Žiūrėjau,  žiūrėjau į KOKONO antraštės užrašą šiandien ir kilo noras suvelt ką nors nauja… Čia juk ne mūsų logo buvo, a’ne? Mes tokio gi net neturim (ir man kažkodėl tai patinka – turbūt per daug logotipų pripaišau kitiems, nebeįdomu sau…). Paišinys šį kartą – Liudviko. Žinau, penkiamečiai seniai nebe “karakulius” suka, nėr ko čia jo “tapyba ir grafika” didžiuotis, bet man vis tiek smagu, kad taškosi guašu ir drasko flomasterius be galo be krašto vos ne visą dieną. Turbūt tai, ką piešia – jo emocinė kalba (verbalinės vis dar nėra…). O šiuo metu jam kažkokia mėlynų “kokonų” era. Čia tas, kurį Velykų sveikinimui panaudojau:

O ant grindų jau porą dienų eksponuojami dideli pakavimo popieriaus lakštai su vis papildoma spalvotų kirminų ir buožgalvių kolekcija. Jei tikėsim simbolių žodynu, visokios sraigės ir panašūs “sūkuriai” reiškia… atsinaujinimą. Vadinasi, viskas tik į gera😉. Kokių piešimo periodų ir apsėdimų būta jūsų gyvenime?