You are currently browsing the tag archive for the ‘Interjeras’ tag.

Seniai atsirado ši mintis – dekoruoti Ursulos kambariuko sieną jos raidelėmis. Keliaudami po užsienį pradėjome kiekvienoje šaly pirkti “U“ raides. Bet jos visos buvo gan mažos, tad didžiausią nusprendžiau padaryti pati. Po ilgų abejonių vis dėl to pabaigiau ją ir neseniai sudeliojome visas “U“ ant vaiko kambario sienos.  Didelė “U“ padaryta iš “kapos“ (toks baltas kartonas su putomis), vatos, ir aptempta medvilnine medžiaga.

Mes su Ursula dėkojame seneliui ir tėveliui už išsvajotas supynes. Labai įvertinom šias lietuviškas supynes nupirktas Žaislų
planetoje (Vilniaus g.). Dabar Ursula gali būti dvejuose kambariuose vienu metu.

u1
u2

Štai jau antras mėnuo, kai gyvename savo taip ilgai kurtuose ir lauktuose namuose. Baigėsi remontai, netgi įkurtuvių maratonas baigėsi, o aš niekaip neprisiruošiu atiduoti duoklės Kokonui. Taip jau yra, kad kuo daugiau medžiagos įrašui, tuo mažiau tam jėgų ir laiko. Šimtą kartų žadėjau Gintei pasitaisyti, nu ir ką gi, taisausi. Pirmiausia – grand įkurtuvių fotoreportažas (ačiū Šarūnei už iniciatyvą). Buvo daug žmonių, daug dovanų ir gėlių, daug vyno, alaus ir kavos. Maisto, bent jau mano suvokimu, irgi buvo daug (aš skaičiuoju ne pagal tai, kiek vienam svečiui atitenka maisto gramais, bet kiek mano laiko ir jėgų reikėjo visam savaitgalio kiekiui paruošti). Aš, atrodo, išmokau gaminti restoraniniais kiekiais, na,  su apsisukimais dar reikia mokytis (bet mokslus pratęsiu tik po metų, ne anksčiau) Labai dėkoju už pagalbą maisto ruošime Linai, o prie kavos aparato – Eligijui. Kitaip aš būčiau paskelbusi neliečiamybę jau kokią 19 val. 😉 Kitiems irgi labai dėkojame. Kad aplankė, kad valgė ir gyrė tiek vaišes tiek namus.

pica1

pica2

Nežinau, iš mandagumo ar ne, svečiai labai gyrė picų meniu, dar vėliau labai gyrė šonkauliukus, bet jie liko neužfiksuoti objektyvo. Man labai patiko kepti picas, nes nereikia laikytis jokio recepto, gali improvizuoti į valias. O kiti ragauja ir sako ar skanu, ar labai labai skanu 🙂 Į nuotraukas atsitiktinai pateko būtent mūsų mėgstamiausios picos: mano – su saliamiu ir jalapeno pipiriukais, Dominyko – su ančiuviais. Kad šis įrašas nebūtų bevertis maivymasis, pateiksiu šių picų receptukus.

Tešlai reikės:

  • 1 pakelio “Malsenos“ picos mišinio – išeina 3 picos
  • 6 valgomųjų šaukštų gero alyvuogių aliejaus (nuo jo gerumo priklauso tešlos skonis)
  • 0,3 l šilto (kūno temp.) vandens

Įdarui su ančiuviais (1 picai) reikės :

  • 3 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės (aš perku Maximoje itališką passatą “Mutti“)
  • 1 skardinėlės ančiuvių
  • 1/2 cukinijos (žalios, mažos, nepernokusios)
  • 1 valgomasis šaukštas su geru kaupu riebios grietinės
  • 1 didelis kiaušinis
  • pundelis krapų ir skiltelė česnako, šviežiai maltų juodų pipirų
  • 3 saujos tarkuoto parmezano (galima keisti lietuvišku “Džiugu“)

Įdarui su saliamiu (1 picai) reikės :

  • 3 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės
  • 2 gerai sunokę pomidorai arba viena raudona paprika (ką labiau mėgstate)
  • šlioselis saliamio dešros (reikia apskaičiuoti taip, kad papjausčius picą gabalėliais, kiekvienam valgančiajam tektu paragauti dešros, bet tikrai ne taip tankiai, kad per dešrą nesimatytų pagrindo)
  • konservuotų jalapeno pipiriukų tiek, kad suteiktų pikantiškumo, bet neužvaldytų ir nepadarytų picos nevalgomai aštrios
  • paskaninimui – džiovinto raudonėlio
  • didelis mocarelos sūrio gniutulas (aš labiausiai mėgstu “Rokiškio“)

