mmm… jo, Egle, gali būti 😛
aš irgi būdavau išgriebiama iš vandens už ausų (nes vis brisdavau “iki kaklo“…) ir dar klausdavau, kas kitam krante. kapitalistinis rojus ten tuo metu buvo.
kita vertus, gal pirmą dieną vanduo taip neviliojo Liudviko, nes jūra buvo tikras misso sriubos bliūdas: žalia, tiršta, dubleliu trenkia ir nė bangelės…
🙂
neee… buvom beveik porą savaičių. ir šitas “grafikas“ mano makaulėj jau trečia dieną gimė – mačiau kuo baigsis.
o jūrinė epopėja turbūt tęsis net rudenį – žadu daryti eksperimentą, jei pavyks, vėliau parašysiu KOKONE, nes “tiesioginei transliacijai“ reikia bent mobilaus ryšio, o tokio ten nėr.
apskritai, buvo įdomu stebėti, kaip vaikai (ir nevaikai…) elgiasi pajūry. mūsiškis totalus laukinis: jei sušlapo kelnės, tai kam jos tokios šlapios reikalingos?? lauk jas! jei yra vanduo, reiškia reikia maudytis bet kokiu oru. o kam reikalingi plastikiniai žaislai ar visoks pripučiamas inventorius, kai aplink tiek daug akmenų, visokio rupumo smėlio, bangų ir nebangų??
žinau, 2-metė dviejų dalių “barbiniu“ maudymuku jo nesuprastų….
Nesuprastų, ne… Bet aš tai suprantu! Vaikui kaifas jaustis laisvam ir nesuvaržytam, arčiau gamtos!
Aš net suprantu, kai Izabelė kepurę rauna nuo galvos su kuokštu plaukų ir klykia “Neee!!!“. Tiesiog vaikui ryšį su kosmosu blokuoju, matyt 🙂
[…] Tik mudu su Liūtu. Ir kartais po savaitgalio lankymų likdavo šuo Gilė. Judėjimo kryptis “į Švediją” kai kam buvo aktuali ir šį kartą . Ir visą ilgo jūrinėjimo […]
Komentarų: 15
Comments feed for this article
rugpjūčio 4, 2010 at 5:02 pm
Rasa
😀
rugpjūčio 4, 2010 at 6:37 pm
egidija
čia gal jūs buvot, kur gelbėtojai nuo plaukiojančio čiužinio gelbėjo 😀 ?
rugpjūčio 4, 2010 at 7:05 pm
gintė
neee…
bet matėm ir tokių puspročių.
į Švediją buvo brendama pėstute 😀
rugpjūčio 4, 2010 at 7:34 pm
Šarūnė
Tai ko isgriebei? Liu norejo gal Svedija pamatyti, o ten labai gerai yr!
rugpjūčio 4, 2010 at 8:26 pm
Eglė
Ginte, kodėl man atrodo kad taviškis L. labai į tave panašus? :)) Gali taip būt?
rugpjūčio 4, 2010 at 11:45 pm
Daivule
nieko baisaus jei atbris iki Švedijos. Pasitiksims, pavalgydinsim ir sugrąžinsim namo 🙂
rugpjūčio 5, 2010 at 12:56 am
Taura
Aciu Ginte! Prajuokinai!
rugpjūčio 5, 2010 at 8:23 am
gintė
mmm… jo, Egle, gali būti 😛
aš irgi būdavau išgriebiama iš vandens už ausų (nes vis brisdavau “iki kaklo“…) ir dar klausdavau, kas kitam krante. kapitalistinis rojus ten tuo metu buvo.
kita vertus, gal pirmą dieną vanduo taip neviliojo Liudviko, nes jūra buvo tikras misso sriubos bliūdas: žalia, tiršta, dubleliu trenkia ir nė bangelės…
rugpjūčio 5, 2010 at 11:50 am
Guste
O jūs tik penkias dienas buvot prie jūros? Ar bus tęsinys? 😀
rugpjūčio 5, 2010 at 2:44 pm
gintė
🙂
neee… buvom beveik porą savaičių. ir šitas “grafikas“ mano makaulėj jau trečia dieną gimė – mačiau kuo baigsis.
o jūrinė epopėja turbūt tęsis net rudenį – žadu daryti eksperimentą, jei pavyks, vėliau parašysiu KOKONE, nes “tiesioginei transliacijai“ reikia bent mobilaus ryšio, o tokio ten nėr.
apskritai, buvo įdomu stebėti, kaip vaikai (ir nevaikai…) elgiasi pajūry. mūsiškis totalus laukinis: jei sušlapo kelnės, tai kam jos tokios šlapios reikalingos?? lauk jas! jei yra vanduo, reiškia reikia maudytis bet kokiu oru. o kam reikalingi plastikiniai žaislai ar visoks pripučiamas inventorius, kai aplink tiek daug akmenų, visokio rupumo smėlio, bangų ir nebangų??
žinau, 2-metė dviejų dalių “barbiniu“ maudymuku jo nesuprastų….
rugpjūčio 9, 2010 at 11:20 am
Guste
Nesuprastų, ne… Bet aš tai suprantu! Vaikui kaifas jaustis laisvam ir nesuvaržytam, arčiau gamtos!
Aš net suprantu, kai Izabelė kepurę rauna nuo galvos su kuokštu plaukų ir klykia “Neee!!!“. Tiesiog vaikui ryšį su kosmosu blokuoju, matyt 🙂
rugpjūčio 14, 2010 at 5:58 pm
Vilmis
tai kitais metais jau tikrai perplauks tą Baltijos jūrą, kas čia tėra 🙂
rugpjūčio 14, 2010 at 8:47 pm
gintė
aga.
būt gerai, kad kasdamas smėlį iki Australijos neprisikastų 😉
rugpjūčio 30, 2010 at 9:11 am
Vilmis
Kaip tik būt gerai jog prisikastu, balto smėlio LT pajūry atsirastu 🙂
spalio 7, 2010 at 10:06 pm
Sugrįžimai. Atradimai. Palikimai « kokonas
[…] Tik mudu su Liūtu. Ir kartais po savaitgalio lankymų likdavo šuo Gilė. Judėjimo kryptis “į Švediją” kai kam buvo aktuali ir šį kartą . Ir visą ilgo jūrinėjimo […]