Atsiprašau ir už vėlavimą, ir už gal keistoką pavadinimą, bet suprasit kodėl taip ilgai sirpo šis įrašas, kai susipažinsit su visais jo gyventojais:

Ne, jums nesidvejina, nesitrejina ir nesiketurgubina akyse (man irgi buvo kilęs toks įtarimas) – žvėrių čia tikrai visa banda. Ir jų mugėje bus tiek, kad laisvai galima pavadinti zoologijos sodo draugija. Iš tikrųjų, Kotryna – šių veltų sagių autorė – atsiuntė vos kelias kuklias nuotraukas, bet atidarius jos pridėtą nuorodą, mane ištiko nevaldomo cypimo ir kaukimo priepuolis – nesu, mačiusi TOOOOKIO kiekio katinų-meškinų-lapinų-žiurkėnų ir dar dievai žin’ kokios veislės gyvulių vienoje vietoje! O dabar įsivaiduokit visą savo (draugės, sesers, brolio, bet kieno…) paltuką ar švarkiuką nusagstytą šita gyvūnija! Jei išdidžiai žingsniuojant senamiesčiu niekas neiškviestų sanitarinės tarnybos, tai garantuotai 18 kartų nufotografuotų japonų turistai, kas nors pakviestų į pasimatymą ar nupaparacintų “mados infekcija”. Žodžiu, nesumeluotas dėmesys garantuotas.

Lyg to būtų maža, Kotryna užsiundė dar ir draugės Ugnės sūtais meškinais:

Ir kaimene lininių arklių:

Tiesa, pridėjo ir piemenaitę. Ir jas Ugnė siuva.

******

Lininiai ir vilnoniai, mieli, šilti, siūti, velti…  O būna elegantiški, iš organinio stiklo. Hm… Nors čia greičiau laukinukai. Fabrikiniai laukinukai. Dėl to, kad iš Laukės fabrikėlio.

Tarkim, šis kalėdinis briedis, kuris neišeina iš mados ir po švenčių. Jis apskritai kartą atėjęs jau niekur neišeina 😉

Labai veisliniai šunyčiai. Vadoje būna kelių spalvų.

Esama ištikimų paukštukų. Labai ištikimų…

Yra romantiškai nusiteikusių zuikių (rugiagėlė turbūt jau nuvyto…)

Yra zuikių šmaikštuolių ir auksinių žuvyčių. Pildo norus. Ir vieni, ir kiti.

Yra irgi ūsuotų svajonių jaunikių (turbūt iš Žvėryno anapus Nėries). Apie tokius svajojama bet kokiu oru, merginos…

Nes jie nepamiršta gėlių:

Myli naminius gyvūnėlius:

Tereikia tik tokį jaunikį prisijaukinti. Ir jis būs jūsų AMŽINAI 😉

******

Eglės pasakų veikėjai. Man primena V.Haufo pasakas (ne kažin kiek jų ir teskaičiau, bet tose, kurias teko, vis kas nors į ką nors virsdavo. Arba užstrigdavo tame virtime… mu-ta-bor!).

Zuikis su obuoliu. Taikus.

Pilkų ir rožinių žirnių prisirijęs meškius. Ilgaausių giminės.

Žydraakė beždžionaitė. Iš prigimties miela.

Visa kompanija ant sofutės. Yra ir katinų.

Nė kiek neabejoju, kad visi šie žvėreliai seka pasakas vakarais. Iš akių matau, turi daaaaug ką pasakyti…

******

Erikos žvėrija tokia siurealistinė, kad nesiimu sufleruoti, ką matote: kiškį, katiną ar mešką. Spėju, tai jau aukštesnė padarų padermė. Pažinau tik visažinį BRĖDĮ. Taip, brĖdį. Jo toks vardas. O gal pavadinimas. Kaip bebūtų, sklinda legendos (per “Bug 2 hug” feisbuką), kad jis VISKĄ žino. Ateikit į mugę ir įsitikinkit.

Ir tie kiti neklasifikuojami padarai tikrai ne pėsti. Pvz. yra drąsūs – nebijo spalvų,…

…asimetrijos ir savų emocijų. Net senamadiškų nėrinių. O gal atvirkščiai – ultra madingų…

Nebijo klonavimo.

Ir net raudonų ragų…

Ši šutvė irgi laukia mugėje. Tupės ant kokios nors palangės ir stebės praeivius per langą. Ir tik pabandykit neužsukti…

********

Na, ir pabaigai  – Agnės iš “DEBESY” Zuikūnai ir Meškūnai. Postmodernas, ponai! Ką čia dar liežuviu malt….

Čia Zuikūnas. Negi nesimato…

O čia Meškūnas.

Jis lankstus, puikiai adaptuojasi visur ir visaip.

Ir nesvarbu, kad nieko neraukiat apie moderną ir visa, kas buvo ir yra po jo. Ne suaugėlių reikalas čia 😉

*****

Uf…. Rodos, baigiau tam kartui. Juk tikras ŽVĖRINČIUS, a’nia? Tiesiog žvėrinių žaislų antologija (o gal chrestomatija), žodžiu muziejaus verta apžvalga “nuo – iki”.

Ir jei vaikai šiemet zyzia Kalėdoms šuniuko, drąsiai žadėkit bet ką. Net konceptualų ponį…

Advertisements