Paruošimas:

Picos mišinį supilam į erdvų dubenį, įpilam aliejų ir vandenį, užmaišom tešlą, maišom ir minkom, kol visi ingredientai gerai sulimpa, turi gautis minkštas purus ir tąsus gniutulas. Uždengiam švariu rankšluosčiu ir padedam 1 valandai šiltai. Aš dedu į lengvai pakaitintą orkaitę, tik žiūriu, kad temperatūra nebūtų aukštesnė nei kūno. Lengva patikrinti, jeigu rankai įkištai orkaitėn jauku ir nekaršta, tai temperatūra tinkama.

Po valandos dukart padidėjusią tešlą sudalinom į tris dalis. Imam vieną dalį, iškočiojame kaip išeina ploniau. Tešla labai tąsi, todėl sunkiai kočiojasi, susitraukia atgal. Aš vos pakočiojusi ant stalo imu ją ir dedu ant skardos ir pagal skardos formą ištampau tolygiai, pica visai nebutinai turi būti apvali. Tuomet 1-osios picos atveju tepam pomidorų tyrę, padėliojame plonais grežinėliais supjaustytą cukiniją, užpilame kiušinio-grietinės-smulkintų krapų ir česnako plakiniu, paskaniname pipirais ir “pamėtom“ ančiuvių, viską užbarstome tarkuotu sūriu ir kepam apie 20 min 180 laipsnių karščio orkaitėje. Antros picos atveju taip pat tepame pomidorų tyre, tinkamai padeliojame dešros griežinėlius, antru sluoksniu eina pomidorų arba raudonos paprikos ploni griežinėliai, tuomet “pamėtom“ mocarelos gabalėlius ir paskaniname raudonėliu bei jalapeno pipiriukais. Kepam analogiškai. O vat trečią picą pasidarykite savo nuožiūra. Galiu pasufleruoti, labai skanu su keptais baklažanais 😉

O čia dar keletas Šarūnės užfiksuotų vaizdelių iš to paties įkurtuvių vakaro.

liudvikas

visa tiesa apie mūsų šunis 🙂

virtuveje

savitarna kavos virimo apmokymai

sveciai1

pilni namai svečių, idomu, kada mes vėl taip išdrįsim?..

O pirmadienį, po ilgo svečių priėmimo savaitgalio aš džiaugiausi gėlių puokštėmis ir tiramisu likučiais.

geles2

geles

tiramisu

Nors tiramisu nuotrauka nėra stulbinanti, pats desertas negalėjo likti nepaminėtas. Skaniausias ir lengviausiai kada nors gamintas tiramisu. Ir vėl garbė Jamie Oliver, kad pateikia skaniųjų itališkų desertų paprastąsias versijas. Taigi,

greitasis tiramisu:

  • 15 sponge fingers (čia tokie trapūs biskvitiniai sausainėliai, tikrai raiste juos bet kuriame prekybos centre)
  • 285 ml geros stiprios kavos, šviežiai išvirtos
  • 4 valg. šaukštai rudojo cukraus
  • 500 g mascarpone
  • 2 vanilės ankštys
  • 140 ml vin santo arba sweet sherry (aš naudojau tokajų)
  • 1 apelsino sultys ir jo nutarkuota žievelė
  • 100 g geriausios kokybės tamsaus šokolado (min. 70% kakavos)

Parinkite tokį indą, kurį drąsiai galėsite pateikti ant stalo, nes šis desertas gaminamas ir valgomas iš ten pat 😉 Greičiausiai tam tiks koks ovalus indas, apie 20 ant 35 cm. Sudėkite sausainėlius sluoksniais taip, kad liktų kuo mažiau tarpelių. Šviežiai išvirtą kavą pasaldinkite 2 valg. š. cukraus ir tolygiai supilkite ant sausainių. Mascarpone išsukite su likusiu cukrumi. Prapjaukite vanilės ankštis ir peilio smaigaliu išskobkite mažas sėklytes, jas meskite į sūrio masę. “Išsėklintų“ vanilės ankščių neišmeskite, panaudosite ateityje kokiam virimui arba sumeskite i cukrų. Sukdami įpilkite pasirinktą alkoholinį gėrimą, jeigu masė vis dar sunkiai maišosi, praskieskite apelsino sultimis. Turi išeiti lengva, šviežios neriebios grietinės konsistencijos masė. Jeigu sulčių masei neprireiks, pašlakstykite jomis įmirkusius kavoje sausainius, ant viršaus tolygiai paskirstykite sūrio masę. Viršų padenkite tarkuotu šokoladu ir užbarstykite truputį tarkuotos apelsino žievelės. Geriausia skanauti palaikius šaldytuve apie 6 val.

