You are currently browsing the tag archive for the ‘autizmas’ tag.

Kasmet KOKONO mugėje dalyvauja ir žmonių su negalia bei visokių draugijų.  Šiemet viena laaabai “sena“ mugiautoja, sakyčiau, vienas mano muginių bičiulių “lobis“ ant stalo dėlios atvirutes.

1465028_653292794694076_2065710724_n

Daug atviručių…

1472293_653292798027409_1136961654_n

Ant jų, tikimės, bus parašyta daugybė nuoširdžių sveikinimo žodžių. Ir išsiųsta galybei brangių žmonių į jų tolimus ir artimus namus.

1473728_653292751360747_1728152197_n

Atvirutes Julija, socialinė darbuotoja “Vilties“ ugdymo centre (labai jau ilgas pilnas pavadinimas…), kūrė kartu su dienos skyriaus jaunuoliais. Ir tą daro kasmet. Ir labai džiaugiasi, kai randa atvirukams linkėjimų rašytojų ir siuntėjų. Dienos centrą lanko ir autistiški jaunuoliai, visa, ką pavyks uždirbti parduodant šiuos atvirukus ir atiteks jų reikmėms, o gal pramogoms – patys nuspręs, į bendrą katilą nemesim. Kiekvienas ranka nupieštas angeliukas – tikras. Kruopščiai parinktas ir suderintas popierius – pagalbininkų darbas, bet irgi ne mažiau tikras. Tiesą sakant, man vis dar nuostabu matyti, kaip entuziazmu dega akys žmonių, šiame centre dirbančių jau ne pirmus metus, kaip yra “sergama“ už savus auklėtinius ir nors labai nežymius jų pasiekimus. Žinokit, tikrai stebina, nuginkluoja ir net supurto paskendusius savuose darbuose materialistus (aš tokia…). Čia turbūt ne profesija, čia gal pašaukimas, nes sunkiai žodžiais aprašomas, o kartais ir suvokiamas.

image007-400x400

Kitas gražus žodis – Avevitus. “Sveikinu gyvenimą“ – ar taip išverčiau? Mano lotynų k. ekspertas prikibti šiuo metu negali, chi, chi, rašau toliau. Kaip bebūtų, čia tikrai apie gyvenimą. Ir apie pasveikinimą. Ir net šiek tiek apie viltį, nors centriukas, spėju, gimė labiau iš nevilties rasti saviems vaikams ką nors panašaus. Dvi specialiųjų poreikių vaikiukus turinčios mamos, ilgai ėjusios savo keliu, pagaliau šį rudenį atidarė jaukią vietą, kur po pamokų mokykloje, po darželio būtų VIENOJE vietoje papildomai ugdomi vaikai, kuriems toks lavinimas yra gyvybiškai būtinas. Autizmas čia irgi pažįstamas ne iš knygų… Centras privatus, bet kaip ir bet kas, kas susiję su kokiu nors specialumu, ligomis ir negaliomis, nėra joks biznis, geriausiu atveju, nenuostolinga nesibaigiančių darbų karuselė įkūrėjoms. Mugėje greičiausiai turės labai spalvingų magnetukų, atviručių, jau beveik firminiu ženklu tapusių mažų nertų angeliukų – kalėdinės eglutės gyventojų, kuriuos neria vienos centre ugdomos mergytės mama.

Žadėjo į mugę užsukti ir dienos centras “Šviesa“. Dabar berašydama pagalvojau, kad labai šviesūs ir gražūs žodžiai parenkami tokių įstaigų pavadinimams. “Žodis gydo“ – žinojo dar mūsų protėviai. Ir tikrai. Matyt, per retai prisimename…

