su teta nutarė: “Jei jau taip pamilome kartoną, gal pabandykime pačios sukurti kartono baldelius savo ir draugų vaikams? Gražius, papuošiančius vaikų kambarius ir atliekančius tam tikras funkcijas“. Ir tada idėja iškeliavo į… Italiją, kur jai pavidalą ir dizainą suteikė jaunos architektės, ir kur baldelius papuošė arkliukai-stumtraukiai, atkeliavę iš senovės baltų laikų. Taip igaga ir tapo igaga😉 O mūsų namus pasiekė “Gerų idėjų lentynėlė“:
005
“Arkliukas, kuris norėjo spalvų“:

004

“Įkvėpimo kampelis“:
007
ir, žinoma, “Nuotykių namutis“:
006
Visi jie “pagal kilmę“ –  balti, paruošti netikėčiausioms improvizacijoms, pagaminti iš nekenksmingo aplinkai gofruoto kartono. Neapsirikome – mūsų vaikai savo kartono namučiuose praleidžia labai daug laiko, o kūryba čia liejasi laisvai. Labai patinka ne tik tai, kad su kartono baldeliais galima veikti, ko tik širdutė geidžia, bet ir tai, kad vaikai bet kada gali patys juos perkelti į norimą vietą – juk kartonas toks lengvas! Draugų vaikams irgi patiko, tad vėlyvą rudenį nutarėme prisistatyti plačiau ir dabar mažais šuoliukais šuoliuojame į mažųjų kūrėjų namus. Kol kas dar labai nedrąsiai. Jau pasirodėme poroje krautuvėlių, papuošėme vaikų kampelį mažoje kavinukėje, o KOKONAS bus pirma proga apčiupinėti ir apipaišyti igaga kūrybą gyvai;)
* Tik pridėsiu, kad rašydama “apipaišyti“ Agnė iš igaga turėjo galvoj –
APIPAIŠYTI,
todėl aprenkite vaikus į mugę gražiai, baltai – jiems patiks 😉
988309_624197644306060_236294168_n
******
Kiti vaikų kampo debiutantai labai šildo širdį, nes yra mano žemiečiai ir “medinukai“.

859599_457978910935279_660275430_o

Šiauliuose jauna šeima gamina tiesiog medines svajones –

1

Dėžėse jas pakuoja:

2 - Copy

Svajonės gali būti paprastos…

4

…arba spalvotos…

3 - Copy

… apie pasakiškus namus (su televizoriumi ir nauja knyga…)

7

apie nuosavus laivus…

5

…ir pašėlusius nuotykius…

6

Užuodžiat medieną? Mane tas kvapas lydi nuo lopšio, kaip ir kelias mano giminės kartas, gal dėl to tik lapatai, lapatai ir nunešė mane LAPALAI toli ir atgal. Neabejoju, kad visi tie laivai TIKRAI atlaikys ne vieną kartą piratų, šitos stebuklų dėžės bus paveldimos ir pailsėjusios palėpėj vėl augins jau kitų vaikų vaizduotę, o lėlių namuose keisis “nuomininkai“, bet ne džiugi nuotaika.

Gerai, užteks svaigti, šaldytuvas rėkia:

1441277_580457995354036_1379345936_n

 Išlak kavos ir važuojam toliau…

*****

… nes BRĖDŽIAI laukia 😉

bredziaikokonui

ir minkštos skulptūros

kokonui

Nesuprantat, kas tai per padarai? O… o kam gi būtina viską pasaulyje suprasti, jausti reikia… 😉 Jei jaučiat, kad mirtinai reikia paaiškinimo arba neišgyvensit iki mugės be šio bei to spalvingo, skambinkite Erikai:

ErikaHoc

O čia kiek kita Erikos kūrybos pusė. Trikotažinė. Pastelinė. Kaklus puošianti.

kaklaskokonui

kaklaskokonui1

kaklaskokonui3

Vaikams ar ne vaikams, bet kalėdiniai briedžiai, oi, atsiprašau – brĖdžiai – jau neša Kalėdas. Gaudykit!

  kokonui1

******

Rosanos lėlės -Valdorfo lėlytės. Tai visai kita filosofija ir kita estetika. Skirtingiems vaikams patinka skirtingi briedžiai ir lėlės. Kalėdų seniai gi puikiai žino ne tik, kas buvo geras visus metus, bet ir kas geriausiai saugo jų vaikų sapnus, ar ne? Nesusilaikiau, “pakrikštijau“ šitas paneles.

 734177_1424251634470931_570377158_n       Katriutė

1461572_1424251657804262_1649886926_n      Saliutė

1462866_1424251627804265_1760885665_n       Amiliutė

1472924_1424251651137596_1104060754_n

Vilna, sagos ir vata… Negi ne iš to gaminami tikri draugai?

1472997_1424251674470927_1613080015_n

******

Na? Tai kur tie vikingai? Ot, ir bus! Čia dar vienas mugės NeFormatas, įsikursiantis greta lėktuvėlių dirbtuvių ir visų aukščiau aprašytų vaikiškų džiaugsmų. Vikingai, aišku, atvažiuos iš Vikingų Kaimo ant Širvintos kranto ir mokys tuos brĖdžius ir vaikus, lėles ir tėvelius žaisti kvirkatą.

