brraske

Visų pirma “pasiaiškinimas” – KOKONAS snaudžia, nes mūsų “redakcija” atostogauja (kai kas l. intensyviai jogos stovykloje, kai kas l. tingiai pas mamas-močiutes sode arba nuosavuose “aruose” – VASARA….). Bet mane prieš porą dienų suėdė sąžinė kaip kirmelės mamos daržo kalafiorą. Pasiduodu! Puolu rašyt… 

I dalis. FOTOGRAFIJOS

Mano gyvenimo fotografė mane visiskai išlepino – nebemoku net to aparato “gaiduko” nuspausti. Ką daryt, iš kur nuotraukų paraut? Ir tada netyčia draugė priminė, kad turiu vieną braškę, ne, BRAŠKĘ, kuri laukia sezono turbūt nuo žiemos. Titulinis paveikslėlis –  ne šiaip kokia internete sumedžiota grožybė, čia – Editos kryželiu siuvinėtas braškinis Šedevras, Kantrybės testas, Laiko siurblys, Stropumo pavyzdys! Vos patikėjau pamačiusi, kad čia siuvinėta, net išsididinau nuotrauką, kol pamačiau kryželius ir įsitikinau, kad ne akyse man kryžiuojasi :). Dievaži, fotografinis siuvinėjimas!! Būčiau kritusi kaip švedas prie Poltavos jau po 101 kryžiuko… Iš kokių marių kantrybę semiat? Man reikėtų bent kibirėlio…

II dalis. BRAŠKĖS

Nežinau kaip Jūs, bet aš turiu pereiti visus jų rijimo etapus, kad išdidžiai galėčiau pareikšti: “Atsivalgiau. Braškių sezonas pavyko…” Šiemet Vilniuje ištvėriau lenkiškų uogų ankstyvą gundymą, bet rytiniu traukiniu parlėkusi pas mamą (vos šiai telefonu pranešus naujieną – “Jau!”), po pietų jau ropojau braškių lysve ir rijau, rijau, negaišau laiko net uogų plovimui. Paskui jau ploviau, dar po kiek laiko jau ir į kibirėlį šis tas įkrisdavo, grįžus iš sodo ir drybsant prieš televizorių, braškės geriau “lindo” su cukrum ir grietine, kitą dieną buvo trinamos ir pilamos ant blynų, šviežio varškės sūrio, paskui maišomos su mėlynėm ir bananais, galų gale mama pasiūlė pasigaminti ledų. Braškinių, žinoma… Recepto neieškojom niekur – per daug tingėjom knisti internetą, trumpai pamąstėm ir tiesiog sumaišėm:

  •  riebią grietinėlę (galima ją išplakti su cukrum, o galima ir nesivarginti…)
  • trintas šv. braškes
  • cukrų

 

… tada supylėm į 0,3 l indelius su dangteliais. Visur rašo, kad gaminant ledus reikia “budėti” prie šaldytuvo ir laikas nuo laiko juos pamaišyti – būna puresni. Gal… Mes tiesiog sumetėm į šaldiklį ir… nuėjom miegot :). Rytą maišyti jau nebebuvo ko ir kaip – desertas suaušo į kaulą. Bet visą indą truputį palaikius kambario temperatūroje, ledus jau buvo galima kabliuoti.

Kokios proporcijos sudėtinių dalių? Nežinau. Pasitikiu savo skoniu ir norais: kartą norėjosi saldesnių ir riebesnių, kitą – beveik šerbeto. Ragaukit. Skonis šaldytuve mažai kinta. Bet šaldyti vis tiek verta. Mudvi su mama nutarėm, kad tai – dar vienas uogų konservavimo būdas.

P.S. pas mus šiaurėje braškių dar yra, bet jei su braškiniu receptu jau vėluoju, trinkit / sunkit serbentus (ypač tinka raudonieji, tik juos reikia dar ir per sietą pertrinti, nebent nesibaidote sėklų ir žievių), avietes, vyšnias, mėlynes, bruknes…

P.P.S. o čia įrodymas, kad tas braškės “portretas” tikrai siuvinėtas…

brrraske 2

Advertisements