Apie norus, pareigas ir galimybes

Lapkritis šiemet gana šiltas ir šviesus. Tai neįprasta. O, va, mano pašte susigrūdę laiškai-klausimai apie mugę – jau 7-metė tradicija (na, gerai, šeštus metus taip, nes gi pirmoji mugė buvo netikėta net man pačiai). KOKONAS, kaip ir kasmet panašiu metu, apėjęs voratinkliais, nėra laiko net šluota pamojuot nei čia, nei ten.

Mano gyvenime šiemet atsirado tikrų obelų sodas toli nuo miesto ir dar vienas “obuoliukas“ namuose.

Štai todėl tie mano visuomeniniai norai visai nebesutampa su galimybėmis, nei dienos, nei naktys man nebepriklauso ir mugės rengimo smagus šaršalas šiuo metu ne man.

Beeeet… Yra pernykštė savanorių komanda, kuri pasiryžusi VISKĄ padaryti gerai ir dar geriau. Jiems reikia

P A G A L B O S !!!

*

Reikia tik rasti raktą, atidaryti vartus, o toliau jau, žinau iš patirties, viskas važiuoja darniai. Dabar tas “raktas“ yra patalpos, vieta, kurioje galėtų vykti 7-oji KOKONO labdaros mugė. Susivokėm, kad jau per didelis renginys tas “kokonas“, dalyvių skaičius lipa per 100 drąsiai, todėl ir palocių reikia nekuklių. Ieškom “blato“ ;). Rimtai. Ieškom draugų ir draugų draugų, kurie galėtų pašnibždėti Didelės Salės (vestibiulio, lofto ir pan.) Dosnios Širdies Karaliui, kad KOKONAS yra smagi, laaabai stilinga, kasmetinė LABDAROS mugė, kurios metu surinkti pinigai visi alei cento atitenka paramos gavėjui. Pernai tai buvo asocialių ar ypatingai sunkiai besiverčiančių šeimų gabių vaikų meninis ugdymas ne jiems “skirtiems“ soc.centruose, o ex moksleivių rūmuose (dabar LVJC), drauge su kitais vaikais, vaikais, kurių ugdymu rūpinais tėvai ir skiria tam nemažus pinigus. Mugės savanoriai ir dalyviai nusprendė, kad tokios prabangos yra vertas… kiekvienas vaikas, nesvarbu, iš kokios šeimos yra kilęs. Pernai surinkta suma buvo apie 10 000 Lt, centrui dar padovanotas didelis pluoštas bilietų į kiną. Visa buvo ir tebėra naudojama pasižadėtu tikslu, vaikai bus ugdomi kol bus lėšų, paskui, tikiu, bus ieškoma kitų šaltinių.

O šiemet mums krito į akį kita vaikiška tema. Kol daugybė feisbuko gyventojų laikina benamius katinus ir “šalis be vaikų namų“, kai kurie žmonės imasi realių darbų. Realių vaikų. Todėl laaabai norime padėti Sikorskių šeimynai, kurių veikla ir filosofija papirko akimirksniu.

Norime padėti ir prisidėti bent tuo, kuo galime – materija… Jiems reikia labai konkrečių daiktų, stiprybės ir valios, galime nebent patys iš jų pasiskolinti. Apie šią šeimyną jau rašė (spustelkit ant foto) ir turbūt parašys dar ne kartą. Ne savo bevaikišką dalią šie žmonės “remontuoja“ (jiedu turi 4 suaugusius vaikus, galėtų atostogauti, lepinti anūkus ir… laikinti feisbuke tuos katinus), jie neišsirinko tik mėlynakių-garbanotų-blondinų, t.y. kažkokio globėjams patogaus “štampo“, jie turėjo drąsos ir širdies paimti ir kurčią mergaitę (kuriai, pasirodo, ne klausos, o priežiūros tetrūko, stebuklą padarė meilė ir paprasčiasia medicininė procedūra), ir vaikus su vėluojančia raida. Ta didi vizija, kad kada nors Lietuvoje nebus vaikų be namų ir vaikų namų nebebus, ji gali pradėti pildytis nuo dabar, nuo paprastų dalykų.

Jeigu ir jus užkabino ši istorija, gal norite  / galite prisidėti prie rengiamos mugės? O gal pažįstate tokių, kurie norėtų / galėtų?

PASIDALINKITE!

Visur, kur tik galite. Ir parašykit mums kokonas.blog@gmail.com (nuo šiandien ten jau sėdi nykštukas-sekretorius).

“Viena šeimyna?! Tik viena? Tik 9 vaikai?“.  “9. Daug, nes netelpa į turimą automobilį ir negali visi kartu niekur iš savo vienkiemio išvažiuoti. Jei pavyktų padovanoti autobusiuką, tiems 9-iems vaikams atsivertų DIDELIS pasaulis.“

Čia daug ar mažai? …

Foto: Šarūnė Zurba