You are currently browsing the category archive for the ‘Interjeras’ category.

Eilinį kartą blaškydamasi po internetą namo įrengimo klausimais aptikau štai šias mielas interjero detales. Sutikit, labai labai patrauklus natūralumas 😉 Žmonijai juos pristato live wire farm timber, aišku ne Lietuvoje, bet yra galimybė užsisakyti internetu. Man labiausiai iš jų siūlomos produkcijos patiko pakabos. Tiesa, gal ir nelabai etiška, bet visgi galima nusižiūrėjus ir patiems pabandyti pasigamint. Aišku, auksinių rankelių turėjimas būtina sąlyga, tik nebūtinai savo 🙂

image_h_2image_h_3image_h_6

nuotraukos © live wire farm timber

Gerai jau gerai, supratau, kad ir man reikia pakeičiamosios veiklos, nes kitaip (vien nuo namo įrengimo rūpesčių) pradės stogas čiuožti. Į “katarinkų“ raitymo čempionatą jau pavėlavau, bet į prieššventinę nuotaiką su savo tema patenku 🙂

Žvakės. Jeigu kokia pasaulinė tyrimų agentūra suvestų sunaudojamų per metus žvakių kiekį, didžiausi rodikliai neabejotinai atitektu gruodžiui. Natūralu, iš vienos pusės jos neišvengiama Kalėdinės nuotaikos atributika, o iš kitos – praskaidrina tamsiausią metų laiką. Ypač šiauriečiams 😉 Vos paspaudus šaltukams ir pradėjus anksti temti, natūraliai norisi kasvakar jas uždegti, taip sukuriant jaukumą, papildant dienos šviesos trūkumą, ir dar tų mažų liepsnelių dėka sukuriant papildomą šilumos jausmą. O dar jos savo mirksinčiom švieselėm taip maloniai nuramina ir atpalaiduoja mūsų akis ir nervus. Dar daugiau padeda užsimiršti po įtemptos darbo dienos ir įsijausti į šventinę nuotaiką žvakių liejimas, žvakidžių ir žibintų kūrimas. Dvigubas efektas: meditacija – kūrimas, ir relaksacija – grožėjimasis kūriniais 🙂 Išbandykit, padeda 100 procentų.

Na, o kad jus tikrai pagautų ūpas pasiterliot žvakių tema, pateikiu keletą savo pavyzdžių/sprendimų/patarimų.

Galima nuostabiomis žvakidėmis paversti močiučių paveldą – sovietinių laikų pseudokrištolines taureles, “fužėrius“ ir kt. stiklinę tarą. Per raižytą stiklą žvakių šviesa labai gražiai lūžta, daugiau atspindžių. Galima naudoti į vidų žvakes-tabletes, o galima pripildyti skaidrios vaško-žele (aš pirkau Kaune, Savanorių pr., specializuotoje žvakių parduotuvėje; dagtys pridedamos kartu).

zvakes1

Panašiai galima pasielgti ir su nebenaudojamais porceliano, fajanso ar glazūruotos keramikos indais – puodeliai, dubenėliai, bedangtis arbatinukas, netgi padažinė. Tikrai galima surasti pas mamas ar močiutes toli nukištų, seniai nebenaudojamų, bet smagių indų šiam reikalaui. Kuo neįprastesnė forma, tuo originaliau. Taip pat šiam reikalui tiks ir indai su trūkumais – apdužę kraštai, prarastos ąselės, įskilimai ar kitokie trūkumai. Mano atveju – antram gyvenimui prikeltos kadaise dovanų iš tolimų kraštų atvežtos rankomis dekoruotos rytietiškos pialos – nutrupėjo glazūra, keramika nuo drėgmės ėmė pelyti, nebetiko sąlyčiui su maistu. Išmesti buvo be galo gaila. Turiniui pripildyti panaudojau buvusių žvakių liekanas (žvakes, geriausia vienodos spalvos susmulkinti gabalais į plastmasinį ar metalini indą, įstatyti į puodą su verdančiu vandeniu ir maišyti, kol išsilydys, galima įlašinti lašelį eterinio aliejaus, pilti karštą į tūrį įstačius dagtį. Jeigu naudojamas platus indas, dagčių reikėtų paskirstyti daugiau). Indai-žvakės puikiai tinka dovanoms.

zvakes2a

Nemokamom žvakidėm man tapo maži, stikliniai jogurtų indeliai, galima panaudoti dailius uogienių stiklainius. Tokius paprastesnius galima išnešti į lauką, jeigu yra galimybės ir noro. Jas papuošiau džiovintų apelsinų skiltelėm ir cinamono lazdelėmis, aprišau ir padariau kilpą pakabinimui su grubia virve. Galima puošti bet kokiom natūraliomis medžiagomis: šermukšniu, eglės šakele, rojaus obuoliukais… bus ką dieną paukščiams palesti 🙂

