You are currently browsing the tag archive for the ‘atvirutės’ tag.

Jau gerą savaitę namuose malamės 5-iese: aš, 2 snarglini bambliai, geltonas šuo ir mano faringitas-sinusitas-bronchitas… Pastarasis visiškai abejingas visokiems kilniems norams, geriems ketinimams ir, apskritai, jam nusišnypšt ant visko. Šnypšt…

Prieš porą dienų iš lovos ryte išvertė atkaklus ir nervingas skambutis į duris.  8:00. Žinau, tokiu metu kiti jau džiūsta kontorose kokiam feisbuke ir laka trečią puodelį kavos (na, aš tą darau 2val. nakties…), paštininkė buvo tikra, kad ne per anksti atsibruko. Man atidarius duris, ji kyštelėjo storą voką su širdute (akimirksniu supratau, nuo ko) ir bedė pirštu į savo popierius. Nedraugiškai pakosėjau ir pabandžiau suraityti parašą. Iš to, kaip paskui dėbtelėjo į mano užtinusias akis, supratau, mano pastangų rezultatas vertas Mao Dzeduno

Na, gerai, kam rūpi dailyraštis ir snargligės, žiūrim, ką atsiuntė mugei Kristina – Krizė iš Galicijos, sudraskom tą storą voką ir žiūrim:

Rudaplaukė (chi, įtartinai panaši į autorę ;)) su zuikiu.

O čia ir pats zuikis. “Zuikio paskirtis – myluoti ir glausti, nes jis labai švelnus. Galima rankinėje nešiotis, o kai pasidaro liūdna – šast, issitrauki ir jis tave paguodžia“ – buvo paaiškinta. Sunku nesutikti 😉

Žiū ! Oi! Atostogos? Die, atoooostogos… Saaaulė… Šilumaaaa…. (“šliurp, šliurp“ – čia šliurpsi mano nosis, “rrr-rr“ – griežia iš pavydo dantys. Saulėtoji Ispanija, ech…)

Čia gyvūnų globėjos – angelai.

Žuvų Fėja.

Tai va. O kas gražaus buvo juodoj mažoj dėželėj, sužinosit tiksliai atėję į mugę. Ir apie tos Žuvų fėjos juodą ir turkio spalvos sages arba auksinį katiną irgi nieko nepasakosiu. 😉

Po poros valandų vėl sulaukiau skambučio. Šį kartą telefonu. Pasiteiravęs, ar ras ką namie, simpatiškas balsas pažadėjo tuoj pristatyti siuntinį. Oho, du per dieną? Ka-lė-doooos!! Jau.

Reginos sutvėrimus atvežęs kurjeris buvo dar simpatiškesnis,  nei balsas telefonu, o dėžė iš Klaipėdos lengva, bet didelė. Taip stropiai suguldytų ir pūslėta polietileno apsauga apklotų rankdarbių nesu mačiusi. Kiekvienas turi mini kortelę su vardu, charakteristika ar visa gyvenimo istorija.

Foto klaidina -šie gyviai ne maži, jie mažyyyčiai, mikroskopiniai, vos ne iš siuvimo siūlų nunerti! Juos galima kabinti prie telefono ar raktų, vaikiškų (aba ne) kuprinių. Arba vieną net verti į ausis:

…ir jis skambės! O gal dainuos:

Arba pasiūlys arbatos ir po puodeliu tieisiog išsiplos (che, čia mano favoritai…):

Na, taip, neapsirikit, tikrai ne saldūs šitie padarai, mane nuo pat pirmo žvilgsnio kamuoja įtarimas, kad visi jie biški pankai…

Kukuruku

Tos pačios dienos vakare į namus iš kontoros parvažiavo ir jau anksčiau aprašytos levandinės kandys. Tiesiog siuntinių diena… Beje, ir aš gavau dovanų: ispaniškų “žuvų“  ir taškuotus auskarus nuo magic (Kristinos), o dar prie kandžių man buvo vyšnių kauliukų pagalvėlė – šildyklė su rankom veltos vilnos dėklu. Laaabai į temą ir bronchitą. Kai sykį per ilgai pakaitinau tuos kauliukus orkaitėje, užsidėjus pagalvikę man visą naktį kvepėjo skrudintais miežiais, nekosėjau ir sapnavau… Panevėžį. Todėl galiu iš patirties pasakyti ir garantuoti – rankdarbiai turi magiškos galios ;)…

Teisingiau, net dvi žinios. Bet apie viską iš pradžių.

Viena gera žinia atėjo didelio išpuošto voko pavidalu. Na, gerai, laukiau, žinojau apie siuntinį iš Ispanijos, Kristina, vaikiškų knygelių ir neknygelių iliustratorė, perspėjo. O aš pažadėjau užbučiuoti paštininką gavusi siuntinį. Bet tas (ar toji) nepasivargino užlipti į palėpę ir pranešimą-šaukimą sugrūdo pašto dežutėn Ia. … (gal kiaulių gripo išsigando?). Kaip bebūtų, gavau, atsiėmiau, voką jau sudraskiau, nes kas gi gali būti geriau už siuntinį prieš Kalėdas? Turėjot kada tetų anapus Atlanto? Esat džiūgavę apsikabinę didžiulę dėžę pilną kalėdinioCadbury‘io“? Jei ne, nesvarbu, įsivaizduoti siuntinio laukimą ir nekantrų kartono plėšymą lengva 😉

Va, koks “gobis“: keturi angeliukai darželio vaikams (Angelas sargas, Angelas Paštininkas, Miškų Angelas ir Vaikų Angelas – bus kalėdų dovanėlė kiekvienam, mes saviškį kabinsim virš lovos, ten angelams vieta, a’ne?), įspūdinga krūvelė autorinių atvirukų ir vienas mažytis mėlynai tapytas Katinas su Žvirbliuku – paveikslėlis ant dailių porėmių. Hm… Turbūt reikėtų įdėti ir ką nors ne “mobiliakinės“ kokybės (KOKONO fotografė mane nudooobs…), o gal ne – ateisit ir pamatysit? Nuspręsta, ateikit, ir pamatykit, o pamatę išsirinkit, o išsirinkę sugalvokit, kokį  gražų linkėjimą brangiam žmogui užrašysit.

Na, pavyzdžiui ant tokių raudonkepuraitiškų kiškių ar katinų atviručių galima net mini pasaką sukurti. O kitą dedikuoti ūsuotam dėdulei su slapta užuomina ;).

O dabar labai greitai apie kitą žinią.

Perlina

Mielas, kantriai megztas meškius (oi, meškė) gyvena Didžiojoj Britanijoj. Ten ir liks, nes aukcione bus parduotas geros valios žmonėms, o darželiui Vilniuje atiteks aukciono lobis dažų ir kreidučių pavidalu, greičiausiai. Ačiū, Julie ir Mia’ai už išradingumą, laiką ir palaikymą.

Ir AČIŪ visiems, kas mezgat-siuvat-kepat ar rimtai ketinat ateiti superinių dovanų pirkti čia.

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com