Tai tiek žinių apie įsikūrimą, o interjero detalės pasirodys (labai tikiuosi) greitu metu.


Na va, baigėsi trumpos atostogos. Gera buvo vėl sugrįžti į skandinaviją. Saugiai ir ramiai ten jaučiuosi. Ten būdama ramiu protu supratau, kad per daug sureikšminu smulkmenas, esu per daug prisirišusi prie turimų daiktų, bijau juos pamesti )))), skiriu jiems per daug vietos savo gyvenime ir galvoje. Sau nuolaidžiauju ir bijau bandyti, nors ir žinau kad tai vienintelis būdas suvokti ką galiu. Monologo pabaigai keletas meno mokyklos interjero paveiksliukų iš Oslo.  Dar labai inspiruoja mane šių šiaurės šalių žmonės, gražūs. 🙂 Update: daugiau foto flickre396

Pamenat vieną iš Merfio dėsnių apie darbo procesą, kad 90% darbo pasidaro per tiek pat laiko, kaip ir likę 10%? Pažįstama situacija, ar ne? Taigi, taigi. Mūsų remontas ne išimtis. Prieš dvi savaites atrodė, kad darbai įpusėjo, bet bac, ir sutrūkinėjo jau ištinkuotas sienų gipso kartonas 😦 Įsigyjamas naujas namas, kuris iš vidaus buvo ne aptinkuotas, bet apkaltas gipskartoniu nesukėlė mums, neprofesionalams šioje srityje, jokio įtarimo. Pasirodo (pagal dabar mums remontą atliekančio meistro teoriją) jis buvo nekokybiškai suklijuotas, o suklijuotas jis buvo todėl, kad sienos sumūrytos, matyt, buvo irgi nekokybiškai. Dar patyrėme nesklandumų vonios kamabryje: gudrūs šiuolaikinių vandens maišytuvų mechanizmai, plytelių klijavimo ypatumai ir pan. Čia turėtų būti dar koks nors Merfio dėsnis apie pinigus, kaip antai jeigu apskaičiavot visas įmanomas išlaidas, pridėkite prie šios sumos dar 100%.

Taigi, II aukštas. Epopėjos tęsinys…

Čia turime 3 miegamuosius kambarius (šeimininkų miegamasis, labai norimo vaiko kambarys ir svečių kambarys), vonią ir holą, kurį aš paversiu savo darbo vieta. Nors įsivaizdavimą apie jų atrodymą jau seniai turiu, galutiniu rezultatu pasigirsime dar negreitai. Visiškai įrengti “ant įkurtuvių“ spėsime tik vonios kambarį. Štai vonios vaizdelis prieš startuojant remontą ir pasistūmėjus (šiam momentui padaryta, po to išdaužyta ir vėl perdaryta jau daugiau, bet dar nespėjau nufotografuoti).

vonia

Plytelių, tokių kaip norėjau (žr. Namo įrengimą kalėdinės karštligės metu pateiktus vonios kambario pavyzdžius, tos deginto molio atspalvio), galima sakyti, neradau, nu gerai, meluoju, radau – bet jos buvo šelmiškai brangios. Teko atsisakyti. Visos kitos bent kiek nors panašios į norimą variantą kaip kompromisinės buvo irgi nepigios, aišku, daug pigesnės nei norimos, bet nepakankamai gražios, kad susigundyčiau. Man atrodo, kad kompromisiniai sprendimai dažnai būna blogi sprendimai (čia šiaip, nukrypimas nuo temos), gal esu maksimalistė – viskas arba nieko. Dominykas toks pat. Todėl ir pasielgėm atitinkamai – užsakėm plyteles iš katalogo (čia tas pats kas pirkti katę maiše). Pigiai. Buvo gruodžio 30 d., mes buvom išsekę nuo remonto prekių paieškų ir kraustymosi… Dabar turim. Jau suklijuotos. Iš tolo visai nieko. Iš arti nerodysiu, geriau pasigrožėkite balta santechnika 🙂

vonios-santechnika3

Tarp lango ir dušo sienos bus ilga spintelė, ant kurios atsidurs dvi kriauklės. Dvi, kad vakarais daugiau nebereikėtų stumdytis vienu metu prie vieno praustuvo valantis dantis. O paties baldo 3D baldininkų padarytos simuliacijos net nededu, nes ji labiau dezinformuojanti, nei leidžianti įsivaizduoti galutinį produktą. Tai bus beveik ištisai uždara (nemėgstų voniose margų buteliukų parado), šviesinto beržo fasado su ąžuoliniu stalviršiu. Labai nemoderni ir neminimalistinė. Įdedu savo darytą schemą.

