Na, patyrinėkim, padiskutuokim. Kada paprastai puošiate eglutę?

  • a) dirbtinę jau pirmomis gruodžio dienomis – noriu, kad ji ilgai mane džiugintų.
  • b) prieš pat pat šventes – amžinai nieko nespėju...
  • c) nepuošiu iš viso – nėra laiko, noro, būtinybės ir t.t.

O gal papuoškim, ką? Savo blog’e Spalvų namai Justė jau pristatė specialiai mugei paruoštus kūrinius, o vakar gavau siuntinį iš Kauno. Kruopščiai supakuoti eglutės burbulai ( 1 popierinis – “hortenzijos žiedas” , aš taip praminiau, ir 2 medžiaginiai, net nežinau, kaip padaryti)  ir kryželiu siuvinėti Justės mamos paveikslėliai: riebi avelė ir pavalgiusi karvelė😉. (abu labai tiktų vaikų kambariui).

A, dar šūsnis supakuotų atvirukų su vokais. Panašių į šį. Grooožis!

****

O čia Elenos kalėdiniai žaisliukai. Įsivaizduoju, stilingai atrodytų eglutė visa nusagstyta tokiais išblukusių braškių spalvos nostalgijos atspindžiais… Man primena senus Močiutės kalėdinius žaisliukus: išlaikytas tamsaus vario ir smaragdo spalvų “gegutes” su žnybtukais, truputį jau nubraižytus stiklo burbulus, išdidų vokišką senį besmegenį ant kabliuko ir… tą pačią nenusakomos spalvos braškę. Ech…

****

Ramintos eglutės stiklinės. Skirtos kabinti ant kitos eglutės. Smagios, nutaškytos “uogiene” ir linkėjimais. O dryžuoti angelai turėtų būti labai filosofiškas “pranešimas spaudai”  – Gyvenime negali būti labai ilgai blogai, po vieno dryžiaus, seka kitask, baltas…

Na, štai, mūsų eglė papuošta. O jūs pasigarsinkit braškantį kardiofoną ir kontoroj pasvajokit apie kalėdines girliandas.