Drabužinė Nr. 1

Na, laikykitės, nes šitas įrašas bus tikra drabužių spinta, didelė, su antresolėm, stalčiais, kabyklom ir… vis tiek per maža, durys ne-be-užsidaro… Hm, turbūt teks dar vieną meistrauti.

Taaaip, o nuo ko pradėti šį kartą? Nuo galvos ar nuo kojų? Enden-du, paparmali-ū—–> ir išeina, kad nuo makaulės. Gerai, I like.

I like me – kepurininkai. Na, gerai, ne tik ir gal ne visai tai. Bet man labai gražūs tokie tiesmuki amatų pavadinimai. Beje, jei kokioj Bucharoj gyventų ir tokius grožius siūtų, taigi net savo turgaus rūmą turėtų – Rytuose toks amatas labai gerbiamas, sako, kad iki šiol… Turbanų ir tiubeteikų nerasite, bet jei Jūsų pageidavimai kiek arčiau Europos centro, tai užstrigsit prie šito stalo ilgam.

Gal elegantiški dryžiukai?

Ar geriau musmiriški taškiukai po lapu?

  Užmaunama? Megzta?

Užrišama? Velta?

Oi, ne kepurės tikrai ne vien vaikiškos! Visos gali būti ne vaikiškos. Ar iš viso ne vaikiškos. Gal…

Reikia didesnės? Su bumbulu?

Su dviem?

Na, gerai, aš pasiduodu, išsirinkite patys ir būkite gražūs po stilingais lapais, nes žiema jau ne už kalnų, o ausų grožis tiesiogiai priklauso nuo kepurės. Žinojote? 😉

*****

Aha, kas toliau? Kas, kas? Kaklas!!

Jolia (Jolanta) Mezga kaklus. Tinka tie kaklai bet kokio amžiaus, lyties ir religinių įsitikinimų kaklui. Skirti nesušalti. Skirti pasipuošti. Ir pasipuikuoti. Žiū, kaip puikiai čia:

Skirti pametusiems pirštines:

Nors kita vertus, jei pametėte, nebeieškokite – kitas Jolanta numegs…

Galima bus daugiau laiko praleisti žiemos glėbyje 😉

Tiesa, Jolanta mezga ne tik kaklui, bet ir ausims. Taip, čia auskarai:

O čia karoliai —>

Apyrankės nemegztos, bet aistrą siūlams, virvelėms, juostelėms išduoda. O priderintos prie žieminių megztinių, išduos dėvėtojos gerą skonį.

Tai tiesiog ieškokite mugėje megztų rietimų. Ir nevėluokite! Čia jų, tų rietimų, tik atrodo dauggg…

*****

Dabar metas atsidaryti drabužių spintą ir… pasvajoti. Apie gražias suknias, apie svarbias progas jas apsivilkti, apie tą saldų laiką, kai su jomis vėl nebesušalsime. Aušrelės galerija.

Gerai jau gerai, velkamės megztukus, kad paskui netektų gerti lašiukus…

Ir vis tiek, pasvajoti apie vasarą gi galima ištempus kojas…

…ant sofutės prie televizoriaus. Arba įsivaizduoti, kaip gražiai sukasi sijonas:

(čia suknelė…). Prisimenat? Vaikystėje tos suknelės, kurios nesisukdavo įspūdingai, būdavo tiesiog nurašomos kaip negražios. O jūs, vaikinai, ką nors panašiai svajingo ir svarbaus ar prisimenate iš darželio laikų? 😉 Pasikniskite šitam Aušros krepšy mugėje, gal ką pažįstamo rasit…

******

Prie siūtų Aušros žvėrių labai tiks ir megztos ŽIRAFOS. Tokios liežuvingos tos žirafos, tai liepiau prisistatyti pačiom. Stropiai taip ir padarė.

<< Žirafos –  trijulė draugių, kurias kartu laiko stebuklinga draugystė ir, greičiausiai, daugmaž besąlygiška meilė, apie kurią jos niekad garsiai nekalba.

Žirafos labai nagingos, ko tik jos nemoka, bet labiausiai jos moka žaisti.

*

*

Žirafos todėl, kad žirafa labai nepaprastas gyvūnas – dėl didžiulės kūno masės ji labai tvirtai stovi ant žemės, o dėl ilgo kaklo jos galva kažkur padebesiuose.

*

Žirafos mezga fantastiško gerumo mezginius – kepures, pirštines, kaklašildžius…

*

*

Žirafų mezginiai ypatingi, todėl, kad žirafos nevaržo savęs megzdamos – laisvai paleidžia fantaziją sekti paskui spalvotus siūlų kamuolius, dosniai naudoja tik pačius mylimiausius, pačius geriausius siūlus ir mėgaujasi, pilnomis širdimis mėgaujasi šiuo procesu.

*

*

Viena iš žirafų mėgsta daikteliauti, todėl pas žirafas galima rasti gausybę tikrai puikių, kartais neįprastų ir įdomių  daiktų – išgelbėtų iš tamsių spintų, dulkėtų bufetų ir drėgnų rūsių. Žirafos leidžia rastinukams sužibėti iš naujo ir galbūt rasti naujus namus.

