Apie Žaislų muziejaus mugę, “Žmones“ ir ateities svajones

Pomuginis sekmadienis būna skirtas susivokimui ir grįžimui namo iš interneto… O pirmadienis – padėkų ir liaupsių mainams.

Taigi, mugiautojams dėkoju, kad buvot, kad papuošėt, pradžiuginot mus, vieni kitus ir, pasirodo, minią tautiečių. Tai miniai pirkėjų, t.y. pirkėjų – bičiulių – pašnekovų, ačiū už kantrybę ir supratingumą – buvo karšta, ankšta, tvanku, eismo “kamščiai“ ant kiekvieno slenksčio… Baisu… Baisu, kaip jauku :D.

Čia viskas spėta įamžinti iki spūsčių. Taigi, dar kartą prabraukiam grindis ir ruošiamės antplūdžiui:

Nes jau po valandos ar dviejų, daugybės šių gėrybių nebuvo nė kvapo. Pvz. Kristinos kalendorių ir labai simpatingo bavaro (iš tikros Bavarijos!!) Leo (-poldo) virtų pomidorų padažų su bazilikais, česnakais, imbierais ir puikia pakuote.

Arba “Miesto mamų“ sausainių-burtų (kiekviename buvo… popierinis meškiukas! ar beveik kiekviename… kas jų tiek prikarpė??). Ir kmynais kvepiančias šiltas obuolių sultis liurlino (-m) litrais. Visi Lt, kuriais virto šie gardumynai, atiteko muziejui.

O čia jauniausias mugiautojas, pusės metų “meškiukas“, be galo ramus miesto mamos Gretos pagalbininkas, ir beveik Kalėdų medis…

Čia kitokie medžiai. Ir kitokie maži meškiukai.

Ir dar viena kalėdinė eglutė. tik TADAM ir papuošta!

Sonatos iš “Mezgimo zonos“ kojinės dovanotos mugei ir skirtos dovanoms. Į jas galima ir dėti dovanas. Tik nežinau, kas tai turėtų būti, kad “pakuotė“ nenustelbtų turinio 😉

Taip ryte atrodė mugės gyventojai kol jiems buvo ruošiamas gyvenamasis plotas.

Paskui jie sulipo į muziejaus lentynas. Trumpam. Ilgam-visam šie žaislai galėtų čia atsidurti po kokio šimtmečio, atlaikę visą vaikų meilę…

Ivės “žirniukai“ dailiai susilygiavo, dar gvardija meškinų išlipo iš lagaminų.

Visi pasipuošė logotipais. Savais.

Net moliūgų-apelsinų uogienės. Pažiūrėkit, juodai stilingos!

M O L I Ū G I E N Ė – A P E L S I N I E N Ė arba

C U K I N I J I E N Ė – C I T R I N I E N Ė. Dar yra sandėliuke truputį, rašykit, prirodysim virėją…

Na, kai bandai įsitaisyti šalia OKIIKO, tai lyg savaime suprantama.

Gaila, kad nemoku teleportuoti kvapo! Nes “Balžeko bites“ reikia uostyti ir laižyti, ką čia kalbėt…

Čia irgi kvapo siųstuvas labai praverstų, nes stiklainiuose – pyragas “išsikepk pats“, bet tose dėželėse – TIE meduoliai… Mmmmm…

Stirtos grožio! Tiesą sakant, čia irgi eglutės iš… abėcėlės. Laimos Marijos abėcelių….

Laikas pralėkė akimirksniu, išbarstęs ratukus ir krumpliaračius.

Dar viena mugė praūžė ir nusėdo padebesių archyve (gyvai po šitais debesėliais tai sėdėjo zuikūnai…), vaizdai išdils, o Žaislų muziejus dar ilgai šveis per pusdienį keleriais metais pasenusias savo baltas grindis ir džiūgaus galėdamas pripildyti naujas lentynas žaislų kopijomis. Būtinai dar ne kartą užeikite patikrinti, kas ten naujo apsigyveno 😉

Ir jei dar kas nors spėjote nufotografuoti ko nėra čia arba  čia,  atsiųskite, ką?

Post Scriptum. Mugė išėjo į Žmones ir, prisipažinsiu, akimirką svarsčiau, gal įrašą pradėti nuo to? Taip garsiai: BA-BAM!! FANFARAMMM!! O! pažiūrėkit, kokio pop-populiarumo pasiekta! Nes gi dar ir filmavo…

Juk smagu. Be keleto tekste aptiktų žurnalistinių kliurkų (netikslios pavardės ar veiklos apibūdinimo, galinčio be reikalo sudominti vaistų kontrolės tarnybą…), viskas pateikta gražiai, todėl ir smagu. O ar tai svarbu! Gal ta mugė tokia KAŽKOKIA ir yra, kad vyksta be pirktos reklamos, vis dar bandydama išlaikyti kamerinį kvapą ir poskonį? Ir beveik naminį privatumą… Bet turbūt viskas keičiasi. Iš tiesų, keisis ir KOKONAS. Nes… srendu į mėnulį ;).

Foto: Šarūnės ir Kristinos.