Kvirkatas-1

Skamba taip rimtai, kad siūlau pasimokyti iš anksto, chi, chi. Ir su vikingais šiais laikais galima susipažinti internetu—> Vikingų Kaimas. O jei mėgstate keliauti laiko mašina, tai ši kompanija jums labai pakeliui: senovinių amatų dirbtuvės, dar senoviškesnių žaidimų rungtynės, šimtų raištelių siuvimas ant iki saginės eros drabužių… Oi, labai gydo visa tai nuo asfaltligės, stresligės ir kalėdinės karštinės. Jei ir jūs savajojate gyventi  kuo arčiau gamtos, braidyti rytais po rasą, auginti medžius, ganyti gyvulius, užsiimti amataisvälkommen! Ateikit pakariauti su vikingais į mugę, o vasarą patikrinkite visas siūlomas pramogas. Kažkaip įtartinai jie laimingi be i-pod’ų, ką? 😉

Norvegija-379-1024x768

Kasmet KOKONO mugėje dalyvauja ir žmonių su negalia bei visokių draugijų.  Šiemet viena laaabai “sena“ mugiautoja, sakyčiau, vienas mano muginių bičiulių “lobis“ ant stalo dėlios atvirutes.

1465028_653292794694076_2065710724_n

Daug atviručių…

1472293_653292798027409_1136961654_n

Ant jų, tikimės, bus parašyta daugybė nuoširdžių sveikinimo žodžių. Ir išsiųsta galybei brangių žmonių į jų tolimus ir artimus namus.

1473728_653292751360747_1728152197_n

Atvirutes Julija, socialinė darbuotoja “Vilties“ ugdymo centre (labai jau ilgas pilnas pavadinimas…), kūrė kartu su dienos skyriaus jaunuoliais. Ir tą daro kasmet. Ir labai džiaugiasi, kai randa atvirukams linkėjimų rašytojų ir siuntėjų. Dienos centrą lanko ir autistiški jaunuoliai, visa, ką pavyks uždirbti parduodant šiuos atvirukus ir atiteks jų reikmėms, o gal pramogoms – patys nuspręs, į bendrą katilą nemesim. Kiekvienas ranka nupieštas angeliukas – tikras. Kruopščiai parinktas ir suderintas popierius – pagalbininkų darbas, bet irgi ne mažiau tikras. Tiesą sakant, man vis dar nuostabu matyti, kaip entuziazmu dega akys žmonių, šiame centre dirbančių jau ne pirmus metus, kaip yra “sergama“ už savus auklėtinius ir nors labai nežymius jų pasiekimus. Žinokit, tikrai stebina, nuginkluoja ir net supurto paskendusius savuose darbuose materialistus (aš tokia…). Čia turbūt ne profesija, čia gal pašaukimas, nes sunkiai žodžiais aprašomas, o kartais ir suvokiamas.

image007-400x400

Kitas gražus žodis – Avevitus. “Sveikinu gyvenimą“ – ar taip išverčiau? Mano lotynų k. ekspertas prikibti šiuo metu negali, chi, chi, rašau toliau. Kaip bebūtų, čia tikrai apie gyvenimą. Ir apie pasveikinimą. Ir net šiek tiek apie viltį, nors centriukas, spėju, gimė labiau iš nevilties rasti saviems vaikams ką nors panašaus. Dvi specialiųjų poreikių vaikiukus turinčios mamos, ilgai ėjusios savo keliu, pagaliau šį rudenį atidarė jaukią vietą, kur po pamokų mokykloje, po darželio būtų VIENOJE vietoje papildomai ugdomi vaikai, kuriems toks lavinimas yra gyvybiškai būtinas. Autizmas čia irgi pažįstamas ne iš knygų… Centras privatus, bet kaip ir bet kas, kas susiję su kokiu nors specialumu, ligomis ir negaliomis, nėra joks biznis, geriausiu atveju, nenuostolinga nesibaigiančių darbų karuselė įkūrėjoms. Mugėje greičiausiai turės labai spalvingų magnetukų, atviručių, jau beveik firminiu ženklu tapusių mažų nertų angeliukų – kalėdinės eglutės gyventojų, kuriuos neria vienos centre ugdomos mergytės mama.

Žadėjo į mugę užsukti ir dienos centras “Šviesa“. Dabar berašydama pagalvojau, kad labai šviesūs ir gražūs žodžiai parenkami tokių įstaigų pavadinimams. “Žodis gydo“ – žinojo dar mūsų protėviai. Ir tikrai. Matyt, per retai prisimename…