Labai gražiai žvakėmis galima papuošti šventinį stalą. Pavyzdžiui, kiekvienam į lėkštę padėti po savadarbį “žibintą“ – nedidelė žema stiklinė su žvake-tablete viduj “įpakuojama“ į lengvo popieriaus stačiakampį (tinka krepinis, ryžių, netgi paprastas sumuštinių), surišamas virvele ar kaspinu. Kol visi renkasi, “degantis“ stalas atrodo taip masinančiai. Mano “žibintų“ pavyzdžiai: baltas, su paprasta virvele Kūčioms, o raudonas, su balta šilkine juostele – Kalėdoms.

zvakes4

Na, o pabaigai siūlau kompoziciją “Kalėdų belaukiant“. Jai sukurti tiks viskas, kas natūralu – pagrindui plaušas (žinau, kad būna pirkti, pas mane nuo kažkokios dovanos užsilikęs buvo), į centrą tikro vaško žvakė/žvakės, aplink padėliojamos džiovintų citrusų skiltelės, lazdyno ir graikiniai riešutai, kankorėžiai, cinamono lazdelės, raudoni obuoliai, mažos pušies ar eglės šakelės, šermukšnio ar kokio kito krūmo uogos (būna pirkti gėlių parduotuvėse labai gražios raudonom uogelėm šakos), svarbu, kad būtų paprastai (t.y., nepersistengiant) ir gražiai. Tokiais dalykais reikalo nepagadinsi, net jeigu sudėsi visą kalną 😉

zvakes5zvakes6

Šiuo metu išgyvenu (jau kuris laikas) tokį jausmą, panašų į tą, kurį patyriau praeitą šeštadienį eidama po spektaklio Gedimino prospektu Katedros link. Grįžtanti po eglutės įžiebimo žmonių minia sukėlė man vertigo. Tai vat tas pastovus lengvo apsvaigimo jausmas, nuo to, kad nedarau to ką šiuo metų daro milijonai kitų, o būtent – nuoširdžiai laukia Kalėdų, o aš skindama laiką likusį nuo ligų ir darbų energingai įrenginėju namą (aišku su vyro palaikymu ir darbininkų komanda 😉 )!!! Negaliu skųstis, šio įvykio laukiau daugiau nei pusantrų metų, tiesą sakant, po prasidėjusios nekilnojamo turto nepalankios situacijos buvau visai viltį praradus. Nors ir pačiu nepalankiausiu metu, bet darbas startavo. Taigi Kalėdų klausimas man šiemet atpuola, nebus nei papuošimų, nei ilgų jaukių vakarų žvakių šviesoje su karštu vynu su draugais, nei imbierinių kepinių, nei eglutės, ir… net nežinau kaip su tom dovanom. Ant nosies kraustymasis, ir deja ne į namą, ten dar marios darbų, o į laikiną prieglobstį (ačiū, Daiva). Vat taip, Gintės manifestas labai puikus, bet kaip tyčia neišeis man juo pasekti, nėra to laiko, kurį taip norėčiau dovanot 😦

Kad ir kaip visi blogeriai pašėlusiai rašytų apie dovanų ruošimą, pakavimą, kepimus ir puošimus, aš bandau neišprotėti ieškodama vis daugiau ir daugiau inspiracijos būsimam interjerui. Beje, nuo to galva irgi sukasi, nes vieną dieną begaliniame kiekyje sukauptų interjero žurnalų randu tai, ko noriu – beprotiškai gražų interjerą rudom sienom, ir jau įsivaizduoju kaip atrodys mano namai. O kitą dieną bac – ir žiūriu į savo monitorių negalėdama atitraukti akių nuo “lengvo“ baltut baltutėlio interjero vaizdų. Ir taip jau metai. Taigi, ko aš čia rašau? Tiesiog noriu pasidalinti savo idėjomis, mintimis. Gal palengvės, nustosiu abejoti…

Jeigu aš būčiau profesionali interjero dizainerė, manau niekada nepadaryčiau šio įrašo, bet kadangi tokia nesu, o interjerais aš taip pat domiuosi kaip ir rankdarbiais ar kulinarija, pamaniau, kad turiu pilną teisę paskelbti šį savo eksperimentą mūsų blog’e 🙂 Prieš pradėdama analizuoti interjero detales, parašysių porą priešistorės žodžių. Vieną dieną (kažkur prieš porą metų) supratę, kad norim pristabdyti savo gyvenino tempą, atsiriboti nuo miesto triukšmo ir pasijusti sutvertais mamos-gamtos, nusprendėm įsigyti namą. Mūsų reikalavimai buvo – už miesto (bet proto ribose), atokiau nuo kitų namų, su gamtos vaizdu pro langą, na ir aišku, atitinkantis mūsų biudžetą. Statybom užsiimti nenorėjom, nors kai ilgai nieko neradom buvo ir tokių minčių. Labai džiaugėmės radę saviškį, o po to labai ilgai jį pirkom… Čia jau kita istorija, bet su gera pabaiga 🙂

