Šiemet nepaprastai vaisingi metai – kol laukiu liepos mėnesį pasirodysiančių gandrų, džiaugiuosi kitu “kūdikiu” 🙂 Kalbu apie prieš mėnesį startavusį edukacinį projektą SVEIKO PROTO SEMINARAI TĖVAMS, kuriame savo žiniomis ir patirtimi dalinasi dr. Austėja Landsbergienė.
Nuo ko viskas prasidėjo? Kai mano pirmagimė Izabelė dar buvo visai mažylė, nuolat kildavo klausimų, į kuriuos niekur nerasdavau atsakymų. Nekalbu apie “mamų žurnalus”, kurie dažniausiai nuvildavo iš metų į metus perspausdinamais straipsniais. Ieškodavau patarimų ir knygose, ir internete, bet dažnai likdavau priimti sprendimą tiesiog pati su savo sveiku protu.
Kai atradau Austėjos blogą (www.austejosblogas.lt), negalėjau patikėti, kad tiek kokybiškos ir aktualios informacijos visą laiką buvo čia pat 🙂 Kedendavau blogo archyvą ir rasdavau beveik visus atsakymus į mane kamuojančius klausimus. Ir ne šiaip pamąstymus, o atsakymus, paremtus aktualiais tyrimais, patvirtintus mokslo arba 4 vaikus auginančios mamos patirtimi. Kai vieną kartą atsakymo neradau ir mano pačios sveiko proto nebeužteko teisingam sprendimui priimti, tiesiog parašiau Austėjai el. paštu. Dabar žinau, kad man žiauriai pasisekė, nes atsakymą gavau akimirksniu 🙂 O pasirodo, jų srautas į Austėjos pašto dėžutę yra nežmoniškas. Jau nesiplėsiu, pasakodama, kad patarimas buvo stulbinančiai efektyvus!
Po kiek laiko tame pačiame bloge pamačiau įrašą apie Austėjos darželį. Skaičiau ir verkiau (kas šiaip man tikrai nebūdinga!), negalėdama patikėti, kad viskas, apie ką svajojau savo vaikui, jau yra! Ir kai Izabelė pradėjo lankyti Vaikystės sodą, griuvo visi n metų mano galvoje gyvenę mitai apie ugdymo įstaigas, jų daromas traumas mažyliams ir beširdes motinas, kurios metinukus išgrūda daržan. Tiesa, adaptacija buvo, bet ne Izabelei, o man – sėdėdavau automobilyje ir su ašarom akyse galvodavau “negi jai taip visai visai manęs nereikia?”.
Taigi, kasdien susitikus Austėją spėdavau užduoti kokį nors klausimą, išsiaiškinti, ką nors labai rūpimo. Ir kas kartą galvodavau – o dieve, kokią prabangą turiu! Nes patikėkit, nebuvo nei vieno patarimo, kuris man keltų abejonių, kuris nesuveiktų.
Ir tada kilo mintis – aplink tiek tėvų, kuriems trūksta informacijos. Būtų puiku jiems padėti! Juk tiek kursų, kuriuose moko, kaip tapti lyderiais, patirti finansinę sėkmę, pasirinkti profesiją, rasti sau tinkamą partnerį ir net sėkmingai pagimdyti! O ką daryti toliau? Kaip būti gerais tėvais ir kuo mažiau eksperimentuoti su savo vaiku? Kaip atsijoti pelus nuo grūdų ir atsirinkti, kas draugių, supermamų, anytų ir močiučių patarimų jūroje yra vertinga, o kas – tiesiog įsišaknijęs absurdas? Žinojau, kad už Austėją niekas geriau šio poreikio nemato ir negali lygiuotis įgyta patirtimi, todėl nedrąsiai, bet pasiūliau įgyvendinti tai, ką, pasirodo, ji ir pati seniai norėjo padaryti 🙂 Ir štai – vakar įvyko jau trečiasis šeštadieninis susitikimas su tėvais!