O dar pasidalinsiu pastebėjimais apie integraciją. Arba lietuviškai – priėmimą į savo būrį, savo ratą. Kažkokie truputį valdiški tie žodžiai: diskriminacija, tolerancija, integracija, … O jei be direktyvų “iš viršaus“? O jei tokius, kitokius, visokius ypatingus vaikus dažniau pakalbintų, pabandytų ko nors, iš pirmo žvilgsnio mažo, išmokyti, dažniau paglobotų  pirmiausia artimiausio vaikui rato žmonės: seneliai, tetos, dėdės, tėvų draugai? Jei kaimynai prie progos (ar be) pasikviestų kavos ar į vaikų gimtadinius trumpam (nes ne visi “ypatingieji“ ir sukaupia dėmesį ilgam), jei kas iš giminės išdrįstų nusivesti vaiką į ledainę ar pasiimti iš darželio, nueiti į jo klasės tėvų susirinkimą. Kad ir kartą per metus. Tuomet tai jau būtų ASMENIŠKA, šiek tiek sava. Tada tai jau nebebūtų KAŽKIENO nekalbantis vaikas, keistai striksintis parduotuvėje KAŽKODĖL užsidengęs ausis. Jei eilėje prie kasų stovintis dėl aplinkinių dėmesio ir savo baimių sutrikusios mamos bendradarbis žinos, kodėl tas vaikas nekalba, neįprastą elgesį gal paaiškins kasininkei: “Jis negali pasakyti, o garsi kalėdinė muzika prekybos centre tiesiog plėšo jo per jautrią klausą, šokinėja, nes nerimauja“. Galbūt tada kasininkė paprašys nustebusių pirkėjų užleisti eilę ir niekas nebesikamuos, o gal kai kas praris tą įprastą šioj situacijoj: “Aš tai jau jį paauklėčiau, mano vaikas taip nesielgtų…“. O jei apie nutikimą per pietus pardavėja papasakos kolegoms, gal kam nors šaus į galvą šiek tiek sumažinti “džinglbels“ garsą? Niekad nežinai, kaip gimsta maži stebuklai ;).

Man visuomenė yra… feisbukas. Taaaaip, savotiškas feisbukas: draugai per draugus —>draugai per draugus —>draugai per draugus —>draugai per draugus —>per draugus…  Ir taip iki Antarktidos. Ne DELFIo bevardžiai beveidžiai komentatoriai. O jei taip, tai nėra jokio reikalo dejuoti “bet Lietuva – ne Skandinavija“, “bet gi mes netolerantiški“, “bet gi visuomenė nesupras“… Jei supranta tėvai, supras ir tų tėvų tėvai, senelių bendradarbiai, bendradarbių vaikai. Ir ratas plėsis. Iki Antarktidos. Per tą Skandinaviją 😉

Filosofijų pabaigai papasakosiu labai asmenišką istoriją (kaip gi be jų…).

Buvau turbūt kokių 10-ies. Mūsų mokykloje mokė žaisti šachmatais – buvo tokia pamoka, privaloma. Tą vasarą pas senelius Vilkijoj ganiau nuobodulį, kol jaunėlė sesuo miegodavo pietų, aš trainiodavausi be ūpo, tada močiutė ir pasiūlė nueiti pas viršuje gyvenantį kaimyną pažaisti šachmatais. Tas jau “augęs“ inteligentiškas žmogus sėdėjo ratukuose po kelių insultų, sunkiai valdė vieną kūno pusę ir dėliodavo šachmatus kiaurą dieną, siųsdavo užduočių atsakymus į žurnalų redakcijas (tada tai buvo madinga), turėjo kažkokį Meistro atskyrį, buvo perskaitęs galybę knygų. Na, aš iš neturėjimo, ką veikti nuėjau. Kaimynui mano draugija patiko. Rijau jo žmonos keptus žagarėlius, “meškas šiaurėje“, jis man stropiai kažką aiškindavo, mokė, bet ar mano baltieji, ar juodieji, girdėdavau tik “šachas ir matas, šachas ir matas“… Sykį pastebėjau jo klaidą, supratau, nutylėsiu – laimėsiu. Nutylėjau. Netrukau susivokti, kad tą klaidą vis kartoja, ji sisteminė. Nepasidalinau, aišku, pastebėjimais ir tada. Ir aš pradėjau laimėti dažnai, per dažnai. Pirmą pergalę, žinoma, nurašė naujokės sėkmei, atsitiktinumui, bet paskui Meistras ne juokais susirūpino, po kelių greitų sudorojimų niaukėsi tiesiog akyse. Užtai aš sirpau. Kokia savivertė, kokia garbė, tokia savimeilė ir per mažas sąžinės kirminas… Kai Meistro žmona papasakojo mano seneliams, kad vyras prastai miega, vis kapstosi po knygas ieškodamas tų mano stebuklingų pergalių priežasčių ir savų klaidų, namiškiai uždraudė man rodytis šachmatų salione. Po ilgesnės pertraukos sutikau kaimyną gerai nusiteikusį, nekantriai paklausė, ko nebesirodau. Atsakiau, kad močiutė pas juos į svečius nebeleidžia. Nuliūdo. Išsiaiškinti, ar suprato, kodėl buvo toks maniškių sprendimas ir, ar rado tą savo klaidą, gal dar kartą partiją sužaisti, aš nebeturėjau progos. Kitą vasarą mano šlovė jau buvo išblukusi, o sąžinė paaugusi. Bet kaimyno ratukuose jau nebebuvo…

