You are currently browsing the tag archive for the ‘juvelyrika’ tag.

Jis tobulai tiktų Snieguolei Kalėdų vakarą svajojančiai apie… sužadėtuves. Na, gerai, nebūtinai ta proga. Dar labiau tinka be progos 😉

Sidabras, dengtas rodžiu. Nejuoduoja (nesioksiduoja, t.y.), nesensta, nerūdija. Kaip TIKRA MEILĖ…

Gerai, jūs gėrėkitės ir seilėkitės, o aš papasakosiu visą istoriją. Prieš gerą savaitę vieną naktį mirkdama KOKONE, gavau laišką. Rašė Eglė. Paplepsėjom, pažadėjo mugei atvežti ką nors iš savo juvelyrikos. Čia turiu prisipažinti, kad Eglės nepažinojau (bet KOKONO mugei tai įprasta…), pavardė pasirodė girdėta, tik mano pavargusios smegenys labai nebesivargino ieškodamos savo “kataloge“ informacijos apie tai. Ryte leptelėjau vyrui, kad negaliu prisiminti, “kur aš ją mačiau“. Jis be žodžių pastūmė man po nosim ant virtuvės stalo paliktą vaikų knygutę. Perskaičiau: “Ulė ir peliukas“. Ieva Babilaitė. Aaahaaaa!! Sesės, dvynės, dailininkės!!!  – rado mano “gūglas“ 🙂

Eglė ir jos sesuo Ieva ne iš pasakų žino, ką reiškia pagalba ir palaikymas baisingos ligos akivaizdoj, todėl jų noras prisidėti prie taktilinių knygučių leidybos manęs nenustebino. Nustebino kaip paprastai Eglė man tą žiedą į delną įbruko, kaip lengva buvo kalbėtis ir kokio tvirto tikėjimo – pasitikėjimo dozę gavau gaudama šį tikrai brangų ir prabangų papuošalą… Aš vis dar stebiuosi, juk nepažįstama…

Atsipeikėjusi, apžiūrėjau atidžiau: metalo keramikoje įstrigę “svarovskiai“. Dailu. Labai originalu ir labai labai išraiškingai atrodo jį pasimatavus. Dydis – apie 17-tą. Tiktų mūvėti ant bet kurio piršto.

Atrodo lyg nunertas, kažkokiu nenusakomu “rūku“ užburia, patraukia dėmesį ir širdį. Ir tai vertingas autorinis darbas, skirtas puoštis šiandien, nešti laimę ryt, paveldėti po kelių dešimčių metų. Palietę  patys, suprasit – gera energija įlieta sidabre. Kokia jo piniginė vertė? Mums tai – 3 aklųjų knygelės….

Ievos Babilaitės grafika. Nedideli, kokybiški nuo technologijų ir turinio iki rėmelių vinukų kūriniai. Visa kita galima pamatyti patiems. Juos dovanodama mugei, autorė tikisi, kad padės “pamatyti“ pasaulį mažiesiems knygučių skaitytojams.

Kažkas sakė, deimantai… O gal nebūtinai?

Rožė – labai tinkamas vardas juvelyrei (čia mano nuomonė, bet negi kas ginčysis? ;)), o jos darbai – labai tinkami save mylinčiom mergaitėm. Arba mergaites įsimylėjusiems berniukams. Aš pažįstu porų, susižadėjusių per Kalėdas (Holivudas tokių pažįsta dar daugiau), toks metas… Žvakės, vynas, kvepia cinamonu, namais, šiluma ir sniegu… Romantika, sentimentai, bučiniai, dovanojami žiedai:

Perlai…

Gintarai (?)…

Ech… Aš savo troškimų sąrašą Kalėdų “Seniui“ jau įteikiau. Iki pamačiau Rožės darbus. Hmmm, turbūt teks pakoreguot…

Na, gerai, gal vis tik lėlės geriausiai tinka mergaitėms? Juk tooookia dovanų klasika.

Sigitos lėlės – Draugės, saugančios paslaptis, interjero puošmena, tylus talismanas, tiesiog, prabangi dovana.

Raudonplaukė dama su gėle

Žaliaakė Mergytė

Vėjavaikė Monika

O dar esama tokių lėlių, segamų:

Tokių draugių, kokias MUGĖJE turės lietuviškų prekių gerbėjai –  “Medinio arkliuko“ kompanija, vaikystėje turėjome ne viena:

“Medinis arkliukas“ bus dėmesingas ir berniukams 😉

Raminta siunčia linkėjimus… vyrams (gal vis tik jie geriausi mergaičių draugai?). Čia sidabrinės – stiklinės sąsagos “Vinetu“

…ir daug kam tinkantis stiklo pakabutis “Galaktika“

Tai tikiuosi supratote, kad MUGĖJ visokių draugų ir “draugių“ bus ;)…

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com