Na, pasiskolintos gal… (Šiemet kažkoks Grinčas pasiskolino manąsias: nuotaikos išsibarstė, darbai užspaudė iki visiškos nevilties ir pasimetimo, laiko sau ir artimiesiems tragiškai pritrūko…)
Na, bent pavėluotai – SU ŠVENTOM! Tegul šventumo kerai neišsisklaido visus metus, nes kiekviena diena nusipelno savo porcijos… šventės. Ir cukraus ;).
Seniai seniai, gavusi siuntinį su angliškomis koalomis mugei, tame pačiame maiše radau Jamie Oliver žurnalą. Skambinau 3 kartus Laimai: pirmąjį pranešti, kad ir ji gavo kalėdinių dovanų, antrąjį – norėjau pasiklausti ar galiu suplėšyti maišelį ir pavartyti tą žurnalą, ir trečiąjį – prisipažinti, kad… jau sudraskiau, perknisau ir net nusiskanavau… Va, kaip nekalėdiškai išėjo…. Bet Laima (trečią kartą ji vis tik į skambutį atsiliepė) gal labai nesupyko. Aš… aš …aš juk pasidalinti savo laime ir grobiu norėjau!
Dalinuosi:
Exstra dovana kėpėjams iš pašaukimo-“Sausainiai stiklainyje“
- 115 g kvietinių miltų
- 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
- 1/2 šaukštelio cinamono
- 150 g razinų
- 165 g avižų dribsnių (tų paprastų, senovinių, ne super greitai paruošiamų)
- 125 g rudojo (ar kitokio) cukraus
- vanilės, druskos
Į sausą 750 ml stiklainį stropiai susluoksniuokite produktus surašyta eilės tvarka pradedant nuo miltų. Parašykite tokią “instrukciją“: atidarę “dovaną“ šaukštu nukabliuokite cukrų į dubenį, pridėkite 115 g kambario temperatūros sviesto, įmuškite 1 kiaušinį ir viską išsukite mikseriu. Tada supilkite likusį stiklainio turinį ir gerai išmaišykite. Pašaldykite pusvalandį šaldytuve. Išdėliokite šaukštu eilėmis “sausainius“, suplokite. Kepkite 180 C temperatūroje apie 10-12 min, kol įgaus auksinį atspalvį, krašteliai parusvės, o vidurėlis liks minkštas. Iškeptus sausainius dar bent 5 min. palikite skardoje atvėsti.
O čia – BOMBA! (jei dovanosite pusbroliui iš Londono, perspėkite, kad oro uoste labai nesafišuotų gautų dovanų ;))
Receptas baisiai painus, bet esmė deserto gan paprasta: dubenį išklokite maistine plėvele, tada mėgiamo kekso ar (kaip siūlo Oliveris) spec. kalėdinio itališko “panettone“ riekutėmis, jas stropiai suglauskite, šaukštu paplokite. Grietininių ledų be priedų “bombą“ (1L pakuotę) palaikykite truputį kambario temperatūroje – kabinsim šaukštu, reikia minkštos koncistencijos. Į keksu išklotą dubenį suberkite saują pistacijų, lazdyno riešutų, konservuotų – cukruotų vyšnių ar pjaustytų mandarinų. Tada greitai šaukštu sudrėbkite ledus, išlyginkite paviršių, užklokite plonomis kekso riekutėmis kekso, uždenkite plėvele ir paslėkite kokia lėkštuke. Ir skubiai grūskite į šaldiklį. Pabandykite ištverti iki kitos dienos. Išėmus dubenį iš šaldytuvo, teks už plėvės kraštų “bombą“ ištraukti lauk, apversti ir plėvelę nulupti, aplyginti kraštus, jei reikia ir ištirpinus gerą gero šokolado plytą apipilti “meno kūrinį“. Oliveris rekomenduoja dar į tirpintą šokoladą (turbūt visi žino, kad staiga pakaitinus šokoladas “sukrekės“, jį reikia lydyti ant silpnos ugnies ir dar “per vandenį“, t.y. vandens “vonelėje“?) pritarkuoti citrinos žievės. Praneškite, kaip sekėsi su bombų gamyba, nes pati nebandžiau, nespėjau…
Ką čia be pridursi… Šventa karšta tiesa su gvazdikėliais :). Šį kartą paveikslėlis vilioja paragauti karšto sidro. Ne, neeee! Ne to birzgalo iš skardinių, kurio sudėtis: angliarūgkštė ir velniai žin’ kas… Ne, tikro prancūziško sidro iš stiklinio butelio ir IKI arba kokios “Vynotekos“. Šį karštą “patiekalą“ jau ragavau. Ir net ne per Kalėdas (jos mūsuose itin blaivios), rudenį, kai šaldytuve nepadoriai ilgai beliūdinčiam atkimštam sidro buteliui teko ieškoti paskirties. Man patiko. Kvepėjo obuoliais…
Ir pabaigai pudingo “planas“. Kaip dar kitaip pavadinti tokį fainą paveikslą? Nesu tikra, kad kada ryšiuosi panašių desertų ruošimui, bet juk gražu, ką?
