Taip ir vadinasi “Bukčiom dienoraštyje“ ką tik apsigyvenęs staipsnelis ir…  avelės. Beveik viską čia ir perrašau: labai jau poetiškai kvepia. O svarbiausia tai – pirmieji šiųmetės mugės gyventojai, dalyvautojai, “liežuvautojai“ (kaip išversti ne itin nesimpatišką barbarizmą – “tyzeriai“ (angl. teaser) ką nors skirtą paerzinti, seilę pavarvinti, liežuvį iškišus?).  Žodžiu, žiūrėkit, ką jau turim, kas jau bus ir laukit naujų žinių. Ar gyvulių 😉

“Vienoje mano “darbo” kambariuko kertėje riogso tokia nemaža skrynia. Na, riogso ir tegu sau riogso, ko jau čia, rodos, apie tokį, ne itin svarbų, objektą rašinėti dar… Bet visa istorija apie tos skrynios turinį. Tai va, toje mano, aukščiau paminėtoje, skrynioje nugulė įvairaus ‘plauko’ avys. Tokios taikios, paprastos ir mėgstančios įsivaizduoti. Vaizduojasi jos ten visokias pasakas apie dangaus kūnus ir kitus nepasiekiamus nutikimus. Ir dar priedo- švelniai ir neįkyriai kvepia, o gal kvapsnoja…

Visos šios pasakorės avys dalyvaus Vilties mugėje.

O aš, pagauta įkvėpimo, fantazuoju minkštu avytišku jaukumu alsuojančias fantazijas ir nujaučiu, kad greitu laiku papasakosiu dar ne vieną trumpą istoriją apie skrynios turinį ir avis- paprastas, jaukias ir truputį sparnuotas…

Kristina

Ką čia bepridursi? Mmm… gal tik, kad man į tas aveles bežiūrint žiovulys žandenas pradėjo draskyt (oi, ne iš nuobodulio berašant, ne!!). Nagi, čia juk puiki kalėdinė dovana kokiai nemigos kamuojamai personai: avys (1, 2, 3… 104, 105, 106…), levandos, pasakų pagalvėlė po pagalve…

Aaaa……  labanakt!

Reklama