Neformatas {2018 kalėdinė mugė}

Taip atrodo Melkio mokykla tikrą žiemą. Medis viduryje – didžiulis ąžuolas, mokyklos simbolis, logotipo puošmena, vaikų žaidimo aikštelės “stogas“ ir gilių kavos žaliavų šaltinis. Tokią kavą būtent nuo šio ąžuolo su linkėjimais ir pristatys mugėje melkiškiai. Dar sakė, pilstys obuolių sultis iš mokyklos obelų sodo, kuris šiemet lūžo nuo raudono grožio. Bus edukacinių veiklų: druskos tešlos lipdymas, mini eglučių vėrimas, juostelių rišimas. Medžio darbais užsiimantys Melkio tėveliai iš Beržynės 5 turės… sveriamų kaladėlių:

Jos skirtos bokštams ir mokyklai statyti, t.y. Lietuvai statyti 🙂

Kažkur šalia mes mažiesiems pažadame kaladėlių išbandymo mini poligoną. Dar bus natūralios kosmetikos, naminio muilo, pušų pumpurų arbatos ir kitokio paslaptingo gėrio, rūkuose sutverto.

O vaikai, sako, spirga jau mėnesį ir ruošiasi mugei. Kas tai bus, pamatysime sekmadienį. Kas bebūtų, bus per kraštus trykštantis entuziazmas, optimizmas ir nuoširdumas. Dar neskubėkite su kalėdiniais atvirukais, kol nematėte Melkio mokinukų kolekcijos 😉 – KOKONAS visada palaikydavo vaikų verslumo ir labdaros ugdymo idėją.

****

Švietimo sferos šurmulio fone šiandien bendruomeninių, gamtos, alternatyvių mokyklų kūrimasis ir augimas, apskritai, visos realios iniciatyvos ugdymo tema yra proveržis. O tokį būtina palaikyti. Žalioji mokykla – Melkio bičiulė, bendrakeleivė. Tai irgi dar auganti mokykla, dar stato, dar lipdo, dar plūkiasi, dar ieško ir įveikusi iššūkius randa.

Bus mugėje. Pakalbinkite, kaip ir  ką stato, kaip moko, veda, palydi ir pasitinka vaikus.

****

Neformatas tuo nesibaigia. Labai neformalūs bus vieni be galo kūrybiški KOKONO naujokai – NeČia Ūkis. Jie verda svogūnienę:

…ir karamelę (na, jos neverda, ji be pridėtinio cukraus, iš datulių), kuriai nereikia galiojimo laiko, nes niekas jos ilgai ir neišlaiko, ji tiesiog išgaruoja vos atidarius.

Trina pesto:

Net pasirūpina, kad keliaudamas visad turėtum prieskonių – siūlo mobiliąją prieskoninę!

 

This slideshow requires JavaScript.

Jauni žmonės gyvena kaime, mąsto originaliai ir plačiai, iš to plataus Pasaulio į Lietuvą veža puikų graikišką aliejų, nepasterizuotas alyvuoges, avių pieno lydytą sviestą ir net medaus be polėkio NeČia nebūna: “Apelsinus patys kasmet renkame mūsų bičiulio, ūkininko iš Graikijos Kalamata užmiesčio sode arba atsivežame iš kaimynystėje esančio Sparta miesto apylinkių. Džioviname žieveles, malame, smulkiname ir maišome su savo bitučių medumi.“ Ir tai tik dalikė visko, ko kūrybiška pora (na, trijulė jau :)) prisigalvoja.

****

Na, va, dar ką tik skambino kanapių augintojai, aliejaus sunkėjai. Sako, jei spėsim, atlėksim. Kokio dar neformato norėtumėt? 😉

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

apie nuotykių namus, laivus, žaislus ir… vikingus

 Šį kartą mano grafomanijai vietos nebeliko, naujokai mugiautojai prisistatė patys. Aš dabar tik sėdžiu, į fainus vaizdus veizėju ir žvengiu:

igaga – šeimyninis sesių ir pusseserių projektas. Pati idėja gimė šį snieguotą pavasarį, kai vienas mažas berniukas jau visai “supaišė” ir “sužaidė” turėtą kartoninį namelį – tokį mylimą abiejų su mama. Kai namelyje pragyventa buvo beveik pusantrų metų, o jo sienas puošė kokie penki dažų sluoksniai, šeimos narių portretai, visas gyvūnijos pasaulis ir keturi metų laikai, tapo akivaizdu, kad jau laikas naujai kūrybos erdvei. Tuomet prasidėjo kūryba su pakavimo dėžėmis – gaminome gaisrines, greitąsias, stalus ir kėdes… Kol vieną dieną mama su teta nutarė: “Jei jau taip pamilome kartoną, gal pabandykime pačios sukurti kartono baldelius savo ir draugų vaikams? Gražius, papuošiančius vaikų kambarius ir atliekančius tam tikras funkcijas“. Ir tada idėja iškeliavo į… Italiją, kur jai pavidalą ir dizainą suteikė jaunos architektės, ir kur baldelius papuošė arkliukai-stumtraukiai, atkeliavę iš senovės baltų laikų. Taip igaga ir tapo igaga😉 O mūsų namus pasiekė “Gerų idėjų lentynėlė“:

