Vis dar atsisakau įsijausti į rudenį. Aš ne Puškinas ir ne Levitanas, man ruduo visai nepatinka, nežadu vaidinti romatikės ir žavėtis raudonais klevų lapais. Aš laukiu pavasario. Jau dabar. Bet ne apie tai straipsniuk’s. Jis apie paskutinę atostogų dieną Šiaulių “kurorte“, tiksliau, apie mamos draugės ekologinio ūkelio saubimą ir reikalingų žmonių netikėtą radimą.
Ką darot, p. Miestiečiai, ruošdamiesi grįžti į sostinę vasaros pabaigoj? Ogi nusiaubiat mamų, močiučių, gerų tetų-dėdžių sodus ir daržus. Taip nesielgiat? Nagi, netikiu… 🙂
Mes prisikrovėm į bagažinę tiek dėžių ir “viedrų“, kiek “liaudies mašina“ galėjo sutalpinti su viltim visą šitą tarą užpildyti obuoliais, kriaušėm, slyvom, vėlyvaisiais serbentais, erškėtuogėm, aronijom ir dar kuo nors, ką tik duos… Pavyko. Per gerą valandą nusiaubėm auksarankės (ir auksaširdės…) žinomos odininkės Renės sodą, o ji pasikvietė dar medaus, šv. kiaušinių ir ožkų pieno į trobą. Ir čia mano nerami dūšia ir landi nosis aptiko ant stalo JĮ…
Čiupau, apžiūrėjau, apuosčiau ir nulėkiau pagirti Renei, maniau, čia jos kokia nauja mažmožių kolekcija. O ji išpūtė akis ir purto galvą: “Ne, ne mano. Aš jį pirmą kart matau…“. Pasirodo dar ir Renės ex mokinė Jūratė su dukrele po daržus maklinėja, ožkų pieno laukinėja. Mes tai tik lukštų vištom “dovanų“ atvilkom, o Jūratė miško uogų ir savo darbo mielą padėkliuką kavos puodeliui. Taip netyčia radau TURGELIO odininkę. Sutikit plojimais…
Komentarų: 14
Comments feed for this article
8 rugsėjo, 2009 12:49 pm
Šarūnė
Hm galvociau ,kad tai Renes darbas tikrai.. kaip bebutu, bet as uzuodziu ta odos kvapa. Negaliu patiketi, kad jos namai dabar kvepia aronijom, ozkos pienu, vaisiais, o ne odom ir klijais:)
8 rugsėjo, 2009 1:01 pm
gintė
dvokia ir klijais, patikėk…
Tai gerai, kad matosi mokytojos braižo mokinės darbuose. Kažkada Renė vedė odos darbų kursus darbo biržoj (?). Spėju, dar anos krizės laikais. Tai keli mokiniai liko dirbti su “skūrom“. Gan kenksmingas užziėmimas. Beje, ir mano rankinukų arsenal’s sparčiai dyl’, reiks pasirausti kokiam “Arpel’yje“ ir duot užsakymą… kam nors 😉
8 rugsėjo, 2009 1:35 pm
nassa
negaliu atsigrožėt Jūratės darbais.. ir tik noriu pasitikslint ar gerai supratau, Odminų gatvėje, Vilniuje galima kažką rast? ;]
8 rugsėjo, 2009 2:10 pm
waleru
Ginte, o tai visus tavo graziuosius rankinukus minetoji Rene ir pagamino? O dabar jau tuo nebeuzsiima? Ir kas tas “Arpelis“?
Ir dar, nejaugi visai visai nemegsti rudens? Juk tai toks nostalgiskas bei ramus metas, labiausiai ikvepiantis imtis kokiu nors nauju darbu 🙂
8 rugsėjo, 2009 3:05 pm
gintė
ui…
reiks keisti straipsniuko pavadinima, nes painioja skaitytojus: ne, Odminiu gatve cia tik grazus saskambis – odminiu cecho “nuoroda“ (is tiesu, Vilniuje viduramziais odminiai dirbo Traku g., ne ju vardu pavadintoj, bet cia ne apie tai…).
Turgelyje TIK JURATES (ne Renes, ji nuo seno mano nuosavu rankinuku autore;) darbai. autore galima pagauti el. pastu jurate @ lietuviai.lt (rasyti be tarpu) arba tel. (rasykit mums kokonas.blog@gmail.com, perduosim jos tel. nr. ;)). gal dar mugese. ji gyvena ir dirba Siauliuose. (Jurates vardas TURGELYJE aktyvuotas, t.y. ismeta informacija apie ja, adresus ir pan.)
