Čia jau seniai seniai sau ir Julijai žadėtas staipsniuk’s. Mūsų šutvė visą vasarą prazyliojo po Lietuvą, ištaškė krūvas ežerų ir jūrą – nebeliko laiko KOKONUI. O gal ir gerai, visi pailsėjo…
Kai aną dieną garbingoji rinktinė prakišo ispanams taip negarbingai, prisiminiau ir aš patriotizmą. Oi, ne, krepšiniu tai nesergu (dar mokyklos laikais atkratė – tokias žalgas kaip aš nuolat medžiodavo sužvėrėję treneriai, nuoširdžiai nekenčiau sporto, slapstydavausi WC…) ir bendro su šia “religija“ turiu tik tiek, kad vienas rinktinės ex kapitonas buvo mano darželio laikų “meilė“, o paskui klasiokas.
Čia apie kitokį patriotizmą. Eko. Vystyklinį. Ir, va, tokį su lengva ironija šiuo trispalvio pamišimo metu:
Na? Kuo ne puikus suvenyras “su meile iš Lietuvos“? “Pampersinio“ amžiaus krepšio fanams tokia atributika tikrai l.tinkama, stilinga ir būtina. Ir siuvama Lietuvoje. Julija ir jos vyras siuva. Dar vienas šeimyninis tandemas. O jų 1,5m. Julius, spėju, “dirba“ lakūnu-bandytoju ir kokybės kontrolieriumi ;). Toooobula komanda.
Čia lininiai (nagi, baltų paveldo puoselėtojai, jamam?)
…ir kanapiniai vystyklai (70% kanapių , 30% eko medvilnės):
O čia “lindex’iniai“ raštai ir specialus, orui laidus amerikoniškas audinys. Kelnaitės “atprastukės“ skirtos paaugusiems veikėjams, kurie jau moka įsijungti TV ar kompą, bet dar ne visada susivokia nuosavoj fiziologijoj. Mes už ekologiją, ekonomiją ir pirmokus be “pampersų“…
Kadangi vis dar būna nuotykių su vyresnėlio tualetiniais-psichologinias baubais, tai mažylį uoliai “kamuoju“ įvairiausių fasonų ir audinių eko-mada. Tiesą sakant, tas raitosi nepatenkintas, ne pagal amžių anksti kilnoja pilvą ir vartosi, bei keikiasi “baskų“ kalba vos tik kiek sušlapęs, bet aš nenusileidžiu… Kas dar šiuo metu išgyvenat vystyklinę erą? Pasidalinkit patirtimi ir filosofijom. O jei pasiryšit EKO-logijai, daugkartinių sauskelnių ieškokite čia ir rašykite Julijai – julijairco@family.lt, kad (cituoju) – KUO DAUGIAU VAIKŲ, AUGTŲ SVEIKAI IR NATŪRALIAI! Va, kur tikrasis patriotizmas! Už tai ir išgerkime… stiklinę žalgiriečių reklamuoto pieno ir ropokim į lovas – ryt nauja puiki naminio maratono diena.
Foto: Julijos
Komentarų: 4
Comments feed for this article
rugsėjo 7, 2011 at 4:13 pm
Maisto Diletante
Cha cha ir vystyklai Lietuvos vėliavos spalvų, kad tikras lietuvis nuo mažumės žinotų kas esąs 🙂
rugsėjo 11, 2011 at 7:58 pm
metras
..ir galetu dergti ant Lietuvos, taip sakant, tiesiogine prasme 😉 nepataikyta, nepataikyta, stipriai, reikia galvoti apie produkta ir kam jis skirtas..
rugsėjo 11, 2011 at 10:04 pm
gintė
nagi…. čia tik spalvų dėlionė tokia, juk ant vaiko užpakalio visos trispalvės iš karto nesumausi, nieko švento ir neapdergs ;). o produktas, mano galva, skirtas… kūdikiams, kuriems giliai “dzin“ spalvos ir atspalviai, tiesą sakant. hm, įtariu, kad nelabai jiems įdomi ir ekologija. bet gal mamoms svarbu? tokiu atveju, nedėkite spintoje geltonų-raudonų-žalių kelnių vienų ant kitų, prikaišiokit kokių gėlėtų ar languotų tarpe ir tautiniai jausmai nenukentės :). o dar prisiminiau, kad mano mama ir jos brolis užaugo ant… vyčio tiesiogine prasme – močiutė karo pabaigoj nukabino nuo sienos savo pačios “rišelje“ siuvinėtą didelį herbą, išėmė iš rėmų, sulankstė ir įsiuvo į vaikišką pagalvėlę. ir tą pagalvę išardė tik sąjūdžio dainoms skambant. bendrąja prasme tai tebuvo balto batisto ir raudono tikro šilko atraižos, ir tik žmonių susitarimas – simbolių kalba bei kantrybė adata, žirklėm tą simbolį paverčiant vaizdu ir padarė audinio gabalą svarbiu…
rugsėjo 11, 2011 at 11:39 pm
Ieva
Jetau, kaip gerai, kad šitiek mamų užsiima vystyklais: tiek kišdamos į juos savo vaikų užpakalius, tiek siūdamos juos kitiems. Ir medžiagų naujovių atsiranda. Negaliu atsidžiaugt. Lininius jau čiupinėjau Mano vystyklų klube – nuostabus vasarinis variantas. Kai aš pradėjau vystyklinį gyvenimą, praktiškai vienintelis pasirinkimas buvo Rasakila…