Iki vasaros dar liko 3 susitikimai:
- Vaikų kūrybiškumas: kaip išmokyti to, ko patys nemokame? (05 14)
- Ką renkamės: šiltnamyje užaugintą vaiką ar savarankišką asmenybę? (05 28)
- Ruošiamės į darželį: ką daryti, kad vaikas ten eitų su džiaugsmu? (06 18)
Labai rekomenduoju nepagailėti kelių valandų saulėto šeštadienio ryto ir apsilankyti. Tik įspėju – kuo daugiau domiesi, tuo reiklesnis vaiką supančiai aplinkai tampi. Ir tikrai nepasakyčiau, kad staiga vaiką auginti tampa paprasta kaip du kart du. Anaiptol. Tačiau kas kartą išeini iš seminaro ne tik su naujomis žiniomis, bet ir vis labiau pasitikėdama/-as savimi 🙂 Jokių kraštutinumų, jokio nuomonės piršimo.
Ir pabaigai, keli klausimai jums:
- ar tikite, kad didžiausia ir sėkmingiausia investicija gyvenime yra investicija į vaikus?
- kas jūsų autoritetai, padedantys būti geresniais tėvais?
- kuo jūs pasitikite ir kur ieškote informacijos iškylančiais klausimais?
O kadangi šiandien Motinos diena, noriu pasveikinti savo Mamą. Ir visas kitas Mamas. Ir visas/visus, kurie joms padeda būti geriausiomis Mamomis. Ir būtinai iš visos širdies padėkoti Austėjai, kurios dėka aš galiu būti daug geresnė mama.
Komentarų: 17
Comments feed for this article
gegužės 1, 2011 at 1:52 pm
gintė
uoj, kaip į šios dienos – Mamyčių šventės temą!!! KOKONINĖ “tradicija” yra pražiopsoti visas kalendorines šventes ir parašyt ką nors post factum, che, che 🙂
žinai, iki vasaros jau nebepavyks ir savęs nemulkinsiu iliuzijom, bet naujojo rudens sezono šeštadienio rytmetėlį kokį nuvogsiu nuo savo “adamsyno” ir atkulniuosiu kada paklausyt Austėjos. suintrigavai. ir gerai.
hm…. mano atveju, investicijų būtinybė ir neišvengemybė į mūsų Liūtą yra toookia akivaizdi, kad čia visom prasmėm (pinigų, laiko, širdies) ta investicija yra tiesiog gyvenimo (ir kokybės) klausimas. taip, ji didžiausia. taip, tikiu, kad ir sėkmingiausia…
autoritetai – mano silpnoji pusė, t.y. jie arba kinta priklausomai nuo situacijos, arba aš tokia iš prigimties įtari, kad sunkiai ką nors šiuo skambiu titulu apdovanoju. iki šiol stipriausias variklis ir “patariklis” buvo ir yra mano pačios intuicija – krentu purvan snukeliu kaskart nepaklausius savo (o gal To Iš Aukščiau) balso. 100%. ir kartais būna be proto skaudu…
informacijos šaltiniai priklauso nuo smegenis užknisusio klausimo: pradedu banaliai – internete, paskui imuosi “painkšk apie savo bėdas kitiems” taktikos, žodžiu, pasakyk garsiai, kad ir į orą, kas dabar problema nr. 1. nežinau, koks čia informacijos tvermės dėsnis, bet paprastai pradeda plaukti ta tema viskas: nuo bet kokių patarimų iki pvz. specialistų pavardžių (jei tokių prisireikia). ir tada jau košiu per tą savo nuojautų koštuvėlį… būna, kad ir neišsikošia ;). tada nusprendžiu, kad gyvenime ne taip viskas paprasta ir reik bandyt dar ką nors…
gegužės 1, 2011 at 2:07 pm
gusste
Ginte, aš irgi įsitikinus, kad mamos intuicijos reikia klausyti. Tik va būna situacijų, kai tas patariamasis balsas iš vidaus ima ir prityla. Tada norisi patarimo iš šalies.