Valerija, rudens nemegstu visai. temsta, sala, lyja, brangsta, galu gale, ;). net sauletos dienos neikvepia jokiems darbams – ruduo pabaigos, ne pradzios metas man. be to, jis turi specifini kvapa. stiprejanti vystanciu zoliu, rugesiu-dziuvesiu-puvesiu kvapa, zodziu, mirties kvapa. pabandyk isejusi pauostyti…zeme, dirvozemi mazdaug 20 cm aukstyje, suprasi apie ka as cia. jei nesuveiks, palauk pavasario ir “eksperimenta“ pakartok 😉
Arpel’is – italu odos madu zurnalas. legendinis… http://www.arsarpel.it/arsarpel/?q=arssutoria_magazines
8 rugsėjo, 2009 10:12 pm
Nora
Nemokėjau pakomentuoti “Turgelyje“, tai parašysiu čia. Nors dažniausiai po vakaro vonios jau nieko nerašau ir gaudau chalato skvernus, bet nu ta rankinė “Mergička“… Kaip čia taip švaria galva ką nors tokio sugalvoti, nu žodžiu jėga ta rankinė. Ojoj kaip užtrauktukas vietoj! (čia aš ploju :-))
8 rugsėjo, 2009 10:17 pm
gintė
jo, man šita irgi padarė įspūdį. man gal net reiktų kartais ir išvadą padaryt (čia aš apie užtrauktuko lokaciją ;))…
9 rugsėjo, 2009 8:07 am
Egle
Aš kažkada aptikau Jūratės darbus belenkokiam vandenyne – supermamos forume. Negalėjau atsigrožėt ir liepiau mamai susisiekt, kad kokį ‘kūl’ tašiuką padarytų, bet taip ir liko viskas žodžiuose.
O man ruduo kaip tik ramybės ir stabilumo metas, kai viskas gražu. Aš nekenčiu žiemos ir vasaros, bet užtat myliu rudenį ir pavasarį. Labai. Kiekvienam matyt savo 😉
9 rugsėjo, 2009 3:00 pm
Šarūnė
Aha ruduo. Na as galiu dar gyventi kol saule sviecia. Is tikruju ji pamilau kai Amerikej gyvenau , nes ten jis tikrai sausas, sauletas, auksinis ir grazus. Bent jau 3 men. tesiasi …..Gryzus, meile rudeniui tesesi ne taip ilgai. Bet toks oras kaip siandien GERAS, galiu gyent. Nors tas vijoklis po langais primigtinai primena apie rudenejanti Vilniu….
deja raitotis rankoviu ir imtis darbu rudeni man ne taip kyla noras kaip pavasari:)
9 rugsėjo, 2009 4:58 pm
waleru
och jus paneles pavasarines, o as rudeni nuo vaikystes megstu ir puvanti kvapa zinau, jis yra dalis tos rudenines nuotaikos 🙂 tik nemeluosiu, siaubingai nemegstu lapkricio. o cia vat Dievulis dovana suruose, taip “isteisindamas“ mano viena nemegstamiausiu metu laika, kaip tik tuo menesi turesim didziuli ivyki 😛
9 rugsėjo, 2009 9:06 pm
gintė
Egle, tai dabar dumk i Šiaulius “kūūūl“ tašiuko. Reikia “odminių“ tel.?
Apie rudenį (chi, Dievaži, nemaniau, kad nusivystys diskusija nuo odinių “klevų“ iki rudeninių meilių-nemeilių…). Aišku, kiekvienam savas metas. Net turiu mistinę teoriją apie tai, kam kas ir kada reiškia pradžią, įkvėpimą ir pan. Gal tai susiję su mūsų pačių “pradžia“? Aš – žiemos ožka, vadinasi buvau pradėta žydintį pavasarį, Valerija, tu – vasaros gėlelė, spėju, jau rudenėlį pasėta? Gal tai ir yra atsakymas į retorinį klausimą? 😉
Dar ruduo paprastai – atostogų pabaiga. Kai sykį rugsėjo pirmąją žagsėjom traukiniu į Prahą, jokios rudeninės depresijos nekamavo. Arba užpernai švenčiant Gintaro gimtadienį (10.11) šiltoj jūroj Rode. Požiūrio reikalas, tas ruduo. Bet jau mokykla ir studijos tai reikšdavo laisvės pabaigą ir neabejotinai dėl to kaltas būdavo… ruduo :).
9 rugsėjo, 2009 10:56 pm
Beata
labai geras atradimas, daugiau prashau turguje prekiauti visokiom gerybem, ash labai noriu kokio nors rankinuko, tai kai susikaupsiu butinai isigysiu, aciu uz nuoroda…
10 rugsėjo, 2009 9:35 am
gintė
Beata, neriuos is kailio del “prekybos“, kartais net atrodo, kad pradedu uzknisti su tuo turgeliu visus. dar nenusibodo?
as jau noreciau ir kitu, ir kitokiu irasu… 😉
21 rugsėjo, 2009 9:42 pm
Kada prasideda ruduo? « kokonas
[…] Visai netikėtai jau apsvarstėm rudens simpatijų ir antipatijų priežastis vieno straipsniuko komentaruose. Buvau arši “antirudenininkė”. Vargu, ar dabar, tuntais gadindama nosines, galėčiau […]