Vakar FB užtikau kažkieno komentarą, kad pavasaris užklupo netikėtai. Netikėtai?! Taip gali nutikti tik darboholikams, kurių savaitės ritmas: darbas-parduotuvė-namai x 4, darbas-pramogos-namai x 2 ir o, sekmadienis, saulė, valio! Kažkada labai pažįstama situacija. Bet pasidarę nemiestiečiais dabar gyvename kitom aktualijom, ypač kelio pravažiavimo aktualija. Kaime sunku nepastebėti metų laikų kaitos😉

Kai kas jau visą mėnesį seka orų prognozes bei mėnulio kalendorių! Kada pagaliau nutirps sniegas, kada įšils žemė ir bus galima bėgti laukan tvarkyti, sodinti ir daryti visa tai, kas priplanuotą dar šaltą žiemą? O svarbiausia, apžiūrėti, ar išgyveno, neapšalo rudenį sodinti sodinukai, ar daug nuostolių. Labai keista matyt save šitaip elgiantis. Bet žinot, nei aš pirma nei paskutinė, kuri staiga iš visiškos žemės nemėgėjos vos persikrausčiusi gyvent į namą tapau prisiekusia sodininke. Puikiai prisimenu save dar taip neseniai klausiant tetos, kodėl ji po sunkios darbo dienos lenkia nugarą savo darže, juk taip lengva visko nusipirkti. Ji atsakė šypsodamasi, kad po kurio laiko (suprask, su amžiumi) aš pati mielai suleisiu rankas į žemę. Tipo, tai reiškia, kad aš jau pasenau? O gal greičiau, kaip sakė vienas mūsų draugas lankantis jo sodyboje, kad nuosavybės turėjimas verčia šeimininkus ja rūpintis. Manau, abu faktoriai nulemė šį užsikrėtimą.

Štai, Eglė iš “Žaidimų aikštelės” prisipažino, kad jos naktinis stalelis apkrautas vien kulinarinėmis knygomis, o mano, žinote, įvairia sodininkystės/daržininkystės lektūra. Ir tuo tarpu kai Dominykas prieš miegą atsiduoda bondiados peržiūrai, aš keliu klausimą ar verta užsakyti vežimą perpuvusio mėšlo ar geriau apsiriboti humuso užpirkimu? Aišku, juoksis tie, kas užaugo kaime, bet juk negalite visiškai neįvertinti mano pastangų! Kurį laiką tik žiūrinėdavau gražius sodų bei gėlynų pavyzdžius spalvotuose angliškuose žurnaluose, svaigdama apie įveisimą tokio prie savo namo. Taip sakant, inspiruodavausi, nė nesukdama sau galvos apie tai, kokiom sąlygom visa tai auga, kol nepabandžiau įgyvendinti kažką visai minimalaus praktikoj. Daiginimai su pakartotinais sėklų užpirkimais, augalų sodinimas ir jų priverstinis persodinimas (netrukus neliks nei vieno medelio ar krūmo kurio nebutume persodinę). Tuomet ir atsirado ant naktinio staliuko keisto profilio knygos…

Ir taip įklimpau į šį reikalą, kad visai rimtai pradėjau svarstyti apie šios srities studijas. Bet įvertinus visas aplinkybes nutariau palikti tai tik savo hobiu (taip mano “želdinimo” pastangas pernai įvardijo Dominykas).

Ir visa tai reikalauja be galo daug laiko ir gi investicijų, ir parodyti kol kas net nėra ką. Todėl įrašo pailiustravimui iš mamos-Maximos pirktos žydrės ir hiacintai.

Ir keletas užtariamųjų žodžių jų naudai.

Kai nusiperkat tų olandiškų svogūninių gėlių vazonėlių nepatingėkit vos atnešę namo jų persodinti į normalų substratą, bei rimtesnio dydžio vazoną. Taip painvestavus, jos pradžiugins jus ne tik šį pavasarį, bet ir kitais metais. Tik neužmirškite jų laistyti! Puiku, jeigu patręšite žydinčių augalų trąšomis. Kai nužydės, nupjaukit žiedinkočius. Galite perstatyti į mažiau matomą vietą, nes be žiedų šie augalai neatrodo dekoratyviai. Kai lapai visai nugels, iškaskite svogūnėlius iš žemės, apdžiovinkite. Hiacintus reikia palaikyti šiltai. O tuomet sudėtus į dėžutę laikykit vėsioje, sausoje vietoje. Rugsėjo antroje pusėje sodinkit į vazonėlius, ir per žiemą laikykite vėsioje, bet neįšąlančioje vietoje. Arba sodinkite sode. Pavasarį vėl džiaugsitės naujų žydėjimu!

O už kadro lieka vis daugiau dėmesio reikalaujanti mažė, nuolat ir vis gausiau besišeriantys šunys, niekaip nepabaigiamas interjero įrengimas, ūkio ir buities darbai ir, aišku, be galo mylimas (be ironijos) darbas, kuriam lieka vis mažiau įkvėpimo. Trumpai tariant, ateinant šiltiems orams ateina dvigubo užimtumo metas😉 Ir visai nenorėčiau dabar grįžti gyvent į miestą (tiesa, žiemą truputį norėjosi). Tik gaila, kad su didėjančiais rūpesčiais pavojingai mažėja susitikimų su draugais… Ta proga noriu jiems priminti – mes visada jūsų laukiame. Užmirškit tuos oficialumus, tiesiog welcome!

Visiems kuo pavasariškiausi linkėjimai!

P.S. Neužmirškime, Balandis – švaros mėnuo. Prisijunkim prie akcijos “Darom 2011”!