O dar pasidalinsiu pastebėjimais apie integraciją. Arba lietuviškai – priėmimą į savo būrį, savo ratą. Kažkokie truputį valdiški tie žodžiai: diskriminacija, tolerancija, integracija, … O jei be direktyvų “iš viršaus“? O jei tokius, kitokius, visokius ypatingus vaikus dažniau pakalbintų, pabandytų ko nors, iš pirmo žvilgsnio mažo, išmokyti, dažniau paglobotų  pirmiausia artimiausio vaikui rato žmonės: seneliai, tetos, dėdės, tėvų draugai? Jei kaimynai prie progos (ar be) pasikviestų kavos ar į vaikų gimtadinius trumpam (nes ne visi “ypatingieji“ ir sukaupia dėmesį ilgam), jei kas iš giminės išdrįstų nusivesti vaiką į ledainę ar pasiimti iš darželio, nueiti į jo klasės tėvų susirinkimą. Kad ir kartą per metus. Tuomet tai jau būtų ASMENIŠKA, šiek tiek sava. Tada tai jau nebebūtų KAŽKIENO nekalbantis vaikas, keistai striksintis parduotuvėje KAŽKODĖL užsidengęs ausis. Jei eilėje prie kasų stovintis dėl aplinkinių dėmesio ir savo baimių sutrikusios mamos bendradarbis žinos, kodėl tas vaikas nekalba, neįprastą elgesį gal paaiškins kasininkei: “Jis negali pasakyti, o garsi kalėdinė muzika prekybos centre tiesiog plėšo jo per jautrią klausą, šokinėja, nes nerimauja“. Galbūt tada kasininkė paprašys nustebusių pirkėjų užleisti eilę ir niekas nebesikamuos, o gal kai kas praris tą įprastą šioj situacijoj: “Aš tai jau jį paauklėčiau, mano vaikas taip nesielgtų…“. O jei apie nutikimą per pietus pardavėja papasakos kolegoms, gal kam nors šaus į galvą šiek tiek sumažinti “džinglbels“ garsą? Niekad nežinai, kaip gimsta maži stebuklai ;).

Man visuomenė yra… feisbukas. Taaaaip, savotiškas feisbukas: draugai per draugus —>draugai per draugus —>draugai per draugus —>draugai per draugus —>per draugus…  Ir taip iki Antarktidos. Ne DELFIo bevardžiai beveidžiai komentatoriai. O jei taip, tai nėra jokio reikalo dejuoti “bet Lietuva – ne Skandinavija“, “bet gi mes netolerantiški“, “bet gi visuomenė nesupras“… Jei supranta tėvai, supras ir tų tėvų tėvai, senelių bendradarbiai, bendradarbių vaikai. Ir ratas plėsis. Iki Antarktidos. Per tą Skandinaviją 😉

Filosofijų pabaigai papasakosiu labai asmenišką istoriją (kaip gi be jų…).

Buvau turbūt kokių 10-ies. Mūsų mokykloje mokė žaisti šachmatais – buvo tokia pamoka, privaloma. Tą vasarą pas senelius Vilkijoj ganiau nuobodulį, kol jaunėlė sesuo miegodavo pietų, aš trainiodavausi be ūpo, tada močiutė ir pasiūlė nueiti pas viršuje gyvenantį kaimyną pažaisti šachmatais. Tas jau “augęs“ inteligentiškas žmogus sėdėjo ratukuose po kelių insultų, sunkiai valdė vieną kūno pusę ir dėliodavo šachmatus kiaurą dieną, siųsdavo užduočių atsakymus į žurnalų redakcijas (tada tai buvo madinga), turėjo kažkokį Meistro atskyrį, buvo perskaitęs galybę knygų. Na, aš iš neturėjimo, ką veikti nuėjau. Kaimynui mano draugija patiko. Rijau jo žmonos keptus žagarėlius, “meškas šiaurėje“, jis man stropiai kažką aiškindavo, mokė, bet ar mano baltieji, ar juodieji, girdėdavau tik “šachas ir matas, šachas ir matas“… Sykį pastebėjau jo klaidą, supratau, nutylėsiu – laimėsiu. Nutylėjau. Netrukau susivokti, kad tą klaidą vis kartoja, ji sisteminė. Nepasidalinau, aišku, pastebėjimais ir tada. Ir aš pradėjau laimėti dažnai, per dažnai. Pirmą pergalę, žinoma, nurašė naujokės sėkmei, atsitiktinumui, bet paskui Meistras ne juokais susirūpino, po kelių greitų sudorojimų niaukėsi tiesiog akyse. Užtai aš sirpau. Kokia savivertė, kokia garbė, tokia savimeilė ir per mažas sąžinės kirminas… Kai Meistro žmona papasakojo mano seneliams, kad vyras prastai miega, vis kapstosi po knygas ieškodamas tų mano stebuklingų pergalių priežasčių ir savų klaidų, namiškiai uždraudė man rodytis šachmatų salione. Po ilgesnės pertraukos sutikau kaimyną gerai nusiteikusį, nekantriai paklausė, ko nebesirodau. Atsakiau, kad močiutė pas juos į svečius nebeleidžia. Nuliūdo. Išsiaiškinti, ar suprato, kodėl buvo toks maniškių sprendimas ir, ar rado tą savo klaidą, gal dar kartą partiją sužaisti, aš nebeturėjau progos. Kitą vasarą mano šlovė jau buvo išblukusi, o sąžinė paaugusi. Bet kaimyno ratukuose jau nebebuvo…

logo 300

Šiemet nerealiai vėlai, bet pagaliau galiu pranešti – MUGĖ bus!

