Ar prisimenate savo vaikystės gimtadienius? Šventinę suknelę? Baltas pėdkelnes? Spėju, dar biskvitinį tortą su margarino rožėm ir limonadą ;). Šarūnė tikina, kad jai 8-9-10..- ąjį gimtadienį primena mamos firminis torčiukas, o mano atmintyje giliau įstrigęs kitoks gimtadienio skonis, nustebsit – naminis spanguolių kisielius ir… majoneziniai sausainiai. Ne, nesapnuojat, o aš nenusipaisčiau – majoneziniai, žiūrėkite ir skanaukite:
- 200 g tikro sviesto
- 250 g senamadiško majonezo, pvz. “Provansalio“ (sovietmečiu būdavo maži indeliai, kas bežino, kokios talpos…)
- 1 kiaušinis
- 1 stiklinė cukraus
- 450 g (arba kaip radau parašyta – 3,5 stiklinės) miltų
- šaukštelis kepimo miltelių ar citrinos sultimis nugesintos sodos (būtų tikra nostalgija…)
- sauja migdolų ar (originaliai pagal receptą) žemės riešutų
Cukrų ištrinti su sviestu ir kiaušiniu. Supilti majonezą. Įmaišyti miltus ir kepimo miltelius. Padirbėti mediniu šaukštu iki purios vientisos masės. Kepimo skaldą paruošti kaip įprastą ir šaukštu ant jos išrikiuoti gvardiją “roksiukų“. Kiekvieną papuošti riešutu. Įkaitintoje iki 180 C orkaitėje kepti, kol gražiai parus. O tada, prašau, skanauti, trupinti po visus namus (nes trupa jie laaabai talentingai) ir stebėtis, kad… majonezo nesijaučia visai!
Beje, man vaikystės gimtadieniai asocijuojasi su vyšnių spalvos (Švarcvaldo vyšnių ;)) vokišku sarafanu labai “mandrais“ užsegimais ir golfu, nes gimiau per tokius speigus, kad draugų į mano gimtadienius jų mamos neišleisdavo, ateidavo tik patys atkakliausi ir atnešdavo… raudonų gvazdikų: kadaise būtino dovanos priedo ir vienintelių tokiu metu galimų gėlių. Va taip va. Dabar geriau…
Komentarų: 6
Comments feed for this article
sausio 15, 2010 at 8:26 pm
asta
oi,priminėt ir man tuos majonezinius sausainius.niam niam.tik mūsų jie ilgi būdavo,formuojami per mėsmalę .
sausio 15, 2010 at 9:07 pm
gintė
majoneziniai per mėsmalę 😀 – kas patikėtų – o juk saldu ir skanu 😉
sausio 15, 2010 at 10:54 pm
lapai
nu nežinau nežinau, man gimtadieniai asocijuojasi su namų teatru 🙂 nes pastoviai puse gimtadienio dalyvių palįsdavo po stalu ir vaidindavo kažką kitai pusei dalyvių 😀
bet labiausiai tai asocijuojasi su žvakučių kaišiojimu į tortą… kasmet traukdavau iš tos pačios dėžutės viena žvakute daugiau, smeigdavau į tortą ir toks ritualas, ir taip gražu būdavo 😀
sausio 17, 2010 at 7:27 am
Agnė
Jėga, majoneziniai!!! 🙂
O man mano gimtadieniai iš karto asocijuojasi su įvariaspalve želė, plakta grietinėle iš trikampinių pakelių ir ant viršaus užtarkuotu tikru, geru šokoladu iš didelės šokoladinės žuvies ar kokio kito gyvio, kurių vis pavykdavo mamai iš kažkur gauti 🙂 Nu žiauriai skanu būdavo 🙂
sausio 21, 2010 at 2:06 am
Gabija
kas yra “tikras sviestas“?
sausio 21, 2010 at 2:25 pm
gintė
tikras sviestas yra NEmargarinas ir NEriebalųmišinys 😉
bet, iš tiesų, dėkit ką norit ir mėgstat, čia aš – “antimargarinininkė“. man tik vardas Margarita skanu iš šitos serijos 🙂