Prisipažinkit, kas dabar ką žinotų apie garbingąjį grafą Grėjų, Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką ir garsų savo laikų mergišių, jei ne jo skambiu vardu pavadintas arbatos mišinys? Aš pirma paragavau “p. Grėjaus“, o paskui jau ėmiau domėtis keistoku arbatos pavadinimo žodžių junginiu ir istorine asmenybe. Juodoji arbata su bergamote (tokio nevalgomo, bet labai kvapnaus citruso aliejumi) – tikras angliškos arbatos tradicijos simbolis, neva kinų dovana britų premjerui, kuriai pasibaigus grafas nebenurimo, kol savo arbatininko p.Twining‘o neišprašė sumaišyti tokio pat mišinio. Čia romantiška ir oficiali jo atsiradimo versija. Bet tuo pat metu jau po truputį brendo Pirmasis Opiumo karas su Kinija, prieš kurį buvo kilęs tikras arbatos deficitas (Kinija tuomet buvo arbatos monopolistė ir gan įtari užsienio pirklių atžvilgiu), ir britai, nebeįstengdami patenkinti savo išaugusios arbatos rinkos, susirūpino, iš kur tų “žolių“ gauti daugiau. Pabandę gudrumu ir klasta išgauti kinų arbatos auginimo ir fermentavimo paslaptis, ne kažin ką pešė, bet vis tiek savo kolonijoj ėmė daiginti pavogtą Camellia sinensis. Išėjo šnipštas – prie švelnaus ir drėgno klimato pripratęs augalėlis atsisakė augti šiurkščiomis karštos Indijos salygomis. Tada džentelmenai puolė ieškoti išeities, ir netikėtai ją aptiko savo pačių valdomoje Asamo provincijoje. Tai buvo kininės kamelijos “prosenelis“ – didžialapis arbatos medis. Tačiau nereiklaus augalo ir skonis buvo… nereiklus. Žaliosios arbatos subtilybių britų diriguojamiems indams niekaip nepavyko (ir nepavyksta iki šiol…) išgauti, arbatos gėrimas džiugino gražiai žėrinčia, intensyvia gintaro spalva, bet skonis – aitrus, džiovinantis gerklę. Arbata dėl fermentuojant pajuodusio vaizdo ir buvo pakrikštyta juodąja. Pikti liežuviai plakė, kad skonis buvęs tooooks “bjaurus“, jog anglams teko savo “black tea“ gelbėti bergamote, pienu ir galų gale, cukrumi, nes tai britams priklauso “išradimas“ saldinti arbatą…
Nežinau, kuri – romantiškoji ar ironiškoji istorija apie arbatą su bergamote yra tikra, man patinka pastaroji, bet labiausiai patinka tas kvapnus grafo Grėjaus palikimas 😉
O čia jo šokoladinis “patobulinimas“ 😉 (kol šitaip lyja, tikrai tiks)…
- 1/4 gero juodojo šokolado (pvz. 85%, t.y. be kakavos riebalų pakaitalų…)
- 7 šaukštai riebaus pieno arba gietinėlės
- 1 – 1,5 šaukštelio kokybiškos juodosios arbatos su bergamote
Beveik užvirinti pieną (bet tik BEVEIK..), supilti arbatžoles, užvengti ir palikti šiltai. Pravėsus nukošti į kaitinimui atsparų indą. Sulaužyti šokolado gabalėlį (jo kiekis priklauso nuo norimos konsistencijos, man patinka tarpinis variantas tarp amerikoniško “hot chocolate“, t.y. paprasciausios per saldzios kakavos ir tos košės, kurią daugumoje kavinių ruošia mikrobangėse, todėl imu tiek, kiek parašiau, bet nėra taisyklių, galima paieškojus rasti savo proporciją). Ant lėtos ugnies (o dar geriau – vandens vonelėje) nuolat maišant masę kaitinkite tol, kol ji pasidarys vientisa. NEUŽVIRINKITE! (kitaip geras šokoladas “sudegs“ – susikristalizuos cukrus, sulips su kakavos sviestu į nebešmaišomus, nebetirpstančius “dribsnius“). Kai kvapas atvilios smaližius į virtuvę iš kito kambario, susiraskite patį gražiausią (mūsų namuose ir mažiausią :)) puodelį ir supilkite ten šokoladą. Jei naudosite tą labai labai juodą šokoladą, kur kakavos produktų gerokai daugiau negu cukraus, galėsite šiuo desertu vaišinti ir tuos, kurie jau per slenkstį rėkia: “Saldumynų nemėėėėėgstu!!!“, nes nuo arbatos šitas karštas šokoladas pasidaro labiau kartėsis, negu saldėsis. Galų gale, man po jo porcijos teko ieškoti “ko nors saldaus“. Pasirausi šaldytuve radau pamirštų naminių ledų su mėtomis (čia dar iš to 1 kg mėtų siuntinio…). Jie pagaliau gražiai suaušo, tiksliau sušalo į kaulą, bet pagramdžius pasirodė tikrai neblogo gogel-mogel + šv.mėtų skonio. Ir pakankamai saldūs, kad mano smegeninėj būtų užskaityti kaip desertas…
Komentarų: 11
Comments feed for this article
5 birželio, 2009 6:28 pm
e-vita
FAinas receptas – skamba kaip karsto sokolado, nors paskaiciusi iki galo supratau, kad jis nebus toks saldus, ko paprastai tikimasi is karsto sokolado. O labai noreciau ismokti koki gera tikra karsto sokolado gaminimo recepta ir pagaminti kada romantiskam vakarui – mums su Erlendu karstas sokoladas – nemazi sentimentai 😉 Ginte – gal turi koki receptuka savo lobiu skryneleje, o gal tavo kurybiskoji sesute yra ka nors atradusi sioje srityje.
