Rašydama antraštę, prisiminiau “antinų” dainą apie zombius, kur atrieda, atidunda”…

Ne zombiai, bet atrieda – iki mugės liko vos 2 savaitės!!! Aaaaaa!! Ką turim? Turim jau sparčiai pilnėjantį dalyvių sąrašą (man širdis dainuoja – daugelis ištikimi nuo pirmosios mugės!!), turim patalpas (vieną įrašą, kur garsiai svarsčiau apie šaltoką ir tamsoką salę miesto centre, jau ištryniau, kad nieko nesupainiočiau ir iš kelio neišmuščiau…), turim “Menų spaustuvės” modernią, šiltą, skandinaviškai draugišką erdvę foje ir vienoje salikėje, turim nerealius kaimynus tą dieną: kaip jau rašiau – nuo 12.00 dviejose salėse vyks spektakliai vaikams,  nuo 11.30  – foje vaikų dirbtuvės, “Stalo teatro” aktoriai su vaikais gamins gandriukus. Taigi, eidami tokiu metu į mugę, būtinai atsiveskite ir vaikus.

Jau radau komentarų, kad per ilgai užsitempė tyla čia. Turbūt, bet viskas verda “už kulisų”, laikas smaugia, o idėjos ir pasiūlymai tiesiog drimba ant galvų.

Gruodžio 11 d. 14.00 – 16.30 Prezidentūros kiemelyje vyks Nevyriausybinių Organizacijų Mugė. Nepatikėsit, bet mums pasiūlė ten dalyvauti! Eeee…. jaučiuos kaip Pilypas iš kanapių, nes ten dalyviu tai turbūt gali būti tik Jurgės (knygelių leidybos koordinatorės) VŠĮ, bet mes galim padėti. Pernai viskas atrodė, va, taip. Mes ketiname pasirodyti su mugei sudovanotais (jau dovanojamais) grožiais, todėl siųsdami, perduodami būtinai prikabinkite savo etiketę – vizitinę kortelę, nes tai – jūsų kūrinio “pasas” į platųjį pasaulį. Ir, svarbiausia, papasakoti, kas gi čia bus leidžiama-gaminama už tuos surinktus pinigus. Reikalingi savanoriai tą dieną – gruodžio 11d., sekmadienį. Ar yra norinčių pamatyti prezidentę D.Grybauskaitę gyvai?😉.

Tai va, ką mes čia dirbame anapus virtualios erdvės. Tiesiog, kad ir kaip norėtųsi visko iš karto ir greitai, nepavyksta, be to, geriau kokybiškai, ar ne? Paskui bus kaip man pernai: prieš mugę sugalvojau pagaminti ledinukų “ant pagaliuko” – vienkartiniuose mediniuose šaukštuose. Prisipirkau rudojo cukraus, tikrų, natūralių, šviežių spanguolių, tų eko-šaukštų, net priverčiau vyrą atspausdinti etikečių ant nebalinto popieriaus ir jas juostelėmis supjaustyti. O tadavieną naktį visiems sumigus išdidžiai ėmiausi darbo, šventai tikėdama, kad viskas eisis kaip iš pypkės, saldainiai bus tooobuli, o aš po pusvalandžio sapnuosiu5 sapną… Jau mintyse naminę karamelę pakavau ir aiškinau susižavėjusiems, kaip čia ką gaminau. Hmmm…. už puikybę baudžiama (bent jau mane Aukščiausia Ministerija VISADA akimirksniu “pastato į vietą”, kai tik atitrūkstu nuo žemės) – saldainiai atrodė gražiai, buvo net labai neprasto, subtiliai rūgštoko uogienės skonio:

Bet mano, dideliam siaubui, visai nestingo, o sulig kiekviena diena vis labiau tižo ir varvėjo. Ko tik neišbandžiau: ir viriau dar kartą, šį kartą baisiai ilgai, ir šaldžiau, net orkaitėje džiovinau, bandžiau susukti į popierių, supakuoti – viskas veltui. Pasikamavusi porą dienų ir naktų, pasidaviau. Buvo pikta, gėda ir gaila…  rudojo cukraus🙂. Paskui kažkam iš bičiulių pasiskundžiau skaudžiai nusvilusi ir nusivylusi (ruošti dar ką nors mugei buvo jau per vėlu), ir išgirdau, kad rūgštis stabdo karamelizaciją, todėl spanguolės čia visai netinka. Reikėjo tuo pasidomėti anksčiau – va, ir moralas. Norai buvo saldūs ir kilnūs, bet vaizdzialis nikoks…  Šiemet laiko visai striuka, bet jį taupydama, nebegaliu klysti ar neapgalvotai švaistyti eksperimentams. Aš mokausi, iš kiekvienos mugės vis ko nors mokausi.

Rytoj čia bus apie moliūgus. Poryt – apie “obuolius”;). Rūšiuoju ir dėlioju įrašus. Kantryyybės😉.

Foto: Gintaro ir jo mobiliuko.