vonios-baldas

Mūsų miegamasis. Siena, į kurią remiasi lova, bus apklijuota tamsiai rudais su gėlių raštu tapetais (žr. tapetų paveiksliuką kairėje). Kitos sienos bus dažytos rudai. Grindys skirtingai nei kitur bus padengtos natūralios vilnos kilimine danga (nedažyta). Noriu lovos su minkšta atkalte, su tokiais guzikais (žr. paveiksliuką po tapetais). Dar noriu nedidelės, su stalčiais, ant kojelių baltai dažytos medinės spintos drabužiams. Kažkokio nedidelio staliuko, na žinot, moteriškiems “niekučiams“ susidėti. Vėliau atsiras ir daugiau dekoracijų 😉

tapetai
10-6-tufted-bed

via apartment therapy

Vaiko kamabrys bus švelniai margas, viena siena gėlėtų tapetų (žr. tapetų paveiksliuką dešinėje; gaila, internete neradau mano pasirinktos spalvų gamos), kita švelniai oranžinės (įsivaizduokite morkų sultis perpus su pienu) arba švelniai žydros, likusios dvi – tapetų pagrindo spalvos. Taip pat jau turi paveldėjęs iš seno buto spintelę, nudažysim baltai. Ir toks neišbaigtas jis lauks gyventojo, tiek kiek reikės.

Svečių kambarys paveldės mūsų seną lovą, kai tik nauja su atkalte atkeliaus į mūsų miegamajį. Aš norėjau svečių kambaryje vieną sieną nudažyti tamsiai raudona (angl. chinese red), bet bijau kad nesulauksim norinčių pasilikt jame pernakvot svečių. Todėl iki šiol nežinau kaip man ten išdekoruoti sienas. Jūsų patarimai?

Ir holas, kuriame kada nors bus baltas rašomasis stalas su patogia kėde, ant jo baltas kompas, o šalia kokios nors super paprastos talpios lentynos-spintelės begaliniam darbinių popierių kiekiui sukišt. Šiaip dėl tos darbo vietos 100% dar nesu įsitikinus, gali būti, kad kuo sėkmingiausiai galėsiu dirbti pirmo aukšto “craftroom’e“. Gal darbo profilį pakeisiu? 🙂

Bendram įsivaizdavimui – II aukšto planas ir dabartinio stovio kamabriai.

2aukstas

Dabar laukiam plytelių klijavimo finišo, tuomet dar kartelį prasinešim su fotiku pro namus 😛

Kur buvus kur nebuvus ir vėl lendu į eterį su savo namo projektu. O kaipgi, juk taip įdomu kurti (visa susireikšminusi projektus tik derinu – čia turi būti taip, šitas netinka, pakeiskime…). Nu labai smagu, tikrai. Įdomiausia, kad būsimo interjero 100% vaizdas tik mano galvoje. Nėra jokių brėžinių, erdvinio modelio. Tiesiog žinau, ko noriu ir nors nesu dėl padaryto sprendimo visiškai tikra, labai gerai jį įsivaizduoju ir nekantraudama laukiu rezultato. Jau triname delnus ir planuojame įkurtuves kovo pabaigoje/balandžio pradžioje. Šiam momentui padaryta jau nemažai ir jeigu ne nemaloni staigmena po savaitgalio su gipso kartonu, šia savaitę darbininkai jau suklotų plyteles. Faktiškai liko “gražiausi“ darbai, po kurių iškart pasimatys galutinis rezultatas: plytelių ir grindų klojimas, dažymas, santechnika, durų įstatymas, židinio apdaila ir laiptų montavimas, ir dar virtuvė. Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu įkelti vertingesnio turinio nuotraukas, bet kol kas džiaugiuosi ir tuo, kas padaryta. Štai virtuvė, prieš startuojant remontą ir po poros mėnesių (ventiliacija, apšvietimas, glaistymas).

