Labai tikiuosi, kad po mėnesio mano rašliavos ir tooookios “pūgos“ prisiųstų grožybių jau išsirinkote dovanas, beliko užrašyti atvirutę. Arba išsiųsti linkėjimą į kaimą močiutei, seniai lankytai tetai, dar seniau matytam klasės draugui, o gal beveik nepažįstamam senam kaimynui iš antros laiptinės… Ir tegu niurzga paštininkai vėl apsikrovę darbu 😉

Indrės dangiškos popieriaus pievos:

Ir galima čia braidyti be galo, be krašto… Bet gal padarykit tą patys ;).

O tai – Julijos, Atėnės (“Vilties“ centro ugdytinės) mamos kūriniai:

Maža dalis to grožio, kurį rasite MUGĖJE jau rytoj, DIIIIDELĖJE šiltoje, gali būti net triukšmingoje, bet tuo žavioje “košėje“.

Lekiu stumdyti stalų, dalinti vietų (“Lemanui, Lemanui, Danieliui..“).

Bet prieš paleisdama Jus nuo tokio viso mėnesio muginio “pavadžio“, negaliu neparodyti, KAM VISA TAI. Pamenat, minėjau, kad “Vilties“ ugdymo centras pirks spec. stalo įrankius sunkios koordinacijos vaikams? Man juos parodė praeitą kartą. Padarė įspūdį… Grįžusi namo, išbučiavau savo penkiametį, ryte aprėktą už išdrabstytą košę. Tikiu, padarysit tą patį pamatę Mugėje šitą inventorių, jo nusidėvėjimo per metus lygį, suvokę, koks džiaugsmas yra vandenį gerti iš norimos stiklinės, o ne tos vienintelės galimos, kur rankenėlės įsistato specialiuose intarpuose pagal tai, kiek paralyžius leidžia praskėsti rankas…

Turbūt čia tekstas nereikalingas…

Foto iš specializuoto indų katalogo.