Prisipažinsiu, neskaičiau. Hermano Hesės “karoliukų“ neskaičiau (pavyko mokykloj išsisukti), bet Daiva “žebenkštytė“ iš Stiklo karoliukų dirbtuvėlės tai turbūt tikrai skaitė, nes ji… – lietuvių k. ir literatūros mokytoja. “Tikrai?? Lituanistė? Tai kaip tie stikliukai (ir butano-propano balionai, degikliai, visokios replės, laikikliai) atsirado švariame chrestomatijų ir gramatikos vadovėlių pasaulyje?“ – niežtėjo liežuvį man. Paklausta tik patraukė pečiais: “Nebenorėjau į mokyklą“. Mes Daivą ir jos stiklinį lobį radome prieš pernykštę Kalėdų mugę. “Supermamose“. Ir ji pati – supermama, nes tik pasakykit, kad super lengva ką nors kurti ir tuo pačiu visą dieną ganyti du bamblius.

“Ėmiau į pasaulį žvelgti stiklinėmis akimis: žmonių akys, žuvys, mineralinio burbuliukai, jūros akmenėliai, uogos, snaigės – man visur aplink vien stiklo karoliai. Pasaulis pasidarė gražesnis – stiklinis. O tai pradžia buvo nuo …butelinio stiklo!“ – taip savo “sustiklęjimą“ paaiškino pati Daiva kažkur internete.

O  mane dar iš karto patraukė paprastas ir nuoširdus prisipažinimas – neturiu kažkokios ypatingos įrangos (gal jos nė nereikia), pradžia – tiesiog noras išmokti,  gražų daiktą galima pagaminti ir iš kasdieninių, tikrai prieinamų medžiagų tiesiog savoj virtuvėj. Žinoma, paskui tobulėjant “auga“ ir inventorius, ir medžiagų “bazė“, spėju, ir apetitas visokioms technologinėms naujovėms.

Visokios žalvario detalės gamintos rankomis (o tai labai krenta į akis) – ne tik iš dabar pridygusių karoliukų parduotuvių pirkta “bižuterija“, nes “Stiklo karoliukų dirbtuvėlė“ l. produktyviai bendradarbiauja su “Tarailos kalve“.  Nieko nuostabaus, kalvėje kūju mojuoja Daivos vyras ;). Archiologas pagal išsilavinimą… “Visi mes čia tokie “sunkūs“, – juokiasi Daiva.

Šeimyninis duetas labai tikslingai kapstosi po istorinius lobynus ir su džiaugsmu rekonstruoja (kuria kopijas) to, kas jau beveik visiškai sudūlėjo, bet kadaise puošė mūsų (norėčiau tikėti, ir mano…) protėvius, na, promočiutes gal labiau:

O čia pūsto stiklo pavyzdžiai: “balionėlių“ karoliai…

…ir mažulytis buteliukas kvepalams arba kokios nors šių laikų K.Mediči nuodams 😉

Turbūt reikia jau baigti – visų norimų paveikslėlių vis tiek čia nesukelsiu besiplėšydama: “o, tas koks fainas! šitas šmaikštus, aną būtina parodyt…“ Pažiūrėkit fotogalerijoje patys, jei dar nematėt. Tik akių neišsinarinkit 😉

Vietoje epilogo: Daiva su vyru jau ir savo parodą VDA autorinės juvelyrikos galerijoje ,,ARgenTum“ spėjo surengti. Ką čia bepridėsi…

O jei užėjo noras papavydėti truputį, eikim savų kelių ieškoti. O kai rasit, praneškit, KOKONE parašysim 😉