Šis sekmadienis buvo Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Girdėjau per žinias, skaičiau naujienų portale, feisbuke. Prisiminiau, patraukiau už siūlo, ir nunešė apmąstymai gerokai toliau purpuru apšviestos Kauno Rotušės….  Niekad nepagalvodavau, dėl kokios priežasties didžioji dauguma mugiautojų čia susibėga labdarai kasmet, kodėl vis ateina nauji, kaip susirenka tiek pirkėjų, kol viena jauna, labai simpatiška šeima nepapasakojo savo tuomet gal pusantrų metų amžiaus dvynukų istorijos. Skaudžios ir viltingos istorijos su laiminga pabaiga. Paskui netyčia sužinojau, kad tokių per anksti į pasaulį atėjusių vaikų tėvų mugiautojų ir nuolatinių lankytojų tarpe yra ir daugiau. Tada kažkas prasitarė apie savo diabetą, labai prastą klausą, iš pajūrio atsiųsti be galo kruopštūs rankdarbiai pasirodė besą nelengvą negalią turinčios jaunos moters darbai, šiemet ne viename laiškelyje radau: “ir mano artimų draugų vaikiukas – autistukas“. Asmeniška! Štai kas, va, kur šuo pakastas! Galima parašyti visą romaną apie per 5-erius metus kitusius mugiautojų gyvenimus, apie atradimus ir praradimus, apie gimimą ir netektis, ilgą skausmą, bandymus užpildyti tuštumą, apie virsmus, savęs paieškas, apie vaikus, apie viltis jų susilaukti. Kol pati neturėjau vaikų, net neįsivaizdavau, kokio dydžio gali būti džiaugsmas, kokio gylio skausmas, kaip aštriai dūžta viltys ir kokios jos gajos vis tik. Mane iki tol kažkaip mistiškai virkdė tik S.Nėries eilės, tapusi mama, raudu nuo ne savų nelaimių ir nuo… žmonių parodyto gerumo. Beje, man pačiai ši mugė, kažkada buvusi indulgencija, dabar virsta nauju langu į pasaulį, jau seniai yra būdas susipažinti su daugybe puikių žmonių, kasmet lieka bičiulių.

Na, gerai, o kaip pratęsti šį įrašą ir kuo iliustruoti?

Radau fantastiškas “Tų kepėjų“ nuotraukas. Ir tokia maldelė bežiūrint aplankė: “O, kad tas cukrus būtų visagalis! Kad būtų įmanoma visas nelaimes užgesinti pyrago saldumu, išgydyti sužeistas sielas. Kaip norėčiau…“

Ir TO keksiuko norėčiau 😉

image_3

Kalėdinis amarette brandintas vaisių ir riešutų pyragas, tai, tikiu, tikrai turi antgamtinių galių.

image

O kūčiukiai – kepėjiški, su apelsinais, imbieru, sezamu, medumi. Šiemet mugė anksti, netikiu, kad iki pasniko kas nors iš šių, mugėj pirktų, liks, chi, chi…

image_1

“Daug visokio gėrio stiklainiukuose su mediniais šaukštais ;)“ – pamerkė akį Laura ir paliko seilėtis prie nuotraukos. Kas čia??

image_2

Čia tai makaronsai (pasakykit man kas nors, kaip jie lietuviškai vadinasi?) spanguoliniai…

image_5

… o čia – mėtų skonio. Lengvi kaip pūkas, kaip pirmas sniegas, ech…

image_6

Švęskim! Kiekvieną dieną švęskim!

image_4

O pabaigai ne “pilosopinis“ moralas, o Šarūnės ir Eligijaus filmukas apie Tų Kepėjų kasdienybę. Tik vos vos cukrumi papudruotą…

Gerai, tik fabrikėlis… O Laukė ir Vilkė – taip labai gražiai nuskilusios pavardės,  tikiuosi, niekas neįsižeis, kad žaidžiu žodžiais. Dabar linksminuosi juos vartaliodama ir žaviuosi mugiautojų atsiųstus vaizdus rūšiuodama.

Šįkart – mugiautojos su patirtimi ir, nežinau, kaip tiksliai pavadinti, tokiu lengvumu, apskritai: lengva bendrauti, paprašyti pagalbos, lengvai, rodos, abi savas idėjas nusikabina nuo debesėlio ir įgyvendina. Jei taip nėra, jei kūrybinės kančios ir jas aplanko, tai laaabai lengvai jas užmaskuoja tikrai kokybiškais grožiais ir gėriais.

Linos fabrikėlis ištikimas laukų padarams, ramioms, lakoniškoms formoms ir spalvoms. Čia jau beveik firminiai šuniukai. Jų variacijų yra daug, bet visi lengvai pritaikomi prie įvairių damų (ir ne tik) apdarų. Ar vėl parašiau “lengvai“? …

Draugystės šuniukai_m

Auskarai, auskariukai:

auskariukai

Štai naujiena. Pavadinau savo juodraštyje jas Laukės virvelėmis. Kito pavadinimo ir nebesugalvoju. Bet galite jų niekaip nevadinti, tiesiog pabandykite priderinti prie kontorinių marškinių arba…savų riešų ir pradėsite pastebėti, kad panašiai atrodo madingų žurnalų madingos personos ;).

Pakabukai + apyrankės_mm

Paukštelis Meilei.

Apyrankė Skrisk, paukštuk

Laumžirgis  – gyvenimo prasmės, savų susikurtų iliuzijų nugalėjimo, kitimo ir virsmo bendrąja prasme simbolis. Oho! Įsivaizduokite dovaną su tokiu nebyliu linkėjimu!

