Šiandien. Nes krenta lapai ir …varva snarglys. Visai netikėtai jau apsvarstėm rudens simpatijų ir antipatijų priežastis vieno straipsniuko komentaruose. Buvau arši “antirudenininkė“. Vargu, ar dabar, tuntais gadindama nosines, galėčiau kokį nors komplimentą “išrašyti“ rudeniui… Pripažįstu, gal kiek gyvenimo tempas sulėtėja, gal nebe visi savaitgaliai 1,5 mėnesio į priekį suplanuoti (dėl nenuspėjamų pabjurusių orų dažniausiai…) ir dėl to galima pakiurksoti namie su karšto vyno ar kakavos puodu, pasikviesti iš širdies papliurpti draugę (ir ji turbūt neskubės / tingės per lietų bristi namo, palauks, kol kas pasisiūlys pavežėti). Dar spalvotų medvilninių pėdkelnių sezonas kiek praskaidrina nuotaiką. Arba naujų demisezoninių batų, arba kokio nors vilnonio sezoninio drabužėlio. Tiesa, dar dviejų dalykų negali “nukrapštyti“ nuo Rudenio “garbės lentos“: 1) rudeninės (ir žieminės) porelės būna kur kas patvaresnės (įrodyta žmonių santykių profesionalų ir metrikacijos biuro statistikos mėgėjų) ir gal net laimingesnės; 2) rudeniop atkunta poetai ir dienoraščių “maniakai“. Hm… Ir grafomanija (nebūtinai) turi būti (būtinai) graži. Todėl dabar mąstau, gal griebtis popierinių lapų? sirdies paslaptys