data

Ir bus erdvu, ir bus (tikiuosi) smagu, tikrai gražu, kaip visad šilta ir jauku, nors žodį “kamerinė“ KOKONO mugė jau išaugo… Mugei šiemet 5-eri. Vaikystė? Jau jaunystė? 😉 Simboliška, nes šiemet ji vyks Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, pačiam Vilniaus vidury, Konstitucijos pr. 25

Moklseiviu_rumai06

Mugės pradžia kaip visada – 10 val. ir truks iki kokios 16.00.

Lyg mantrą kasmet kartoju tuos pačius žodžius patyrusiems ir naujokams mugiautojams, kurie mezga, neria, siuva, veria, lipdo, pina, audžia, velia, kepa, verda muilą ar šokoladą…  – esat laukiami VISI, kas tik ką nors gražaus kuriate ir į tą kūrybą šilumos įdedate. Mugė labdaringa, nėra jokių prievolių, skiriama dalis kilniems tikslams – kiekvieno sąžinės ir širdies reikalas. Paštas mugiautojams – kokonas.blog@gmail.com

O dabar papasakosiu, kam šiemet bus skiriama parama. Taip jau išėjo, kad KOKONO mugių ratas apsisuko ir grįžo prie savotiškos savo pradžios, tik jau kitu kampu, jau ant kito laiptelio. Oficialiai mugės rengėjai yra:

lietaus vaikai_logo

Po skėčiu ir poetišku pavadinimu slepiasi vis daugiau šeimų pažįstama proza. Asociacija vienija autizmo spektro bėdų turinčių vaikų tėvus. Ir močiutes, senelius. Ir pedagogus. Ir terapeutus. Iš viso apie 150 narių. Tai neatspindi visos statistikos, bet apima visą Lietuvą, jungia, palaiko, pataria vieni kitiems tėvai ir iš didmiesčių, kur bent kažkokia pagalba ir infrastruktūra yra arba kuriasi, ir mažesnius miestelius, kaimus, kur viskas, absoliučiai viskas, priklauso tik nuo tėvų jėgų ir ugdytojų geros valios. Draugija dar labai jauna, susikūrusi prieš metus, bet į jos forumą beveik kas savaitę ateina naujų tėvų. Dažniausiai 2-3-mečių susirūpinusios mamos, kurios ką tik sužinojo diagnozę ir dabar yra pakibusios tarp dangaus ir žemės kaip tie lietaus lašai akimirkai… Norėdami padėti kitiems išgyventi nelengvą lūkesčių dužimo metą, kuo greičiau rasti tinkamiausius ugdymo metodus, terapijas vaikams, galų gale, pastumti įstrigusius valstybinius pažadus iš spengiančios tylos taško ir susivienyjo autistukų tėvai. Mugėje surinktos lėšos bus skiriamos edukacinėms / terapinėms  vasaros stovykloms vaikams ir tėvams. Bus padengiamos stovykloje savanoriaujančiųjų pragyvenimo išlaidos, nes be savanorių tokios stovyklos neįmanomos. Kaip viskas vyks, tikrai pamatysite ir čia įrašuose, šį kartą man neleis užmigti vasaros miegu, aktyvūs asociacijos tėvai užkas informacija ir vaizdais iš pirmosios specialiai autistiškiems vaikams ir paaugliams skirtos stovyklos, nes jos jau dabar laukia, ruošiasi, kalbina terapeutus, ieško, kaip finansiškai padėti šeimoms, kurioms tokie susibūrimai būtų labai vertingi, bet sunkiai įkandami.

Na, bet užteks čia apie visokius liūdnumus. Nes ir akys išvarvės beskaitant. Ar tušas nutekės susigraudinus. Arba paakiai pajuoduos naktinėjant, va:

521340_10201001695509183_2117501909_n

Arvydas, 7 m.

Geriau “lietaus vaikų“  piešiniais pailiustruosiu optimistišką švenčių laukimą.

ugne kaunas

Ugnė, 6 m.

Jums taip nelinksma? Neįkvepia lapkričio purvynai ir tamsa? Tai gal įsijunkit muzikos:  http://www.youtube.com/watch?v=cAI8_Q0wZ2A. CD viršelį kūrė Saulius (11 m.), nesu tikra, kad šiai dainai, bet turbūt nupieštų ir Jūsų pasirinktą, kurti tokius viršelius – Sauliaus aistra.