O dar pabaigų pabaigai: ar galiu čia skelbti… kalėdines pasakas? Jau prieš savaitę supratau, kad mano gražiems ketinimams nebelemta išsipildyti popieriuje: nebespėsiu suruošti, nebespės atspausdinti, nebus kada siųsti draugų vaikams, ėėė, ne, savo draugams (tik mažiems…). Todėl nutariau dovanas siųsti internetu (oh… tas velnio išradimas, kaip gerai, kad jis yr’…), tarpušvenčiu. Kasdien po vieną. Galiu?
Komentarų: 9
Comments feed for this article
27 gruodžio, 2009 12:53 pm
Ieva
Ačiū, kad pasidalinai, kaip pati pavadinai, „savo laime ir grobiu“ 😀 Labai patiko sausainių stiklainyje idėja. Reiks kitąmet įgyvendint 🙂 O kalėdinių pasakų lauksim su didžiausiu nekantrumu!!!
27 gruodžio, 2009 3:49 pm
Rasa
Tikrai, mintis su sausainiais labai patiko. Gal dar šiais metais pritaikysiu? 🙂
O pasakų tai labai laikiam, nesvarbu kad jau po Kalėdų 🙂
27 gruodžio, 2009 7:50 pm
lapai
cheche, o mes ką tik gavom visą dideliausią Oliverio knygą 🙂 pranašauja, kad išmoksim gaminti per 24 valandas… tikiuosi sakramentas jau pradėjo mokytis 😀
27 gruodžio, 2009 8:06 pm
Šarūnė
As siemet du maisto zurnalus uzsiprenumeravai, pagaliau suvokiau, kad turiu stabiliausia gyvenimo vieta per desimt metu:) (Nors net koju nagai niezti, kaip norisi keliauti). Okadangi negalejau apsispresti ar is UK, ar is USA, tai nutariau du pasidovanoti. Vienas is ju – Oliver’io:)
Aha, pa-sa-ku!
28 gruodžio, 2009 3:24 pm
Guste
Mes irgi skaitysim, tik rašyk! 🙂
2 sausio, 2010 8:29 pm
Indre
O kaip prenumeravai J.O.? Aš irgi labai noriu, tik nežinau kokiu būdu… Jei gali brūkštelk emailą indre7[eta]gmail ;]
9 gegužės, 2011 10:13 pm
Šiaurė ir pietūs « kokonas
[…] tik dar Šiauriau:)) Tad kad geriau skaičiuotųsi laivai, sausainiai labai į temą. Kažkada Gintė apie juos rašė, turbūt pati nė nebandė chi chi. Labai skanūs. Tik aš pusę razinų pakeičiau šokolado […]
12 lapkričio, 2011 1:36 pm
Šventės su rausvu kaspinu | Idėjų miškas
[…] stiklainyje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Galima nesunkiai ir greitai padaryti […]
20 sausio, 2014 5:04 pm
Liu
hehe būtent per šias kaledas irgi dareme bomba, visai gerai gavosi 😉