*

*

Dar pas žirafas galima atrasti išpieštų, o gal pasiuvinėtų, o galbūt dar kitaip pramanytų siuvinių. Su džiovintais levandų žiedais viduje. Labiausiai mėgiamus dėl kvapo. Bet dar ir dėl grožio. Kad būtų ką pasidėti sau po pagalve. O gal į lentyną, stalčių ar spintą. Ar padovanoti kažkam. Dėl džiaugsmo. Ir dėl kvapo. Žinoma. >>

Tai nuo savęs tik pridėsiu, kad TAAAIP čia tos amžinos muginės deficitinės kandys, TOOOS!!!—- —>

*

*****

Mamų numylėtas Milksense vasarą prasisuko valso ritmu, liko be galo gražių vaizdų, jausmų auginant vaikus, dalinantis šiluma ir artumu.

Dar liko spalvų:

Naujų modelių ar derinių:

Truputis jaukios klasikos:

Ir pavykęs eksperimentas pritaikyti liną suknelėms apie “pieno jausmą“…

 

******

*

Tikrai miestietiška avelė ta city sheep. Todėl ir pirštinės skirtos aristokratams

 

Gal dar jūreiviams ir kosmonautams. Dar lapinų, katinų ir šunų mylėtojams. Na, ir dar stileivoms. Tai išeina, kad visiems tinka?

Tokia klasikinė kalėdinė dovana, kad, ką čia bekalbėti, tereikia tik išsirinkti ir priderinti prie batų pvz.

****

Ose – Jelenos rankdarbiai. Na, pavadinkite rankdarbiais tokius kataloginius vaizdus!! Sakiau, sakiau… Pamirškite vilnonių kojinių klasiką mugėse, dabar klasika atrodo kitaip:

 

Kaklaraištis – vyriškas aksesuaras. Nors…  Čia jau irgi vakarykštis supratimas apie klasiką.

Na, bet man vis tiek smagu, kad vyrus kas nors tokiuose renginiuose prisimena. Nes gi, Dievaži, kooooks galvos skausmas būna sugalvoti dovanas džentelmenams!

*****

Tai pratęskime vyrų temą. Pristatau turbūt pačią žaliausią “brendą“, labai labai šviežią ženklą –

Tokį šviežią, kad dar tik pirmas sagas nokina. Bet rašo drąsiai:

 Maži dalykai gali vyrus įkvėpti didiems darbams.

Kadaise broliai Raitai pakilo ir sėkmingai nusileido pirmuoju istorijoje žmogaus valdomu lėktuvu.Pasakojama, kad propelerį savo lėktuvui jie sukonstravo stebėdami klevo sėklos aerodinamines savybes.
Mes tikime, kad kokybiškos, patogios ir stilingos kelnės gali paskatinti vyrus keisti pasaulį. Arba bent jau… jaustis puikiai ir gyventi įdomiai 🙂

Maple propeller. Inspiring men.

Nuotraukas pokštaudamas šis šeimyninis duetas aprašė taip: “ na, va, ką tik baigėm superfotosesiją savo aifonais ;)“

Bet siūlės tiesios kaip “francūzams“, audinių nuobodžiais nepavadinsi, o drąsos ir užmojų neatimsi: taip žino, ko nori, kad net neabejoju, kitoje mugėje blizgės guzikais ir išbaigtu stiliumi. Paminėsit mano žodį!

*****

Ir pabaigai – Ivė – pernykštis atradimas. Prisimenate tas padorias kelnes?

O subtilias sagutes?

Suknutes prisimenate tikrai!

O žirneliai apskritai – Ivės firminis saldainis…

O man pats firmiškiausias kasmet jų dovanojamas smagus iki nebegalėjimo mugės skelbimas! Dalinkitės! Mes laukiame visų, mažų ir dideliųųų!

Kas netilpo, ko nespėjom…

 

Och…. tos mano garbės skolos… Negalėsiu net Pasaulio Pabaigos ramiai per teliką žiūrėti, kol čia visko nepribaigsiu ;).

Pažadu, jau paskutinis įrašas apie dovanas ir paskutinis apie mugę šiemet (jau kitais metais papasakosiu, kuo Žaislų muziejus pavertė jūsų sudovanotų šlamančiųjų maišiuką).

Mugė šiemet buvo ypač ankšta, labai labai spaudėm kiekvieną centimetrą, bet visi norintys vis tiek netilpo. Parašiau tikrai daug laiškų:“ atsiprašau, bet jau nebėra laisvų palangių…“ . Pažadėjau parašyti apie netilpusius grožius atskirai, tik vos pora kol kas atsiuntė vaizdų, o daugiau laukti nebegaliu, ir taip jau Aušrelės Galeriją pražiopsojau Daiktų viešbučio turgelyje.

Aušra siuva:

Ir mezga:

Ir dar muilą verda. Bet aš užkliuvusi už siūto zoosodo, ten ir likau…

Tiesą sakant, po švenčių skuosiu pirkti lino ir siūdinsiuosi pas Aušrą, va, tokią suknelę (su mano tempais ir planais, pradėti ruoštis vasarai bus pac*tas, kitaip vėl grės užpernykščių sijonų glamžymas…)

Išsirinkti buvo sunku, tai greičiausiai reiškia, kad teks grįžti ir padidinti suknių kiekį spintoje ;).

Nes saulės ir šilumos norisi jau dabar!! O nauji drabužiai, žinia, labai šildo dušią...

O kol kas…  Tegu sausainių ir eglučių metas Jums būna spalvingas ir šviesus.

Tegul svečiai aplanko namus, tegu dovanos džiugina, vynas švelniai svaigina ir provokuoja gražiems pokalbiams, kurie buvo atidėliojami visus metus.

Kas dar netilpo mugės lentynose, ieškokite Turgelyje. Bet jau po švenčių…

Iki!