6 birželio, 2009 1:57 am
saule_petunija
tu nereali: “šaldytuve radau pamirštų naminių ledų su mėtomis“. kas tokius dalykus pamirsta??? 🙂 iskart isivaizduoju tavo namu saldytuva – kabari, i kuri eini su silta “vatinka“ ir ledu skyriuj tarp n ledu rusiu netyciom randi i lentynos gala uzkistus metinius:))
6 birželio, 2009 2:02 pm
gintė
hm, manau, jei į šitą įmautum kokį šauktą medaus ar cukraus (kaitinant pieną/grietinėlę), irgi būtų saldėsis 😉
arba galima naudoti saldesnį šokoladą. paprastai tie žymimi % yra kakavos produktų dalis šokolade, t.y. ir k.miltelių, ir k.sviesto, vadinasi likutis – cukrus, gerame juodame šokolade neturėtų būti daugiau nieko… tas, ant kurio jokių % nerašo, yra “pagerintas“ augaliniais riebalais (pvz. palmių, jie pigus…), kurie apie 20 C suaušta į “šmotą“ ir pieno milteliais. sojų lecitinas – natūr. emulgatorius, dedamas tam, kad šokoladas būtų maloniai vientisas, švelniai lūžtų ir “nedraskytų“ burnos, tai nėra blogis…
oi, bet ne to juk klausei, aš čia užsipliurpiau..
pasiknisiu savo “šokoladinių laikų“ “palikime“, įmesiu daugiau receptų, jei įdomu.
6 birželio, 2009 2:25 pm
gintė
oi, petunija, prajuokinai….:)
tokį vaizdelį, kaip aprašei, esu mačiusi Šiaulių pieno kombinate. stelažai su ledų puodeliais… o prie durų stovėjo sterili spec. šiukšliadėžė, kur mesdavo tik … ledus. neva brokuotus. kokius nors palamdytus ar nuvarvėjusius. aš tą šiukšliadėžę paskui dar porą metų sapnuodavau… spėju, pusė mano klasiokų irgi 😉
o savo “šedevrą“ šaldiklyje pamiršau, nes kviestinei vakarienei “zaraza“ nesuaušo, skonio buvo pusėtino, bet vaizdo visai ne fotogeniško. įtariu dėl to, kad nesusiturėjau ir visai “nutobulinau“ šiaip jau paprastą receptą. dar “pritarkavau“ žalių mėtų, suurzgiau ir įgrūdau kameron. ir pamiršau, nes kitą dieną jau traukiau iš stalčiaus termometrą karščiuojančiam Liūtui, desertai neberūpėo visai…
va, tokia buitinė istorija 🙂
7 birželio, 2009 9:34 am
Laima
Ginte, priminei gerus laikus mokykloj. Mes su klase Nauju metu laikotarpiu dirbdavom saldainiu fabrike “Pergale“ pakuodavom naujametinius rinkinius vaikams. Valgyti buvo galima kiek telpa!!!:) O tilpo mums nemazai:) mano megstamiausi buvo triufeliai ir irisas tiesiai is tos visos mases uzkabini ir trauki:)
7 birželio, 2009 10:06 am
gintė
nieko sau!! kooookia laime, kooookia sekme – vaikysteje pakabliuoti irisu saldainiu fabrike!! ne-rea-lu!!!
Gintaro mokykliniai laikai irgi persisunke irisiuku ir sokolado kvapu – jo gimnazija stovi beveik “Rutos“ kieme, auksta sena tvora neapsaugodavo nuo saldziu svaju per matematiko kontrolini 😉
o mano tetis su kolegom uz kazkoki gera darba buvo ileisti i visus konditerinius cechus ekskursijai, bet po jos ne vienas nebevalge jokiu karameliu. kai pamate, kaip jau supakuotas, nubirusias nuo zemes susluoja, pavirina ir pekose ta “kose“ idaran suvercia… iseina puiki “Studentiska“ karamele 😉
mano prieskalediniai vakarai (ir naktys) sokoladinej tik dabar ir is tolo atrodo romantiskai, tuo metu as jau nuosirdziai stebejausi, kodel zmones per sventes vieni kitiems kokiu silkiu ar sprotu auksinese skardinese nedovanoja…
7 birželio, 2009 2:42 pm
sarune
Receptukas. Ka tik griiizom is kaimo. Kur mums, “gurmanams“, riesta buna :). Plagijuoju Eligiju ir jo svediska mokykla. Bet receptas superinis. Kai atsidursite aplinkoje, kur reikes mesti i zarijas bulves, paimkite banana, ji ipjaukite ispauskite i jo vidu daug juodo sokolado, isukite i folija ir meskite i zarijas. mmm…. ta banano kose su issilydziusiu sokoladu gamtoje – tikras geris…
8 birželio, 2009 7:31 am
bocozoo
banana nulupti pries tai? 🙂
8 birželio, 2009 8:03 am
gintė
jo, man irgi neaisku buvo… tai su zieve??? tikiuosi….
10 birželio, 2009 5:56 pm
Šarūnė
Su Zieve!:) Tik nuplaukite bananus pries tai
11 birželio, 2009 7:13 am
Ledai « kokonas
[…] Pirmasis variantas tiks net Gintės šokolado tema […]