Parašiau ir sunerimau, kad gausiu pylos už reklamą 🙂 Bet paskui nutariau, kad reikia paklausyti to vidinio balso – jei bent vienas žmogus perskaitęs nueis ir išgirs tai, ką labai norėjo išgirsti, jausiuosi padarius gerą darbą ir visą kritiką ištversiu 🙂
gegužės 1, 2011 at 3:26 pm
gintė
Guste, taigi KOKONAS ir yr’ reklamos agentūra “BBS” ;). varyk ir nesinervink, bet koks subjektyvumas blog’uose tik sveikintinas – kur gi dar gali viešai ir neakivaizdžiai pasidrabstyti savo nuomone, pasvarstymais ir naujom protingom veiklom?? mes gi čia vis ką nors reklamuojam: savo (arba visai ne savo ;)) keptus pyragus, kažkieno remtinus vaikus, stiklainius-šiltadaržius ant palangės…
jo, intuicija kartais užkimsta. kartais visai balsą praranda. bet gal aš tiesiog nesutikau tokio “visažinio prie upelio”, kuris atsakytų į visus klausimus. ir aš dar tais atsakymais arba likčiau patenkinta, arba iš karto patikėčiau (bet čia jau ne visažinių bėda, a’ne?)…
gegužės 1, 2011 at 10:12 pm
Tadas
Sakykite, o seminarai nemokami??
Pilnai sutinku, kad Austejos- svajoniu darzelis. Tik kaip labai besinoretu, taciau vidutines pajamas gaunamai seimai, deja, jis tikrai neikandamas 😦
gegužės 2, 2011 at 8:22 am
Siga
o as noreciau pasakyti, kad seminaro plakatu klijavimas tam neskirtose vietose tersia miesta ir seminaro organizatoriams garbes tikrai nedaro.
gegužės 2, 2011 at 11:22 am
gusste
Tadai, seminarai mokami, jei domina, info rasite čia: http://www.austejosblogas.lt/2011/03/sveiko-proto-seminarai-tevams/
Dėl darželio kainos – jūs absoliučiai teisus. Mūsų šeimos atveju (juolab, kad laukiame antro vaiko, kurį taip pat norėčiau ateity leisti į šitą darželį) teko gerokai persidėlioti prioritetus. Ir puikiai suprantu, kad yra šeimų, kur dėliok prioritetus nedėliojęs, bet duona ir mokesčiai vis tiek viską “suvalgo”. Tokiais atvejais labai gerbiu tėvus, kurie suranda būdų, kaip bent iš dalies (ne finansine prasme) kompensuoti situaciją.
Siga, ačiū už pastabą. Miesto šiukšlinimas mums patiems bado akis ir mes iš tų, kurie pakelia net svetimas šiukšles. Todėl mes labai stropiai sekame dviejų miesto parkų prieigose kabančių plakatų būklę ir priešingai nei kai kurių kilnių akcijų organizatoriai, laikome būtinybe jiems tapus nebeaktualiais panaikinti bet kokius pėdsakus 🙂
gegužės 3, 2011 at 5:14 am
Evelina
Savo vaikus leidau į mokamą darželį. Pamenu, kaip mano mama nustebo, kai pamatė kelis tėvus, kurie savo vaikus į darželį atveža palaikėmis mašinomis. Čia jei kalbame apie prioritetus. Kad perdėliojus, pasispaudus ir pan. galima atrasti būdų (mūsų darželio tėvai buvo pavyzdys, kaip ir ko galima atsisakyti). Kartais labai panorėti reikia 🙂 Bet jei iškart užsidedi, kad per brangu – tai yra ženklas Stop. Jei nori, gali paieškoti būdų, kad tavo troškimas išsipildytų.
