Prisimenate, kaip prieš Didžiąsias metų šventes kadaise rašydavom kauges atviručių? Kalbu apie tuos senus gerus vaikystės laikus, kai sveikinimų atvirukams po 3 kapeikas mamos  išleisdavo pusę lapkričio atlyginimo, įdarbindavo visus nors kiek raštingus gerai savaitei, vakarais visi išdžiūvusiom burnom užlaižydavo (užklijuodavo…) dešimtis vokų, o paskui bandydavo rasti mieste nors vieną dar neužsikišusią nuo šventinės artimo meilės ženklų pašto dėžę. Ar prisimenat? Ne? Negali būt… Kiek Tamstoms metų tada??😉 Aš nekęęęęęsdavau 2 darbų iš šios “operos”: liniuote braižyti teisingų linijų, kad paskui rašant nenuvaryčiau į snieguotas lankas ir kartoti tą patį sveikinimo tekstą -nioliktą kartą, o jei dar eiliuotą…. supykindavo, rimtai… Bet savoj pašto dėžutėj rasti 17 vienodų atviručių per vieną dieną man patikdavo. Nuo visokių tetų, kurių niekad taip ir nepamačiau.

Būtų smagu tokią sveikinimų rašymo madą atgaivinti, nes dabar yra aibės fantastiškų atviručių ir kosmoso platybės kitokio popierinio grožio. Bus ir mugėj.

Indrės sandėliuko maža dalis:

Dar ji turės medinių aliejuotų dėžių (jau gautiems sveikinimams, chi, chi…) ir lėkščių (kalėdiniams mandarinams, pvz.)

****

Čia Rosvitos lobynas:

Ir Kristinos grožynai:

Kolekcionuojate pasveikinimų tekstus? Tada užrašinė pravers…

…arba kalendorius. O kalendorius rodo be 3 dienų mugę!! (bėgu pirkti turbo dezodoranto, man jo prireiks… :))