“Arkliukas, kuris norėjo spalvų“:

“Įkvėpimo kampelis“:

ir, žinoma, “Nuotykių namutis“:

Visi jie “pagal kilmę“ –  balti, paruošti netikėčiausioms improvizacijoms, pagaminti iš nekenksmingo aplinkai gofruoto kartono. Neapsirikome – mūsų vaikai savo kartono namučiuose praleidžia labai daug laiko, o kūryba čia liejasi laisvai. Labai patinka ne tik tai, kad su kartono baldeliais galima veikti, ko tik širdutė geidžia, bet ir tai, kad vaikai bet kada gali patys juos perkelti į norimą vietą – juk kartonas toks lengvas! Draugų vaikams irgi patiko, tad vėlyvą rudenį nutarėme prisistatyti plačiau ir dabar mažais šuoliukais šuoliuojame į mažųjų kūrėjų namus. Kol kas dar labai nedrąsiai. Jau pasirodėme poroje krautuvėlių, papuošėme vaikų kampelį mažoje kavinukėje, o KOKONAS bus pirma proga apčiupinėti ir apipaišyti igaga kūrybą gyvai;)

* Tik pridėsiu, kad rašydama “apipaišyti“ Agnė iš igaga turėjo galvoj –

APIPAIŠYTI,

todėl aprenkite vaikus į mugę gražiai, baltai – jiems patiks 😉

******

Kiti vaikų kampo debiutantai labai šildo širdį, nes yra mano žemiečiai ir “medinukai“.

Šiauliuose jauna šeima gamina tiesiog medines svajones –

Dėžėse jas pakuoja:

Svajonės gali būti paprastos…

…arba spalvotos…

… apie pasakiškus namus (su televizoriumi ir nauja knyga…)

apie nuosavus laivus…

…ir pašėlusius nuotykius…

Užuodžiat medieną? Mane tas kvapas lydi nuo lopšio, kaip ir kelias mano giminės kartas, gal dėl to tik lapatai, lapatai ir nunešė mane LAPALAI toli ir atgal. Neabejoju, kad visi tie laivai TIKRAI atlaikys ne vieną kartą piratų, šitos stebuklų dėžės bus paveldimos ir pailsėjusios palėpėj vėl augins jau kitų vaikų vaizduotę, o lėlių namuose keisis “nuomininkai“, bet ne džiugi nuotaika.

Gerai, užteks svaigti, šaldytuvas rėkia:

 Išlak kavos ir važuojam toliau…

*****

… nes BRĖDŽIAI laukia 😉

ir minkštos skulptūros

Nesuprantat, kas tai per padarai? O… o kam gi būtina viską pasaulyje suprasti, jausti reikia… 😉 Jei jaučiat, kad mirtinai reikia paaiškinimo arba neišgyvensit iki mugės be šio bei to spalvingo, skambinkite Erikai:

O čia kiek kita Erikos kūrybos pusė. Trikotažinė. Pastelinė. Kaklus puošianti.

Vaikams ar ne vaikams, bet kalėdiniai briedžiai, oi, atsiprašau – brĖdžiai – jau neša Kalėdas. Gaudykit!

 

******

Rosanos lėlės -Valdorfo lėlytės. Tai visai kita filosofija ir kita estetika. Skirtingiems vaikams patinka skirtingi briedžiai ir lėlės. Kalėdų seniai gi puikiai žino ne tik, kas buvo geras visus metus, bet ir kas geriausiai saugo jų vaikų sapnus, ar ne? Nesusilaikiau, “pakrikštijau“ šitas paneles.

        Katriutė

      Saliutė

      Amiliutė

Vilna, sagos ir vata… Negi ne iš to gaminami tikri draugai?

******

Na? Tai kur tie vikingai? Ot, ir bus! Čia dar vienas mugės NeFormatas, įsikursiantis greta lėktuvėlių dirbtuvių ir visų aukščiau aprašytų vaikiškų džiaugsmų. Vikingai, aišku, atvažiuos iš Vikingų Kaimo ant Širvintos kranto ir mokys tuos brĖdžius ir vaikus, lėles ir tėvelius žaisti kvirkatą.

Skamba taip rimtai, kad siūlau pasimokyti iš anksto, chi, chi. Ir su vikingais šiais laikais galima susipažinti internetu—> Vikingų Kaimas. O jei mėgstate keliauti laiko mašina, tai ši kompanija jums labai pakeliui: senovinių amatų dirbtuvės, dar senoviškesnių žaidimų rungtynės, šimtų raištelių siuvimas ant iki saginės eros drabužių… Oi, labai gydo visa tai nuo asfaltligės, stresligės ir kalėdinės karštinės. Jei ir jūs savajojate gyventi  kuo arčiau gamtos, braidyti rytais po rasą, auginti medžius, ganyti gyvulius, užsiimti amatais – välkommen! Ateikit pakariauti su vikingais į mugę, o vasarą patikrinkite visas siūlomas pramogas. Kažkaip įtartinai jie laimingi be i-pod’ų, ką? 😉