Kalbant apie vaikus ir investicijas.. Na man jie niekaip ne investicijos – kai investuoji, tai tikiesi, kad atsipirks. Aš čia nieko nesitikiu.. Man artimesnė mintis, kai Radzevičiaus Priešaušrio vieškeliuose tėvas mokė sūnų: Jei jau kam padedi, tai mesk kaip į šulinį – nesitikėdamas dėkingumo.. Tai kažkaip ir su vaikais – meti kaip į šulinį 🙂
gegužės 3, 2011 at 10:44 am
waleru
Guste, o kada bus pakartotas seminaru ciklas?
gegužės 3, 2011 at 12:11 pm
gusste
Evelina, geras palyginimas 🙂 Apie dėkingumą aš nesvajoju, bet “atsipirkimo” tikiuosi. Aišku, ne finansų forma 🙂 Stengiuosi, kad neužkraučiau vaikui lūkesčių ir tėvų neišsipildžiusių svajonių naštos, todėl nerenku pelningos profesijos ir pan. Bet bandau priimti sprendimus, kurie daro įtaką psichologiškai stiprios asmenybės formavimuisi. O kai vaikas pasitikės savo jėgomis ir dar mokės bendrauti su žmonėmis (čia man emocinio intelekto lavinimas buvo atradimas), tada ir visa kita susiorganizuos taip, kad būtų laimingas. Ir net jei Izabelė dirbs slauge, didžiuosiuosi, kad myli savo darbą ir yra nepakartojama 🙂
Valerija, kol kas neplanuojam kartoti, nors jei bus didelis poreikis, kodėl gi ne. Bet pradžiai yra planai iki vasaros pabaigti suplanuotas temas, labiausiai laukiamas temas nuvežti į Kauną, o rudeniui-žiemai jau dėliojamės naują temų sąrašą.
Jei nepavyko sudalyvauti kažkurioje tau asmeniškai aktualioje temoje, FB mes po seminaro skelbiame Austėjos rekomenduojamą literatūrą. Aišku, tam reikia laiko ir netingėjimo pačiai viską “susikramtyti”. Man ne visada pavyksta sąžiningai perksiatyt… Bet ten jau atrinkti “perlai” 🙂
gegužės 4, 2011 at 12:04 pm
Plastikiniu langu kainos
Aciu uz staipsni 🙂
gegužės 5, 2011 at 8:39 am
Virginija
Gaila, kad tokio svajonių darželio nėra Kaune…
gegužės 7, 2011 at 9:12 pm
boba
Drįstu manyti , kad pats požiūris į vaikų auklėjimą kaip į investiciją yra klaidingas. Investuodami į kažką, kas tai bebūtų visada tikimės sėkmės Visų pirma sau. Sąmoningai ar nesąmoningai. Vaikas gi nuo pat gimimo yra kitas žmogus. Ir gyvens jis savo gyvenimą. Ir “pasiims ” jis tik tai, ką jis galės ir norės pasiimti.
Ir nereikia savęs apgaudinėti, kad nesitikim iš vaikų dėkingumo. Tikimės , svajojam, reikalaujam. Ne dabar, tai vėliau. O gal geriau būtų , kad visą tą meilę jie ne grąžintų mums, o perduotų savo vaikams? Arba aplink save kurtų tokį pasaulį , kuriame , kad ir kaip banaliai beskambėtų, visiems būtų gera?
Tiesiog dažnai savo meile ugdome egoistą
gegužės 7, 2011 at 10:14 pm
gusste
Aš stengiuosi neteisti, kur yra teisingas, o kur klaidingas požiūris. Tiesiog viena man yra priimtina, o kita – ne.
O dėl investavimo – kaip ir dauguma kitų atvejų, manau, kad mūsų nuomonės išsisikiria jau vien dėl skirtingo sąvokų supratimo. Aš investuodama tikiuosi, kad tai “atsipirks”. Kitas klausimas – ar ta nauda man bus tiesoginė 🙂 Manau, kad tikrai ne. Visų pirma todėl, kad vaikus auginame ne sau.
