Tikrai pernykštis – pernai nebesuspėjom šito įrašo paskelbti laiku, o paskui jis tiesiog paseno. Bet ir pernykštis sniegas gali būti įdomus, jeigu jis… cukrinis.

Kaip tai – cukrinis?? Ogi, cukrinis 😉

Reikės:

  • popierinių snaigių (bet kokio protingo dydžio)
  • kupinos gilios lėkštės paprasčiausio cukraus
  • emulsinių (PVA) klijų
  • vandens
  • teptuko
  • skardos / grotelių / švarių grindų susicukravusioms snaigėms džiovinti.

Viskas. Ai, dar lašelio kantrybės…

Kaip iškirpti snaigę, sužinosite pasirausę savo atminties archyve, ieškokite maždaug vaikų darželio – pradinės mokyklos “direktorijoje“ :P. Karpinio popierius neturi būti labai “skystas“, bet ir kartono nereikia, tiesiog rašomasis, kontorinis, paprastas ir baltas. Klijus reikėtų praskiesti vandeniu (1 :3 vandens naudai), teptuku nutepti abi snaigės puses, ar net pamirkyti skiestų klijų mirkale (gili lėkštė ir čia pravers), tada snaigę “užkasti“ cukruje, patapšnoti, “apkamšyti“ ir… ištraukti. Išdėliotas ant lygus paviršiaus toks “sniegas“ išdžiūva per keletą valandų. Ar per naktį. Valgyti netinka, skirta puošybai, pvz. kabinti ant laiptinės turėklų ir kaimynus džiuginti. Transportavimo nemėgsta, bet tinkamai įpakuotos tokios cukrinės snaigės vis tiek galėtų būti įdomi dovana.

Na, tai ar snigs per Kalėdas? 😉

Šaltinis: praktikoje patikrintas receptas iš  “Dansukker“