virtuve

Štai toks virtuvės baldų išplanavimas, tik šioje simuliacijoje sunkiai įsvaizduojamas medžiagiškumas, ir nepavaizduotas durelių profilis, ir rankenėlės sudėtos atsitiktinės, ir kriauklė su kaitlente visai ne tokios. Tiesa sakant, aš labai tikiu, kad tikroji virtuvė bus tikrai tikrai gražesnė nei šiame 3D modelyje. virtuves-baldaiŠiuo metu vyksta eksperimentai su beicu, noriu balto į vos jaučiamą gelsvumą atspalvio, durelės bus beržo masyvo. Stalviršis juodo granito. Lentynos – tamsinto ąžuolo. Tokių rankenėlių, kokių noriu, Lietuvoje nerasi, bet šiandien pas baldininkus vartant naujus aksesuarų katalogus atsirado vilties parinkti bent kažką panašaus. Teko stipriai nusivilti negavus norimo gartraukio (norėjau tokio amerikietško modelio, bet pasirodo Europoje jis toks nepopuliarus, kad išemė iš gamybos 😦 ir, deja, jokios alternatyvos mūsų rinkai nesiūlo.

O čia svetainė, kurioje jau sumūrytas židinys.

svetaine1

Galvojau apie vienos sienos dažymą grafito spalva (tokia tamsiai tamsiai pilka), bet kai pasibandžiau ant “fotošopo“ pasidėlioti vaizdelį, tai nutariau kad gal ir neverta, kaip jums atrodo (paveikslėlis kairėje ar dešinėje)? Ta grafito spalvos siena būtų holo šachmatinių grindų atgarsis, kadangi viena patalpa nuo kitos nelabai izoliuotos.

zidinys

Pridedu holo šachmatinių ir kitų pirmo aukšto grindų planelį, kad aišku būtų, apie ką aš čia kalbu.

grindys

Kitam kartui palieku 2 aukšto darbų pristatymą 🙂

Kaip jums patinka tokie kilimai? O įsivaizduoju, kaip vaikams faina… Tai Angela Adams kūriniai, kurie pasižymi ryškiais stambiais ornamentais ir kontrastingų spalvų derinais. Negaliu pasakyti, kad visi jos kilimai patinka, bet tas iškilumo efektas yra tikrai nerealus.

aarugs
© Angela Adams

Šiuo metu išgyvenu (jau kuris laikas) tokį jausmą, panašų į tą, kurį patyriau praeitą šeštadienį eidama po spektaklio Gedimino prospektu Katedros link. Grįžtanti po eglutės įžiebimo žmonių minia sukėlė man vertigo. Tai vat tas pastovus lengvo apsvaigimo jausmas, nuo to, kad nedarau to ką šiuo metų daro milijonai kitų, o būtent – nuoširdžiai laukia Kalėdų, o aš skindama laiką likusį nuo ligų ir darbų energingai įrenginėju namą (aišku su vyro palaikymu ir darbininkų komanda 😉 )!!! Negaliu skųstis, šio įvykio laukiau daugiau nei pusantrų metų, tiesą sakant, po prasidėjusios nekilnojamo turto nepalankios situacijos buvau visai viltį praradus. Nors ir pačiu nepalankiausiu metu, bet darbas startavo. Taigi Kalėdų klausimas man šiemet atpuola, nebus nei papuošimų, nei ilgų jaukių vakarų žvakių šviesoje su karštu vynu su draugais, nei imbierinių kepinių, nei eglutės, ir… net nežinau kaip su tom dovanom. Ant nosies kraustymasis, ir deja ne į namą, ten dar marios darbų, o į laikiną prieglobstį (ačiū, Daiva). Vat taip, Gintės manifestas labai puikus, bet kaip tyčia neišeis man juo pasekti, nėra to laiko, kurį taip norėčiau dovanot 😦

Kad ir kaip visi blogeriai pašėlusiai rašytų apie dovanų ruošimą, pakavimą, kepimus ir puošimus, aš bandau neišprotėti ieškodama vis daugiau ir daugiau inspiracijos būsimam interjerui. Beje, nuo to galva irgi sukasi, nes vieną dieną begaliniame kiekyje sukauptų interjero žurnalų randu tai, ko noriu – beprotiškai gražų interjerą rudom sienom, ir jau įsivaizduoju kaip atrodys mano namai. O kitą dieną bac – ir žiūriu į savo monitorių negalėdama atitraukti akių nuo “lengvo“ baltut baltutėlio interjero vaizdų. Ir taip jau metai. Taigi, ko aš čia rašau? Tiesiog noriu pasidalinti savo idėjomis, mintimis. Gal palengvės, nustosiu abejoti…

