Baigiasi mergos. Tikrai. Pasibaigė mūsų “rate“ mergos – beveik visos ištekėjo (net tos, šmotą jaunesnės…). Apskritai, tai gerai ir gražu. Tik ką reiks veikti kitą vasarą? Pripratau, jau 5-erius metus iš eilės vis kur nors einam ar važiuojam veseliot. Ir tiek pat metų vidurvasarį kartojasi isterija: KUO APSIRENGTI???  Visko jau buvo: ir naujo, ir seno, ir kažko mėlyno, ir net skolinto (panašiai, kaip iš amerikoniškų nuotakų filmų litanijos). O ką šiemet? O kuo šiemet? Po vieno tokio “smegenų plovimo“ kurso iš mano garderobo buvo ištrenkta juoda, ruda, visi dryžiukai ir kontrastingi langiukai, išguitos kelnės. Kas liko? Ogi,… nieko. Avalynės atnaujinimu uoliai rūpinasi Gilė (šuo). Todėl dabar esu laisva kaip vėjas: spintoj švaru, kišenėse skersvėjai.  O troškimai gražūs, spalvoti, taškuoti:

grakštūs:

languoti

ir su didelėmis kišenėm (saldaniams slėpti):

Būna, kad braidant po internetą (kaip po itin populiarų ežerą šią išprotėjusio karščio dieną…), užeina noras palaižyti ekraną. Arba pabučiuoti ;). O kartais tiesiog knieti įlįsti į kokį www ir susigrūsti maišan visa, kas patiko… Patinka iš pažiūros paprasti dalykai: spalvoti, margi, žemakulniai, liemenuoti, lininiai, medvilniniai, aksominiai, keraminiai, mediniai, stikliniai. Truputį kasdieniški, bet džiugūs. Sentimentalūs, bet kiek ironiški.

[čia ne “servyzas“, čia stovelis-padėkliukas-vazelė… sausainiams. Arbatiniai džiuvesėliai ar “Gaidelis“ iš tokio šedevro tikrai būtų delikatesas]

Prabangybė šaltibarčiams? Ir aš taip manau… O kokio skonio kopūstienė iš šitokio “bliūdo“!!!

Su anropologijos (www.anthropologie.eu) “mokslu“ mane supažindino Šarūnė turbūt dar po jos Amerikės nr. 1. Ant “žalio“ popieriaus atspausto katalogėlio vos nesutryniau bevartydama. Keistas jausmas, lyg būtum grįžusi namo. Namo, prieš kokius 50 metų. Arba į tuos, kuriuos vakar sapnavai…

…va, šitoj lovoj.

Rrrrrr…  nervuoja – neturiu tokios lovos!! Gal pagerėtų į naująją tėčio gamintą spintelę susukus bent rankenėles “su polėkiu“?

Pagerėtų…