gegužės 11, 2011 at 10:49 am
gintė
apie investicijas ir atsipirkimą. tikrai, ką kaip pavadinsi… jei “kiši” laiką, pinigus, žinias ir jėgas į problemų turintį vaiką, tai galima suprasti ir visai pažodine, visai tiesiogine prasme tą atsipirkimą. kitaip sunkiau bus gyvent ir tėvams, ir vaikams, tokiu atveju “investicija” yra būtinybė. jei jau kalba sukasi apie “aukštesnes materijas”, tai čia kaip iš tos pasakos apie varną, kur nešė savo varniukus ir visus, kurie prisiekinėjo senatvėje taip nešiosią mamą, sumetė ežeran, o tą vienintelį, karktelėjusį, kad neturės kada nešiot, nes savus vaikus reiks globot, nuskraidino į krantą…
gegužės 11, 2011 at 8:43 pm
boba
ginte, tai apie apie ką jūs kalbat, manau nėra investicija, o greičiau pareiga- padėti mažam žmogui tapti savarankišku žmogumi. Tiesiog dėl savo darbo specifikos matau labai daug mamų, kurios nenori suprastu, jog jų vaikai turi rimtų problemų, galbūt ir specialių poreikių ir labai besistengdamos būti geromis mamomis visų pirma savo akyse, nesikreipia pagalbos į specialistus- spec. pedagogus , psichologus ir t.t. (ką jūs kalbat, mano vaikas labai gabus, auklėtojos blogos, mokytojai blogi, kiti blogi, o mano vaikas tiesiog angelas), o nuolat “investuoja” – nuolat kieičia aukles, samdo mokytojus , apkrauna veikla, kurios galbūt reiktų mažiau ar kitokios, ir pyksta ant viso pasaulio, jei vaikas nepateisina lūkesčių.
O blogiausia, kai labai pažangiai savo vaikus auginančių mamų gražaus bendravimo praktika nėra taikoma ne savo vaikams. Paprastas pvz. Vaikiškas renginys. Vaikams dalijami saldainiai . Mamytė ką tik gražiai postringavusi apie tai, kaip nuostabiai “investuoja” į savo vaiką, ramia sąžine nustumia į šoną šalia eilėje stovinčią mergaitę, grūda į priekį saviškį. Ir dar atsistoja pati. Kas tokiu atveju ugdomas? Manau, visų pirma egoizmas. Manyčiai, kad bet kokio ugdymo pagrindas turėtų būti visų pirma pagarba žmogui – tiek savo artimui, tiek svetimam. tiek sau pačiam.
Būtent pagarbos Lietuvoje labiausiai ir trūksta. Tiksliau sakant, jos čia praktiškai nėra. Ir ypač matyti grįžus iš svečios šalies.
Man labai patinka žodžių junginys “sveikas protas”. Mamos visuomet labai emocionalios, dažnai net per daug. Todėl visoms mamoms ir linkiu sveiko proto auginant savo vaikus. O jie visuomet nuostabūs, nes jie -jūsų.
gegužės 18, 2011 at 4:40 pm
gintė
turbūt pareiga…
tik man tas žodis nuo pionieriškų laikų l. neskanus: lyg “iš reikalo”, lyg savaime suprantama, kad be meilės… vien to pareigingumo vedini nei “sudėtingų” vaikų, nei šiaip mielų “ožiukų” tėvai visokiuose seminaruose nesimoko, neinvestuoja į tėvystę nei laiko, nei pinigų, net noro (spėju, tai turėjo minty Gustė). žinoma, kiekvienas tobulėjimą suvokia skirtingai. ir savo, ir savo vaikų. spėju, straipsnis buvo taikomas tiems tėvams, kurie ne auklių ar kokių mokyklėlių nuo kūdikio 4 mėn. puola ieškoti, kad tik kam nors galėtų PALIKTI “tobulinti” savo vaiką, o tiems, kas norėtų patys “dirbti” 😉
p.s. apie spec. poreikius irgi galima tęsti iki begalybės. tik ir čia (iš patirties rašau) labiausiai padeda tėvų noras mokytis gyventi kitaip ir mokyti savo vaiką kasdien ir nuosekliai. patiems. specialistai – gerai, bet jei vieni stebuklų nepadaro. o jei padaro, tai ne pareigingi, o… širdingi žmonės.
Guste, čia ta dalis apie emocinį intelektą, a’ne? 🙂
spalio 18, 2011 at 10:10 pm
Ar bus mugė šiemet? « kokonas
[…] “Swedbank sąskaita LT107300010124676692 Ačiū visiems.“ Jurgė – mūsų Gustės pusseserė, pabandysiu sužinoti, kaip šis geras ketinimas virsta “kūnu” šiuo metu ir […]