mmm

namo-isore

planas

O dabar ape patį namo interjerą (eksterjeru užsiimsiu pavasarį). Jaučių silpnybę angliškam kaimo stiliui, norėjau kažkokių jo atgarsių savajame. Žinau, kad daryti “country“ ar “provence“ kaip ir Fabijoniškių daugiaukštyje taip ir naujai pastatytame name yra neskoninga ir miesčioniška. Bet turint omeny, kad mūsų namas yra tikrų tikriausiame kaime, o lietuviško kaimo elementai manęs taip stipriai nevilioja, leidau sau truputį nusidėti. Aišku, neperlenkiant lazdos. Namo eksterjeras sakyčiau bazinis, nei modernus nei perdėm kaimiškas, todėl interjero krypčiai nėra stilistinių apribojimų. Visada mėgau baltus interjerus, ir kai niekaip negalėjau apsispresti dėl namo spalvų, buvau nutarusi viską daryti balta (lubos, sienos, virtuvė, laiptai, vonia ir tualetas, spintos). Pats lengviausias ir patikimiausias sprendimas, o rezultatas labai efektingas. Bet dabartinis baltų interjerų bumas privertė pakeisti sprendimą. Smagu daryti kitaip, nors ir sudėtingiau. Tai va, sienos bus pastelinės, grindys tamsiai rudos, bus daug juodos (och, kaip nebūdinga man), ochros ir purpurinės spalvų akcentų! Visiškai baltos neatsisakau, durys, plintusai, langai, virtuvės baldai, lubos bus balti, tikrai.

spalvos

Šiam kartui pristatau tik namo interjero bazinių spalvų paletę, keletą inspiracinių vaizdų, kad nevarginti begaliniu įrašu. Jeigu bus įdomu, padarysiu ekskursą po (tuščius) namus, pristatydama kiekvieną juose esančią erdvę ir kaip ten vėliau viskas turėtų atrodyti, su aprašymais ir paveiksliukais. O smagiausi “before-after“ įrašai bus dar negreitai, oi kaip negreitai…

virtuve_look

virtuve

svetaine

vonios

miegamasis_2

miegamasis_look

nuotraukos © Yvonne Stehle, Peter Pennoyer, Virgile Simon Bertrand, Daron Chatz, Country Living, Clare Williams, Beach Studios, House&Garden.

p.s. labai tikiuosi sulaukti Daivos įrašo naujų namų tematika, juk ji ką tik baigė remontus 😉

Keista, kad vieną stipriausių spyrių ką nors daryti patyriu kai flickre spoksau, kaip žmonės organizuoja savo darbo vietą. Visuomet svajojau turėti savo dirbtuvę, bet kol kas tai tik saldžios mintys. Užburia nerealus eklektiški gerybėm perpildyti darbo kampeliai. Atrinkau labiausiai patikusius, o gal jūs turit ką parodyt?
flickr groups – craftrooms.




Norėčiau tokios krūvelės pas save – tik aišku be vaikų, savos pakanka 🙂


dizainas: Stephanie Marin

Kol Elena su Daiva dar neparuošė super mega užrašų apie senų baldų atnaujinimą (o jos tikrai turi ką pasakyt/parašyt apie tai) aš skubu su savo mini džiaugsmu – atnaujinta kėdė virtuvei. Ne laikas buvo tuo užsiimt (keli mėnesiai beliko mums dabartiniame būste, ačiū Dievui) ir neverta toji kėdė buvo tiek dėmesio (skurdaus tarybinio 80-ųjų “dizaino“ kūrinys; vakar sužinojau iš Dominyko, kad tai buvo jo močiutės dovana jam, pradėjusiam eiti į mokyklą, vargšas berniukas). Atsirado ji kažkokiu būdu pas mus namie, laikoma balkone kaip atsarginė, ir ištraukiama kai ateina svečių. Neseniai sulūžo viena iš etatinių virtuvės kėdžių ir išmušė senutės valanda 😉

Nudažiau dviem sluoksniais, pakeičiau audinį (t.y. aptraukiau ant senojo). Procese dvi dienos, darbo – 2,5 val.

Malonus “prieš ir po“ pateikimo momentas.

Niekad nemėgau baltų, šviesių dramblio kaulo, kiaušinio lukšto atspalvio sienų, man toks interjeras visuomet atrodė be charakterio, nedrąsus, universalus. Tačiau vieną dieną “baltas“ interjeras nustebino savo minkštais vos matomais atspalviais – sauso koralo giluma, pilkais aptrintais kampais, šokoladiniu siluetu.

Taip pat tie senoviniai veidroždiai visiškai kitokie nei šiuolaikiniai – turintys savyje “butelio stiklo“ žalumos ir sidabrinių dėmelių.

Ne. Vis dėl to visa esmė tuose aptrintuose kampuose.


“Country Living“

Archyvas

© kokonas. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau - kokonas.blog@gmail.com