Jis tobulai tiktų Snieguolei Kalėdų vakarą svajojančiai apie… sužadėtuves. Na, gerai, nebūtinai ta proga. Dar labiau tinka be progos 😉
Sidabras, dengtas rodžiu. Nejuoduoja (nesioksiduoja, t.y.), nesensta, nerūdija. Kaip TIKRA MEILĖ…
Gerai, jūs gėrėkitės ir seilėkitės, o aš papasakosiu visą istoriją. Prieš gerą savaitę vieną naktį mirkdama KOKONE, gavau laišką. Rašė Eglė. Paplepsėjom, pažadėjo mugei atvežti ką nors iš savo juvelyrikos. Čia turiu prisipažinti, kad Eglės nepažinojau (bet KOKONO mugei tai įprasta…), pavardė pasirodė girdėta, tik mano pavargusios smegenys labai nebesivargino ieškodamos savo “kataloge“ informacijos apie tai. Ryte leptelėjau vyrui, kad negaliu prisiminti, “kur aš ją mačiau“. Jis be žodžių pastūmė man po nosim ant virtuvės stalo paliktą vaikų knygutę. Perskaičiau: “Ulė ir peliukas“. Ieva Babilaitė. Aaahaaaa!! Sesės, dvynės, dailininkės!!! – rado mano “gūglas“ 🙂
Eglė ir jos sesuo Ieva ne iš pasakų žino, ką reiškia pagalba ir palaikymas baisingos ligos akivaizdoj, todėl jų noras prisidėti prie taktilinių knygučių leidybos manęs nenustebino. Nustebino kaip paprastai Eglė man tą žiedą į delną įbruko, kaip lengva buvo kalbėtis ir kokio tvirto tikėjimo – pasitikėjimo dozę gavau gaudama šį tikrai brangų ir prabangų papuošalą… Aš vis dar stebiuosi, juk nepažįstama…
Atsipeikėjusi, apžiūrėjau atidžiau: metalo keramikoje įstrigę “svarovskiai“. Dailu. Labai originalu ir labai labai išraiškingai atrodo jį pasimatavus. Dydis – apie 17-tą. Tiktų mūvėti ant bet kurio piršto.
Atrodo lyg nunertas, kažkokiu nenusakomu “rūku“ užburia, patraukia dėmesį ir širdį. Ir tai vertingas autorinis darbas, skirtas puoštis šiandien, nešti laimę ryt, paveldėti po kelių dešimčių metų. Palietę patys, suprasit – gera energija įlieta sidabre. Kokia jo piniginė vertė? Mums tai – 3 aklųjų knygelės….
Ievos Babilaitės grafika. Nedideli, kokybiški nuo technologijų ir turinio iki rėmelių vinukų kūriniai. Visa kita galima pamatyti patiems. Juos dovanodama mugei, autorė tikisi, kad padės “pamatyti“ pasaulį mažiesiems knygučių skaitytojams.
Komentarų: 3
Comments feed for this article
1 gruodžio, 2011 2:40 pm
waleru
Žiedas įspūdingas! Norėčiau…
3 gruodžio, 2011 12:31 am
Violeta
labas,
o gal imanoma kaip nors susisiekti su ta mergina, kuri si zieda padare? Reikalas tas, kad visai netycia uzklydom i jusu puslapi ir sis ziedas, labai arti to, ko mes ieskom…jau senokai brandinam ideja pasidaryti originalius vestuvinius ziedus ir gal ji sutiktu – mums padeti?
dekui, Violeta ir Tomas
19 gruodžio, 2011 9:52 am
Ieškoma SNIEGUOLĖ « kokonas
[…] jo istoriją galima perskaityti dar ir dar kartą, priminsiu trumpai: dailininkės Eglės Babilaitės – […]