Apyrankė - Laumės žirgellis

O jei dar baltas…

Apyrankė su Laumės žirgeliu

*****

“Tobuliau už gamtą nesukursi, svarbiau nepagadinti “  – Elvyros moto. Kas galėtų ginčytis? “Wilke’s“ muilas muilinamas patvirtina šią tiesą.

Wilkės muilai

Šiemet jis turi naują vilkišką veidą ir pakuotę.

1402377_368048146675001_38297435_o

Kalėdų muilas

Bet neskubėkit rinktis nepasitarę su pačia gamintoja. Mugė – ne supermarketas, pakalbinti kūrinio autorių galima ir būtina!

Kalėdų muilas_2

Mmmm. Na, manau, ras čia tie Kalėdų seniai ką maišan įsimesti tikrai. Ir Jam, ir Jai…

logo 300

Šiemet nerealiai vėlai, bet pagaliau galiu pranešti – MUGĖ bus!

data

Ir bus erdvu, ir bus (tikiuosi) smagu, tikrai gražu, kaip visad šilta ir jauku, nors žodį “kamerinė“ KOKONO mugė jau išaugo… Mugei šiemet 5-eri. Vaikystė? Jau jaunystė? 😉 Simboliška, nes šiemet ji vyks Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, pačiam Vilniaus vidury, Konstitucijos pr. 25

Moklseiviu_rumai06

Mugės pradžia kaip visada – 10 val. ir truks iki kokios 16.00.

Lyg mantrą kasmet kartoju tuos pačius žodžius patyrusiems ir naujokams mugiautojams, kurie mezga, neria, siuva, veria, lipdo, pina, audžia, velia, kepa, verda muilą ar šokoladą…  – esat laukiami VISI, kas tik ką nors gražaus kuriate ir į tą kūrybą šilumos įdedate. Mugė labdaringa, nėra jokių prievolių, skiriama dalis kilniems tikslams – kiekvieno sąžinės ir širdies reikalas. Paštas mugiautojams – kokonas.blog@gmail.com

O dabar papasakosiu, kam šiemet bus skiriama parama. Taip jau išėjo, kad KOKONO mugių ratas apsisuko ir grįžo prie savotiškos savo pradžios, tik jau kitu kampu, jau ant kito laiptelio. Oficialiai mugės rengėjai yra:

lietaus vaikai_logo

Po skėčiu ir poetišku pavadinimu slepiasi vis daugiau šeimų pažįstama proza. Asociacija vienija autizmo spektro bėdų turinčių vaikų tėvus. Ir močiutes, senelius. Ir pedagogus. Ir terapeutus. Iš viso apie 150 narių. Tai neatspindi visos statistikos, bet apima visą Lietuvą, jungia, palaiko, pataria vieni kitiems tėvai ir iš didmiesčių, kur bent kažkokia pagalba ir infrastruktūra yra arba kuriasi, ir mažesnius miestelius, kaimus, kur viskas, absoliučiai viskas, priklauso tik nuo tėvų jėgų ir ugdytojų geros valios. Draugija dar labai jauna, susikūrusi prieš metus, bet į jos forumą beveik kas savaitę ateina naujų tėvų. Dažniausiai 2-3-mečių susirūpinusios mamos, kurios ką tik sužinojo diagnozę ir dabar yra pakibusios tarp dangaus ir žemės kaip tie lietaus lašai akimirkai… Norėdami padėti kitiems išgyventi nelengvą lūkesčių dužimo metą, kuo greičiau rasti tinkamiausius ugdymo metodus, terapijas vaikams, galų gale, pastumti įstrigusius valstybinius pažadus iš spengiančios tylos taško ir susivienyjo autistukų tėvai. Mugėje surinktos lėšos bus skiriamos edukacinėms / terapinėms  vasaros stovykloms vaikams ir tėvams. Bus padengiamos stovykloje savanoriaujančiųjų pragyvenimo išlaidos, nes be savanorių tokios stovyklos neįmanomos. Kaip viskas vyks, tikrai pamatysite ir čia įrašuose, šį kartą man neleis užmigti vasaros miegu, aktyvūs asociacijos tėvai užkas informacija ir vaizdais iš pirmosios specialiai autistiškiems vaikams ir paaugliams skirtos stovyklos, nes jos jau dabar laukia, ruošiasi, kalbina terapeutus, ieško, kaip finansiškai padėti šeimoms, kurioms tokie susibūrimai būtų labai vertingi, bet sunkiai įkandami.

Na, bet užteks čia apie visokius liūdnumus. Nes ir akys išvarvės beskaitant. Ar tušas nutekės susigraudinus. Arba paakiai pajuoduos naktinėjant, va:

521340_10201001695509183_2117501909_n

Arvydas, 7 m.

Geriau “lietaus vaikų“  piešiniais pailiustruosiu optimistišką švenčių laukimą.

ugne kaunas

Ugnė, 6 m.

Jums taip nelinksma? Neįkvepia lapkričio purvynai ir tamsa? Tai gal įsijunkit muzikos:  http://www.youtube.com/watch?v=cAI8_Q0wZ2A. CD viršelį kūrė Saulius (11 m.), nesu tikra, kad šiai dainai, bet turbūt nupieštų ir Jūsų pasirinktą, kurti tokius viršelius – Sauliaus aistra.

