Tiksliau, “Sekretai”. Taip vadinosi pirmoji Rasos darbų paroda ir šitaip kažkas kadaise “pakrikštyjo” tuos po kieme rasta stiklo šuke suspaustus ir slapta kur po alyva užkastus grožius: YPATINGUS blizgius ar šiaip retus saldainių popierėlius, spalvingas gėles, smulkius lapus ar žoles. Prisimenat? Jei ne, tada esat arba užuomarša, arba… per jaunas (-a) tokiems sentimentams.

Manau, tų sekretų tikroji paskirtis buvo visai ne slėpti grožį, o išmokti jį pastebėti aplink save. Visur ir bet kur. Detalėse. Smulkmenose. Mažmožiuose. Gal net niekniekiuose, dailiame šlamštelyje.

Rodos, Rasa tą pamoką išmoko pirmūniškai.

Man baisiai smagu stebėti kūrybos evoliuciją, tobulėjimą ir turtingėjimą, beatsirandančią meistrystę, savo kelio: dominuojančių spalvų, formų, medžiagų ir filosofijos pradžią. Rasa gi KOKONO mugių veteranė (medalių nedalinam, teks susiverti pačiai ;)), taip jos kūryba atrodė prieš porą metų. Dabar iškojimai nuvedė toli miško takeliu.

O aš tai šventai įsitikinusi, kad po tais stikliukais ji pavožia ir dalį savo prigimtinės ramybės, todėl šie papuošalai taip traukia, net nesvarbu ką žadėdami – nėriniuotą gėlėtą, caro laikų puošnumą ar beveik modernią sugedusių laikrodžių eleganciją, tiesiog laiką be streso…

Visi Rasos turtai čia – www.rasosperliukai.eu, o nemenka dalis gyvai – mugėje.

Advertisements