Saulius, 11 m

Nėra ūpo ne dėl prasto oro? Nervuoja darbas ir dujų kainos? Nejaučiate pagrindo po kojomis? Būna…

1414649_622612891139267_1266540523_n

Gabija, 10 m.

Taip, atspėjote, čia laisvas Katino kritimas. Ne, ne iš natūros pieštas. Nors chrestomatijos tvirtina, kad autistukai stokoja fantazijos, skraidantys katinai taip nemano. Ne visi vaikai ką nors vaizduoja, bet dažniausiai piešti, ypač vandeniniais dažais, yra malonus užsiėmimas. Kartais tai tik procesas nesiekiant aiškaus rezultato, žavus tirštų dažų ir spalvų stumdymas popieriuje ar ant drobės. Bet juk rimtų suaugėlių tarpe manančių, kad moka piešti beveik visai nėra, o jeigu jie pabandytų pastebėti, kaip gražiai sklinda akvarelė ant šlapio popieriaus, gal ir jiems patiktų ši magija? Gal tada pamatytų ir kitokį pasaulį, ir dėl savo rimtų darbų neatrodytų kaip robotai…

robot

Arvydas, 6 m.

Kaip bebūtų, Kalėdos jau čia pat, visokie Kalėdų Seniai jau šmirinėja, dovanų ieškinėja.

ugne 3m

Ugnė Ūla, 3 m.

Tikrai labai visokie tie kalėdiniai Seniai ir kalėdiniai nykštukai:

kaleda

Arvydas, 6 m.

Todėl laaaabai prašau pasidalinti informacija ir šiuo MUGĖS ženkliuku su Ugnės Ūlos pieštu (netaisytu, originaliu) tikro šventinio šurmulio vaizdeliu!

logo 200

Tegul tie dovanų “seniai“ randa kelią į Gerų Darbų MUGĘ, perka dovanas iš rankdarbiautojų, amatininkų, mažų ūkelių ar bitynų savininkų, t.y. tiesiai iš kūrėjų, aplenkdami didžiuosius komercijos ryklius…Beje, beveik viską, ką rasite MUGĖJE galima bus pamatyti ir KOKONO įrašuose, viskas bus rūšiuojama “stalčiuke“ 2013 Kalėdinė mugė 

Ačiū iš anksto už informacijos sklaidą! Susitiksime pirmąją žiemos dieną. Gal nelis…

u

Meskiukas

… todėl prieš pat Kalėdas, gruodžio 19.d., šeštadienį nekantriai lauksime tokių angelų R.Štainerio gydomosios pedagogikos centre, kur draugai ir bendraminčiai organizuoja jaukią

KALĖDINĘ LABDAROS MUGĘ!

Jos tikslas – padėti įsigyti reikiamų priemonių dailės, muzikos ir judesio terapijai šiame centre darželį lankantiems vaikams ir padovanoti tikrą Kalėdų dvasią visiems čia užsukusiems.

Daugiau apie šį darželį, Kalėdinės mugės idėją ir pasiruošimą mugei ir rasite mūsų skyrelyje “Dideli darbai“, nes tikime, kad verta nuversti DIDELIUS kalnus ir dėl kelių MAŽŲ vaikų… Be to, esame tikri (ir tikros…), kad mugėje rasite ne vieną mielą ir saldžią dovanėlę labai tinkamą “kalėdų senio“ maišeliui 😉

Kada? Gruodžio 19 d., šeštadienį nuo 11 val.

Kur? Vilniuje, Lazdynuose, Architektų g. 16, vaikų lopšelio – darželio “Spygliukas” patalpose (kairysis įėjimas – ieškokite “angeliškos“ nuorodos ;))

Kaip rasti?

planelis

Ką rasit? Kol kas tai dar paslaptis, nes siuvėjos, mezgėjos, virtuvės fėjos dirba išsijuosusios. Bet po truputį praversim dirbtuvių duris ir parodysim tai, į ką dabar dedamas Laikas, Mintys ir Širdys. Ir Viltys, kad rankų darbo tvariniai ras kelią į Jūsų namus… Taigi, LAUKITE TĘSINIO 😉

Jeigu galėtumėte pranešti draugams ir savo tinklaraštyje iki mugės apgyvendinti, va, tokius draugiškus sutvėrimus, būtume širdingai dėkingi. Aaaaaaaaaačiū!

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com