Saulius, 11 m

Nėra ūpo ne dėl prasto oro? Nervuoja darbas ir dujų kainos? Nejaučiate pagrindo po kojomis? Būna…

1414649_622612891139267_1266540523_n

Gabija, 10 m.

Taip, atspėjote, čia laisvas Katino kritimas. Ne, ne iš natūros pieštas. Nors chrestomatijos tvirtina, kad autistukai stokoja fantazijos, skraidantys katinai taip nemano. Ne visi vaikai ką nors vaizduoja, bet dažniausiai piešti, ypač vandeniniais dažais, yra malonus užsiėmimas. Kartais tai tik procesas nesiekiant aiškaus rezultato, žavus tirštų dažų ir spalvų stumdymas popieriuje ar ant drobės. Bet juk rimtų suaugėlių tarpe manančių, kad moka piešti beveik visai nėra, o jeigu jie pabandytų pastebėti, kaip gražiai sklinda akvarelė ant šlapio popieriaus, gal ir jiems patiktų ši magija? Gal tada pamatytų ir kitokį pasaulį, ir dėl savo rimtų darbų neatrodytų kaip robotai…

robot

Arvydas, 6 m.

Kaip bebūtų, Kalėdos jau čia pat, visokie Kalėdų Seniai jau šmirinėja, dovanų ieškinėja.

ugne 3m

Ugnė Ūla, 3 m.

Tikrai labai visokie tie kalėdiniai Seniai ir kalėdiniai nykštukai:

kaleda

Arvydas, 6 m.

Todėl laaaabai prašau pasidalinti informacija ir šiuo MUGĖS ženkliuku su Ugnės Ūlos pieštu (netaisytu, originaliu) tikro šventinio šurmulio vaizdeliu!

logo 200

Tegul tie dovanų “seniai“ randa kelią į Gerų Darbų MUGĘ, perka dovanas iš rankdarbiautojų, amatininkų, mažų ūkelių ar bitynų savininkų, t.y. tiesiai iš kūrėjų, aplenkdami didžiuosius komercijos ryklius…Beje, beveik viską, ką rasite MUGĖJE galima bus pamatyti ir KOKONO įrašuose, viskas bus rūšiuojama “stalčiuke“ 2013 Kalėdinė mugė 

Ačiū iš anksto už informacijos sklaidą! Susitiksime pirmąją žiemos dieną. Gal nelis…

u

Nora turi 5 vaikus ir SAVO žaislų parduotuvėlę. Prisipažinsiu, ir viena, ir kita man yra lyg stebuklinė pasaka… Rimtai. Jau vakaras ir ką tik sukaišiojau savus vaikus į lovas, todėl nebandysiu įsivaizduoti dienos su ta gražia 5 superveikėjų kompanija, pasvajosiu geriau, kaip atrodo vakaras žaislų krautuvėj. Mmmmm… A, dar reiktų priminti, kad žaislai tokie su subtiliu retro ir lengvu ironijos prieskoniu, o parduotuvė vadinasi “Paukščių pienas“. Luktelkit, atsinešiu riekę batono su tetos obuoliene – geriau svajosis…

425592_10151343675427891_508597236_n

Uždegam švieselės prie kalėdiškai išpuoštos… kasos? Juk čia labai svarbus parduotuvės aparatas, turi būti ir gražiausias. Nora kažkada juokėsi / guodėsi, kad beveik visi žaislai, kuriuos įvairiom progom yra išrinkusi savo vaikams, jiems nesukėlė jokio palaimingo žagsėjimo, jokios euforijos ir jai pačiai, panašu, patiko gerokai labiau. Kas čia? Išblukusios savos vaikystės fenomenas? Nežinau ir žinoti nenoriu, nes ir aš prieš keletą metų dovanota kalimba groju dažniau, negu namų pypliai. Bet šiemet vėl išrinkau tai, kas man patiko:

prod3437_midi

Čia 40 mažų magnetukų su paveikslėliais. Lipdysim ant šaldytuvo, kaip ir parodyta, tik naudosim gal ne visai pagal paskirtį – tai bus edukacinis žaidimas, kol mama prasmegusi puoduose-bliūduose virtuvėje ir knygelių paveikslėliai nepasiekiami taukuotomis rankomis…

Kai eilinį kartą zulinausi po “Paukščių pieno“ lentynas virtualiai (vietoj to, kad eičiau padoriai miegoti…), kilo mintis sudėti visus mano atradimus NE vaikams (ar bent nebūtinai jiems) čia, nes smagu pakikenti ir pasidalinti dovanų medžioklės rezultais, visos parduotuvės gi neišpirksi, o taip norisi kažką timptelt už rankovės: “ei, pažiūrėk…“

Pažiūrėk, koks kiškis!!  Manau, jis sutvertas tiesiog juokinti. Prisukit, pamatysit 😉

prod1638_midi

O čia sausaininiai raktai. T.y. spec. sausainiai raktams, jeigu ryšulyje jų vienodų gyva pekla…

prod2166_midi

Mane visad žavi toks visiškas “vintažas“! Dovanočiau, jei vaikis nuolat zyztų iPhone’o 😉prod4039_midi

