Kalėdos yra GIMTADIENIS, todėl ŠVENTADIENIS ir ilgas laisvadienis (na, dažnai dar ilgesnis valgadienis…). Tai metas, kai paprastas cinamonas pakvimpa šventėmis, bet kokia arbata ar kava tampa kalėdine, į kalėdines pavirsta nuolaidos, pamiškių eglutės ir net gerumas. Keistai nervingas ir sutrumpėjęs laikas, susivėlęs dovanų popieriuose, o visi aplink linki ramybės, ramybės, ramybės, šilumos ir sveikatos.

Dar Kalėdos – proga pasikviesti į namus visus bičiulius, nesvarbu, artimus ar tolimus, didelius ar mažus, plonus ar storus, raudonplaukius ar… pūkuotus. Puiki proga pasipuošti žaliais karoliais, ištraukti iš stalčiaus močiutės sidabrinius šaukštelius ir senų sagų dėžutę, prisiminti, kodėl  visa taip brangu, papasakoti savo rydienos planus ir vakarykščius sapnus, paklausyti draugų pasakų ir dainų, kartu paragauti šiųmetinio sniego, išsidalinti neišsiųstus ar net neparašytus laiškus. Tada būtinai įvyks šitaip lauktas, dulkėtose knygose ir žurnaluose aprašytas STEBUKLAS – ateis KALBADIENIS, kai prašneka visi padarai. Tai šventa tiesa, nes juk Kalėdos yra GIMTADIENIS. Naujų darbų, pažadų, svajonių ir vilčių…

Draugeliai iš Rūtos Elzės stebuklų šalies. Maždaug 15 cm ūgio.

Jie mėgsta mandarinus.

Skaičiuoja sagas.

Važinėjasi traukinuku.

Po švenčių susikaupsim ir papasakosim, kas jiedu, kaip ir kuo gyvena. Pažadu…