Jeigu aš būčiau profesionali interjero dizainerė, manau niekada nepadaryčiau šio įrašo, bet kadangi tokia nesu, o interjerais aš taip pat domiuosi kaip ir rankdarbiais ar kulinarija, pamaniau, kad turiu pilną teisę paskelbti šį savo eksperimentą mūsų blog’e 🙂 Prieš pradėdama analizuoti interjero detales, parašysių porą priešistorės žodžių. Vieną dieną (kažkur prieš porą metų) supratę, kad norim pristabdyti savo gyvenino tempą, atsiriboti nuo miesto triukšmo ir pasijusti sutvertais mamos-gamtos, nusprendėm įsigyti namą. Mūsų reikalavimai buvo – už miesto (bet proto ribose), atokiau nuo kitų namų, su gamtos vaizdu pro langą, na ir aišku, atitinkantis mūsų biudžetą. Statybom užsiimti nenorėjom, nors kai ilgai nieko neradom buvo ir tokių minčių. Labai džiaugėmės radę saviškį, o po to labai ilgai jį pirkom… Čia jau kita istorija, bet su gera pabaiga 🙂

mmm

namo-isore

planas

O dabar ape patį namo interjerą (eksterjeru užsiimsiu pavasarį). Jaučių silpnybę angliškam kaimo stiliui, norėjau kažkokių jo atgarsių savajame. Žinau, kad daryti “country“ ar “provence“ kaip ir Fabijoniškių daugiaukštyje taip ir naujai pastatytame name yra neskoninga ir miesčioniška. Bet turint omeny, kad mūsų namas yra tikrų tikriausiame kaime, o lietuviško kaimo elementai manęs taip stipriai nevilioja, leidau sau truputį nusidėti. Aišku, neperlenkiant lazdos. Namo eksterjeras sakyčiau bazinis, nei modernus nei perdėm kaimiškas, todėl interjero krypčiai nėra stilistinių apribojimų. Visada mėgau baltus interjerus, ir kai niekaip negalėjau apsispresti dėl namo spalvų, buvau nutarusi viską daryti balta (lubos, sienos, virtuvė, laiptai, vonia ir tualetas, spintos). Pats lengviausias ir patikimiausias sprendimas, o rezultatas labai efektingas. Bet dabartinis baltų interjerų bumas privertė pakeisti sprendimą. Smagu daryti kitaip, nors ir sudėtingiau. Tai va, sienos bus pastelinės, grindys tamsiai rudos, bus daug juodos (och, kaip nebūdinga man), ochros ir purpurinės spalvų akcentų! Visiškai baltos neatsisakau, durys, plintusai, langai, virtuvės baldai, lubos bus balti, tikrai.

spalvos

Šiam kartui pristatau tik namo interjero bazinių spalvų paletę, keletą inspiracinių vaizdų, kad nevarginti begaliniu įrašu. Jeigu bus įdomu, padarysiu ekskursą po (tuščius) namus, pristatydama kiekvieną juose esančią erdvę ir kaip ten vėliau viskas turėtų atrodyti, su aprašymais ir paveiksliukais. O smagiausi “before-after“ įrašai bus dar negreitai, oi kaip negreitai…

virtuve_look

virtuve

svetaine

vonios

miegamasis_2

miegamasis_look

nuotraukos © Yvonne Stehle, Peter Pennoyer, Virgile Simon Bertrand, Daron Chatz, Country Living, Clare Williams, Beach Studios, House&Garden.

p.s. labai tikiuosi sulaukti Daivos įrašo naujų namų tematika, juk ji ką tik baigė remontus 😉

Keista, kad vieną stipriausių spyrių ką nors daryti patyriu kai flickre spoksau, kaip žmonės organizuoja savo darbo vietą. Visuomet svajojau turėti savo dirbtuvę, bet kol kas tai tik saldžios mintys. Užburia nerealus eklektiški gerybėm perpildyti darbo kampeliai. Atrinkau labiausiai patikusius, o gal jūs turit ką parodyt?
flickr groups – craftrooms.




Norėčiau tokios krūvelės pas save – tik aišku be vaikų, savos pakanka 🙂


dizainas: Stephanie Marin

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com