Pusę septynių ryte pas mus visi solidarūs: geriau jokio žadintuvo namie nebūtų… Bet jei jau būtinai reikia, tai tada tokio norėčiau (kabinamas ant sienos).prod4051_midi

Spėkit, kas čia? Absento skonio ledinukai. Vaikams??? Nea…prod4245_midi

Ir šis skardinis mėlynas automobiliukas nežinau ar vaikams. Jis tinka žaidimui, bet dar labiau nostalgiškiems prisiminimams. Jis tiesiog primena laikus, kai saugumo reikalavimai žaislams dar nebuvo taip sužvėrėję ir legaliai buvo galima vožtelti tokiu kėbulu kokiam skriaudikui kakton… Žiauru? Neee, tiesiog septintas dešimtmetis….

prod5396_midi

Aaaa! Durelės atsidaro! Negaliu, jau reikia nors vieno..

prod5591_midi

Mašinos berniukams, žinau… Gerai, apie lėles tada! Mūsų su sese visos buvo vokiškinės, tai reiškė minkštą guminę, puikiai išlietą ilgaplaukę draugę su pačia gražiausias suknele (arba žaliu sarafanu, arba kapišoniu kombinezonu, arba tikrais šliaužtiniais). Man truputį primena “Paukščių pieno“ ispaniškas lėles.

prod5123_midi

O šie, ką primena? Pats greičiausias ir efektyviausias pasiūlymas kaukių baliui. {ta su rožiniu peruku Britanijos karalienė ar Miss Marple?}

prod5767_midi

Gerai, jei žaislai jau nebevilioija, radau kelis mielus daiktelius praktiškiems, taupiems ir inovacijas suprantantiems suaugėliams – silikoninė piniginė:

pin

Sako, piniginė būtinai privalo būti raudoną, kad pritrauktų pinigus. Mėgstu raudoną spalvą ir tokius burtus , chi, chi… Bet gal rankinėms ir krepšiams tokie prietarai negalioja? ypač, jei jie pagaminti iš perdirbtų plastiko butelių!

prod5484_midi

O jei arčiau dūšios Holivudas negu ekologija, pasidovanokit galimybę pasistaipyti prieš veidrodį, pliauškiant “-nioliktas dublis!!“

prod2286_midi Arba legaliai nusipirkit aukso medalį (juk esat verta, -as?) ir pasijuskit Meilutyte bent per naminį karnavalą. Juk Kalėdos, ponai, stebuklų metas!

prod5630_midi

Visos foto: iš “Paukščių pieno“ archyvo.

Kuo skiriasi informacija nuo reklamos? Tiesą sakant, nelabai žinau, bet garsiai informuoju, kad KOKONAS nieko nereklamuoja, o šie keli įrašai apie gražias kalėdines dovanas yra / bus… PLETKINIMAS (labai gražus lietuviškas žodis nusakantis informacijos perdavimą iš lūpų į lūpas, kai apkalbamas subjektas paprastai trina kaistančias ausis ir skaito KOKONĄ jau post factum). Kodėl čia taip? Ogi todėl, kad gi rašom ką norim, o dabar norim parašyti apie draugus. Apie tuos draugus su kuriais geriam vyną ar vasarą troškinam triušius, apie tuos kurie, kaip ir mes augina vaikus arba DIDELES svajones. Tai čia ir apie tas svajones ir svajonių vaisius.

Domanto svajonės per porą metų nuo naivių (gink, Die, ne paikų!) užaugo iki NAIVE prabangių. Na, tiesą sakant, ne taip paprasta čia viskas: nuo virtuvinio šokolado ir naivaus tikėjimo, kad kokybė ir yra prabanga iki, va, tokio gurgždančio gražumo ir skanumo prigrūstų dovaninių dėžių iiiilgas kelias. Ir ne visą jį kiaurą parą transliuoja “Stilius“…

422994_466917950017780_235196833_n

Viduje, sakyčiau, kolonialinės gėrybės: vanilė, kakavos pupelės, figos, migdolai ir nesūdytos pistacijos. Toks ypatingas jausmas – aromatą išlaikiusios šviežią, o dvasią anų laikų, kai Kalėdoms dovanodavo apelsinus ar iki žiemos išsilaikiusių obuolių dėžę, spalvotą skardinę ledinukų iš Peterburgo ar kafijos iš Rygos. Na, tas geras įspūdis – gavai paragauti labai subtilaus ir prabangaus Kažko, ko nebuvai ragavęs anksčiau, Kažko iš labai toli, Kažko labai tikro, dėl to brangaus. Greitai nelieka turinio, bet prisiminimai apie kokybę gyvena net sagų dėžute virtusioje tos kavos ar saldainių skardinėje {mano močiutė kone pasakas pasakodavo apie TĄ neregėtą mėtinį skonį…}. Spėju, tikros vanilės dvasia irgi dar ilgai gyvena NAIVE indelyje ;).

430884_328448930531350_952110408_n

Lietuvoje nedaug yra riešutų, vaisių ar prieskonių, kurių pardavėjas mato juos su “kailiu“ sode (o ne vienam Hamburgo uosto sandėlių…).

308345_278196578889919_617864101_n

– O koks skirtumas? – sakysit. Nagi, paragaukit, ir bus tuoj viskas aišku. Jūsų skonio receptoriai ir nosys yra patys geriausi kokybės kontrolieriai.

400497_313842838658626_463000339_n

O kas čia, su kuo valgoma, kuris prinokęs, o kuris tinkamiausias, geriausias, klauskite paties Domo. Taip, galima paklausti, nes NAIVE siūlo ypatingą dovaną Kalėdoms (jau vien tuo ypatinga, kad skirta dviems, t.y. dovanojate savo pvz. Mylimajam (Mylimajai) Jūs, o dovaną ragaujate abu!). Čia apie šokoladinę degustaciją dviems asmenims.

kortele-netui-02
Dovanos kaina – 100 Lt, užsisakyti reikėtų el. paštu: ruta@chocolatenaive.com. Dovanų kuponą su įrašytais apdovanotųjų vardais atsiųs paštu iki gruodžio 21 d., galima bus skubiai pakišti po egle, suspėsite.
O su tais mylimaisiais, smalsiaisiais, nepaprastaisiais bent pusantros valandos šnekėti apie šokoladą, jo istoriją, skonius ir kvapus ir, žinoma, ragauti, NAIVE pakvies Vilniuje sausį, tikslią datą nutarę mėnesio pradžioje.

Jeigu taip ilgai be šokolado neišgyvensite, sekite FB ir gaudykite begaliniuose prieškalėdiniuose turgeliuose ir mugėse.

Visos foto  – NAIVE nuosavybė, todėl nedarykite taip, kaip aš, prieš perspausdindami, pasiklauskit ;).

Ne, čia ne tik apie eglutes, lemputes, Kalėdinius vainikus.

Velykinis - pavasarinis vainikas

Iš tiesų, sklaidydama kelių mugiautojų nuotraukas, vis nerasdavau bendro vardiklio ir aiškaus pavadinimo – KAS TAI, kokiu rankdarbiu įvardinti. O TAI  turbūt tiesiog aistra viską puošti. Ir tas Laikas, kol yra dekoruojama, ir tas, kai koks nors patobulintas daiktas būna dėvimas ar dovanojamas yra… PAPUOŠTAS Laikas. Turbūt puoštas jis ir gražesne buitimi, Būtimi, ir geromis emocijomis (žarstant karoliukus ar sagas, dėliojant juosteles ir nėrinius klijuojant, siuvinėjant, karpant, pakuojant). Man kažkodėl pasirodė, kad tokia čia mano pačios sugalvota Papuošto, Neskubaus, Sentimentalaus Laiko “filosofija“ tinka net kelioms, nesvarbu, ką gaminančioms.

Pavyzdžiui Patricijai iš “Patriflora“ , nes tikrai puošia beveik viską aplink. Advento vainikais (žr. pirmą pav.) duris, karoliukais ir kaspinais pirštines:

dekoruotos pirštinės-002

Spalvomis papuošia paprastą piniginę:

IMGP6870

…šiluma – akinių dėklą,

mobilaus telefono dėkliukas-001

…net plaukų gumytes ar segtukus ir tuos apdovanoja dėmesiu.

aksesuarai į plaukus

O šie katinai, manau, tiktų nudžiuginti eglutę. Tikrai originalu.

Atšvaitas-katinas-4

*******

Indrė savo dirbtuvėlėje irgi nuolat ką nors dabina, kaip pati sako:“Yra PRIVALOMA kurti. Viską iš eilės“…  Indrė draugauja (cituoju) su adatom ir nėriniais, medžiagėlėmis, sagėmis, sagutėmis, ponaičiu popieriumi – bet kuo, kas gražu. Ir viskas toj  jos dirbtuvėlėj žydi…

99

Spalvomis sprogsta:

11

Meilumu “užmuša“ 😉

33

O mugėje turės stebuklų! Tsssss…. Snieginių stebuklų 😉

********

Hm… Jei Rosanos lėlės neskirtos žaisti, o sutvertos džiuginti ir…. puošti namus, tai ir ji yra dekoratorė? Gražus žodis. Puošnus… Kaip tie auksiniai bateliai.

P1030220

Taškeliai, varpeliai, avelės… Prisipažinsiu, man toks pastoralinis rokokas jau savaime yra Kalėdos, nes jis kitokiu metu mano pasaulio ir neužkabina, nepasilabina. Visa, kas PAPUOŠTA man yra šventė, kiek primenanti žavius pradinės mokyklos naujamečius karnavalus, kai tik kartą per metus gauni progą naktį pasikamuoti su bigudukais, o paskui visą dieną džiaugtis (ne)nuosavom garbanom, (ne) realia ilga, romantiška suknia ir kokios nors karalaitės vardu… Jooo… ir tas laikas irgi būdavo PAPUOŠTAS 😉

P1030196

Žadėjau, kad ne tik apie eglutes, bet nunešė mane kažin kur tie nėriniai ir vis tik buvo apie nostalgiškas, sentimentalias švenčių nuojautas…

P1030236

******J

Jau taip ir matau, kaip tokių grožybių kūrėjos poryt papuošia muziejų vien buvimu, juk svarbi kiekviena smulkmena, kiekviena žavi smulkmena…

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com